Astravo AE statybos, archyvinė nuotrauka

Ekspertas papasakojo, kaip Astravo AE atidarymas sunaikins "Baltijos vienybės" idėją

159
(atnaujinta 16:48 2019.08.17)
Latvijos vyriausybė palaikė Ekonomikos ministerijos siūlymą perkelti elektros prekybą su trečiosiomis šalimis arčiau šalies sienų, atsižvelgdama į Lietuvos ketinimą nutraukti energijos pirkimą Baltarusijoje dėl tariamo Baltarusijos AE nesaugumo

VILNIUS, rugpjūčio 17 — Sputnik. Lietuvos ir Latvijos nesutarimai dėl Baltarusijos AE gerai iliustruoja tai, kas vyksta Baltijos šalių santykiuose. Šią nuomonę portalui "RuBaltic.Ru" išreiškė Rusijos energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Latvijos vyriausybė palaikė Ekonomikos ministerijos siūlymą perkelti elektros energijos prekybą su trečiosiomis šalimis arčiau šalies sienų, atsižvelgdama į Lietuvos ketinimą nutraukti energijos pirkimą iš Baltarusijos dėl tariamo jos atominės elektrinės nesaugumo.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda "apgailestauja" dėl šio sprendimo. Anot jo, Latvijos valdžia vadovavosi politiniais interesais.

"Tai gerai iliustruoja vadinamąją "Baltijos dramą". Bet ji toli gražu ne pirmoji. Lietuvos ir Latvijos santykiai pablogėjo dėl poreikio atnaujinti geležinkelių tranzitą. Daugelį metų Lietuva bandė užkirsti kelią tam, kad vietinės įmonės krovinius perkrautų Latvijos uostuose, o ne Klaipėdoje. Tas pats vyksta ir elektros energijos pramonėje", — teigė Kondratjevas.

Ekspertas mano, kad Lietuvos politikai nesėkmingai bandys apeliuoti į "Baltijos vienybės" idėją, norėdami užkirsti kelią Latvijai pirkti "pavojingą" Baltarusijos elektrą.

"Ką turėtų daryti Lietuva, kai, paleidus Astravo AE, importuodama elektros energiją, Latvija taps "elektros mazgu"? Jei Lietuvos įmonė norės pirkti elektrą iš Latvijos, ji tai padarys. Nes teisiškai to uždrausti beveik neįmanoma. Lietuvos politikai darys spaudimą savo kaimynams, apeliuodami į vadinamosios "Baltijos vienybės" idėją, tačiau abejoju, ar Latviją tai paveiks", — apibendrino ekspertas.

Lietuvos valdžia mano, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl jos vietos (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir dėl to, kad projektą įgyvendins Rusijos "Rosatom".

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Astravo AE

Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus.

Lietuva nuolat priešinasi projektui, teigdama, kad objektas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Vilnius kvietė kaimynus boikotuoti projektą, tačiau nesėkmingai. Tuomet Lietuvos valdžia įstatymų leidybos lygmeniu atsisakė pirkti elektrą iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" atominės elektrinės.

Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel Nausėda sakė, kad Astravo AE statoma pažeidžiant saugos reikalavimus. Jo nuomone, objekto statybos vieta buvo pasirinkta remiantis geopolitiniais, o ne ekonominiais sumetimais.

Baltarusija ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Šalies valdžia ne kartą pabrėžė, kad objektas statomas pagal saugos standartus, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra rizikos.

159
Tegai:
Baltijos šalys, Astravo AE
Dar šia tema
Linkevičius papasakojo JAV Atstovų rūmų nariui apie Astravo AE "keliamas grėsmes"
Latvija pirks rusišką elektrą po Astravo AE paleidimo
Vilniaus gyventojai kviečiami dalyvauti galimos Astravo AE avarijos pratybose
Sunkvežimiai

Lietuva neteko per šimto transporto įmonių

(atnaujinta 21:25 2021.02.24)
Vis daugiau logistikos bendrovių persikelia į kitas ES šalis, kur, norėdamos tęsti savo veiklą, atidaro dukterines įmones ar naujas įmones

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Nuo praėjusio kovo pradžios Lietuva neteko 115 transporto įmonių, iš jų daugiau nei 90 persikėlė į Lenkiją, praneša Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ("Linava").

Pažymima, kad vis daugiau logistikos sektoriuje veikiančių įmonių palieka Lietuvos rinką ir persikelia į Lenkiją, Vokietiją bei kitas Vakarų Europos šalis, kur atidaro dukterines įmones ar naujas įmones ir tęsia savo veiklą.

"Linava" teigė, kad dėl šių įmonių tęsimo Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse valstybės biudžetas neteks beveik 45 milijonų eurų, o mažesnėms įmonėms gresia žlugimas.

"Linavos" generalinis sekretorius Zenonas Buivydas pažymėjo, kad panašios tendencijos matomos nuo praėjusių metų kovo, kai šalis pradėjo kovą su koronavirusu.

"Vežėjų kraustymąsi į užsienį lemia trys veiksniai — Mobilumo pakete numatytos priemonės, pernai prasidėjusi pandemija ir pradėtos taikyti naujos mokestinės priemonės, kurios padidino naštą vežėjams ir pablogino konkurencijos sąlygas", — teigia jis.

Naujausiais asociacijos duomenimis, pernai Lietuvoje buvo įregistruota 3100 sunkvežimių, arba 43 proc. mažiau nei 2019 metais.

"Vežėjai tiesiog nebeinvestuoja į naujas transporto priemones. Tai negalutiniai duomenys, nes ne visi vežėjai priklauso asociacijai ir ne visi veiklą svetur perkelia padedami tarpininkų, kiti tai daro savarankiškai", — sako jis.

Pavyzdžiui, manoma, kad dėl verslo perkėlimo į Lenkiją Lietuvos biudžetas neteks beveik 36 milijonų eurų.

Asociacijos "Linava" prezidentas Romas Austinskas pažymėjo, kad tai labai nerimą kelianti tendencija, nes vis daugiau įmonių, kurioms per sunku dirbti Lietuvoje, susiduria su finansiniais sunkumais ir verslo nesėkmėmis.

"Veiklą tęsti svetur planuoja ir daugiau transporto įmonių, kurios ieško išeičių, kaip išgyventi kuo mažesnėmis sąnaudomis. Mūsų verslai konkuruoja su Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos vežėjais, kur gerokai palankesnės sąlygos verslui augti", — sakė jis.

"Linavos" atstovai pažymėjo, kad daugelyje šalių koeficientai netaikomi, skirtingai nei Lietuvoje, kur koeficientas nuo 2020 metų padidėjo iki 1,65. Pagrindinis minimalus darbo užmokestis Lietuvoje taip pat padidėjo, o vežėjams pritaikius koeficientą 1,65, jis padidėjo beveik 40 procentų.

Padėtis su vežėjais

Anksčiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad ekspertų taryba siūlo sugriežtinti vežėjų kontrolę ir jų tyrimus dėl koronaviruso. Anot jos, kalbama ne apie sienų uždarymą, o apie šiame sektoriuje dirbančių žmonių sveikatos stebėjimą.

Vyriausybės vadovė mano, kad būtina rasti sprendimus, kurie sustiprintų infekcijos plitimo kontrolę.

Praėjusiais metais JK buvo atrasta nauja koronaviruso SARS-CoV-2 mutacija, kuri, pirminiais duomenimis, gali būti 70 proc. užkrečiamesnė nei įprasta padermė. Daugelis šalių uždarė skrydžius į Didžiąją Britaniją. Be to, dėl sunkios padėties pasienyje su Prancūzija sunkvežimių vairuotojai, įskaitant vairuotojus iš Europos, prieš Kalėdų atostogas buvo įstrigę Doverio uoste. Daugelis vežėjų negalėjo grįžti namo per Kalėdas.

Tegai:
Lietuva, ekonomika, įmonės
Nord Stream-2

Vokietijos "Wintershall Dea" baigė "Nord Stream-2" finansavimą

(atnaujinta 15:33 2021.02.24)
Jos dalyvavimas "Nord Stream-2" projekte apsiriboja paskolų teikimu kartu su keturiomis kitomis Europos energetikos įmonėmis

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Vokietijos "Wintershall Dea", vienas iš "Gazprom" finansinių partnerių "Nord Stream-2", užbaigė investicijas į dujotiekio statybą ir iš viso šiam projektui skyrė 730 milijonų eurų, pranešė RIA Novosti.

"Grupės dalyvavimas "Nord Stream-2" projekte apsiriboja paskolų teikimu kartu su keturiomis kitomis Europos energetikos įmonėmis ("Engie", "OMV", "Shell" ir "Uniper"). Bendrovės mokėjimai pagal "Nord Stream 2 AG" paskolą siekia 730 milijonų eurų ir buvo baigti prieš rekomendacijų peržiūrėjimą pagal "Įstatymo dėl atoveikio JAV priešininkams sankcijomis" (CAATSA) 232 skirsnį", — sakoma pranešime.

"Daugiau mokėjimų neplanuojama", — priduria "Wintershall DEA".

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų.

Vokietija pasisako už dujotiekio užbaigimą ir atmeta vienašališkas ekstrateritorines JAV sankcijas.

Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Kirpykla

Kirpėjas aukcione pardavė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino

(atnaujinta 16:42 2021.02.24)
Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Kirpėjas iš Bairoito miesto (Bavarija, Vokietija) Andreasas Nuislis (Andreas Nuysl) "eBay" platformoje pateikė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino. Apie tai pranešė agentūra "DPA".

Мост через реку Нерис в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus. Nuo vasario 12 iki vasario 20 dienos imtinai ji padidėjo iki 422 eurų. Už šią kainą paslaugą įsigijo 43 metų vyras.

Be 422 eurų, Nuisliui pavyko surinkti dar 1 310 eurų aukų. Visi šie pinigai bus skirti padėti vaikams per vieną iš labdaros organizacijų.

Kirpyklos Vokietijoje buvo uždarytos dėl karantino priemonių nuo praėjusių metų gruodžio 16 dienos. Vasario 10 d. Vokietijos valdžia nusprendė pratęsti karantino režimą iki kovo 7 d. su atskiromis išlygomis. Pakeitimais numatyta nuo kovo 1 dienos atidaryti kirpyklas — tik su sąlyga, kad bus laikomasi higienos taisyklių.

Tegai:
karantinas, kirpėjas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje