Pienas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje mažėja pieno supirkimo apimtys

41
(atnaujinta 21:41 2019.08.19)
Tuo tarpu vidutinės supirkimo kainos yra šiek tiek didesnės nei pernai

VILNIUS, rugpjūčio 18 — Sputnik. Liepos mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 261,9 Eur už toną, praneša Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyba.

Liepos mėnesį natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 0,8 proc. mažesnė, palyginti su birželio mėn., kai kaina buvo 264,0 eurai už toną. Tačiau ji buvo 1,6 proc. didesnė, palyginti su 2018 metų liepos mėn.

Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina liepos mėnesį, palyginti su birželiu, sumažėjo 1,1 proc. ir buvo 222,5 eurų už toną.

Per liepos mėnesį buvo supirkta 131,94 tūkst. tonų pieno. Per 2019 m. sausį–liepą iš viso buvo supirkta 774,64 tūkst. tonų pieno, 1,1 proc. mažiau, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.

41
Tegai:
pienas, Lietuva
Dar šia tema
Pakruojo rajone šeima užsikrėtė erkiniu encefalitu nuo ožkos pieno
Įvardytas gėrimas, užkertantis kelią vėžio ir diabeto vystymuisi
Kiniją domina ne tik lietuviškas pienas, bet ir lazeriai
Elektros perdavimo tinklai

"Litgrid" pirmą šių metų pusmetį uždirbo 9,7 % daugiau pajamų

(atnaujinta 16:40 2020.08.06)
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, "Litgrid" pirmą šių metų pusmetį uždirbo 9 mln. eurų daugiau pajamų

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" paskelbė pirmojo 2020 metų pusmečio rezultatus.

Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, "Litgrid" pirmą šių metų pusmetį uždirbo 9,7 % arba 9 mln. eurų daugiau pajamų, kurios siekė 101,5 mln. eurų.

Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2019 metų pirmu pusmečiu, padidėjo 18 proc., iki 40,9 mln. eurų ir sudarė 40,4 proc. visų "Litgrid" pajamų. Šiuo periodu pajamų augimą nulėmė 23 proc. didesnė vidutinė faktinė elektros energijos perdavimo kaina, o perduotos elektros energijos kiekis dėl aukštesnės žiemos sezono temperatūros nei daugiametis vidurkis, taip pat  COVID-19 pandemijos įtakos sumažėjo 4,2 proc. ir sudarė 4 932 mln. kWh.

Pajamos už sistemines paslaugas padidėjo 21 proc. iki 42,9 mln. eurų (nuo 2020 metų sausio 1 dienos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta 28 proc. didesnė sisteminių paslaugų kaina, sisteminių paslaugų apimtis per atskaitinį periodą sumažėjo 4,6 proc.). Dėl mažesnės vidutinės pardavimo kainos disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos sumažėjo 26 proc. iki 10,1 mln. eurų.

Bendrovei pavyko išlaikyti stabilias ir mažesnes nei pernai sąnaudas — jos per 2020 metų pirmą pusmetį buvo 86,2 mln. eurų, arba 3 proc. mažesnės palyginus su 2019 metais. Tai nulėmė 8 proc. mažesnės elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos, kurios sudarė 62,3 mln. eurų.

Disbalanso ir balansavimo elektros sąnaudos sumažėjo 26 proc. iki 9,9 mln. eurų, o sisteminių paslaugų sąnaudos padidėjo 12 proc. iki 41,2 mln. eurų. Elektros energijos pirkimo technologiniams nuostoliams perdavimo tinkle kompensuoti sąnaudos dėl mažesnės pirkimo kainos sumažėjo 45 proc., iki 6,2 mln. eurų.

Kitos sąnaudos augo daugiausia dėl planuotų ir atliktų tinklo priežiūros ir remonto darbų siekiant užtikrinti elektros tiekimo patikimumą  (+44 proc. palyginus su pernai), jos išaugo 27 proc., nuo 11 mln. iki 14 mln. eurų.

2020 metų pirmo pusmečio EBITDA buvo 26,2 mln. eurų ir palyginus su praėjusių metų pirmu pusmečiu išaugo 12,9 mln. eurų, arba 97 proc., EBITDA marža augo iki 25,8 proc. (2019 metais buvo 14,4 proc.). 2020 metų pirmo pusmečio bendrovės grynasis pelnas buvo 13,6 mln. eurų (2019 metais — 2,8 mln. eurų). "Litgrid" EBITDA augo dėl 6,2 mln. eurų didesnių elektros perdavimo pajamų, 5 mln. eurų mažesnių technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudų, 1,7 mln. eurų teigiamo sisteminių paslaugų pajamų ir sąnaudų saldo.

Visos "Litgrid" 2020 metų pirmo pusmečio investicijos siekė 17,5 mln. eurų, iš jų 53 proc. strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 47 proc. — perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai.

Tegai:
ekonomika, Litgrid
Dar šia tema
"Litgrid" užbaigė linijos Pagėgiai–Bitėnai statybą
Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai
Kaliningrado sritis ruošiasi rudenį vyksiantiems energetikos sistemos bandymams
Nord Stream-2

Ekspertas: "Nord Stream-2" infrastruktūra gali suteikti naudos Europai

(atnaujinta 16:22 2020.08.06)
Rusija per dujų perdavimo sistemą Europos šalims gali tiekti vandenilį, kuris priklauso mažai anglies dvideginio turinčiam dujiniam kurui, mano ekspertas Aleksejus Gromovas

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Vokietijos aplinkos apsaugos organizacija "Deutsche Umwelthilfe" (DUH) kreipimasis gali užvilkinti "Nord Stream-2" dujotiekį tiesimo laiką, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos energetikos ir finansų instituto Energetikos skyriaus vadovas Aleksejus Gromovas.

vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Manau, kad dėl to turime performatuoti derybas su Europos Sąjunga su Europos Sąjungos valdžia dėl perspektyvų ateityje naudoti "Nord Stream-2" infrastruktūrą. Reikalas tas, kad Europa deda viltis savo dujų balanse dėl mažai anglies dvideginio išskiriančių dujų, kuriai priklauso vandenilis. O Rusija yra pasirengusi gaminti vandenilį iš Rusijos gamtinių dujų ir tiekti jį sumaišytą su metanu per dujų transportavimo infrastruktūrą. Tuo tarpu moderni dujų transportavimo infrastruktūra, tokia, kokia daroma įgyvendinant "Nord Stream-2" projektą, leidžia iki 20 procentų gamtinių dujų pakeisti dujiniu vandeniliu", — sakė jis.

Gromovo manymu, Rusija turėtų pasistengti pranešti Europos reguliavimo institucijoms, kad ateityje ši infrastruktūra bus naudinga Europai pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų plėtros.

"Gal tada Europos reguliuotojų, aplinkosaugininkų ir kitų pasipriešinimas šio projekto įgyvendinime bus daug mažesnis nei mes matome šiandien", — padarė išvadą jis.

Vokietijos aplinkos apsaugos organizacija "Deutsche Umwelthilfe" (DUH) Greifsvaldo aukščiausiame administraciniame teisme pareikalavo persvarstyti leidimą eksploatuoti dujotiekį "Nord Stream-2".

Organizacijoje paaiškino, kad šiuo ieškiniu DUH iš atsakingos Štralzundo kalnakasybos tarnybos reikalauja atsižvelgti į naujus mokslinius duomenis dėl nekontroliuojamo metano išmetimo ir tikrinti nuotėkius išgaunant, transportuojant ir perdirbant gamtines dujas.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Europa, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Danijos sprendimas padidina galimybę laiku užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV "nepakeis" Vokietijos elgesio dėl "Nord Stream-2"
Vokietijoje per teismą nori užginčyti "Nord Stream-2" leidimą
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Paleckiui sušvelnintos intensyvios priežiūros sąlygos

(atnaujinta 18:47 2020.08.06)
Teismas sutrumpino privalomą Lietuvos politiko buvimo gyvenamojoje vietoje laiką, dabar jis turi būti namuose nuo 21:00 iki 6:00 valandos

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Šiaulių apygardos teismas sušvelnino buvusio socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio intensyvios priežiūros sąlygas. Apie tai praneša TASS su nuoroda į atstovą teisme.

Anksčiau teismas įpareigojo Paleckį likti savo gyvenamojoje vietoje Vilniuje nuo 17:00 iki 7:00 valandos, tuo tarpu jis negalėjo išvykti iš sostinės. Jis kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti buvimo ne namuose laiką, nes ketina pradėti dirbti, o tam reikia papildomo laiko kelionei į ir iš darbo.

Šiaulių apygardos teismas patenkino šį prašymą ir nustatė naują privalomo buvimo gyvenamojoje vietoje laiką nuo 21:00 iki 6 valandos.

Paleckio byla
Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be jo, byloje taip pat kaltinamas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas. Kaltinamieji byloje kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais" ir "šnipinėjimu Rusijos žvalgybai".

Paleckis ne kartą yra deklaravęs savo nekaltumą. Jis nurodė arešto priežastį, kad Lietuvos valdžia jam keršijo dėl jo susidomėjimo 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat dėl ​​jo bendravimo su rusais.

Jis taip pat teigia, kad prokuratūra daro viską, kad jo byloje būtų išvengta atvirų teismo posėdžių.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva demonstruoja visišką demokratinių vertybių atmetimą, kurias ji deklaravo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.

Tegai:
Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Lietuvos teismas iš esmės pradėjo nagrinėti Paleckio bylą
Paleckis atkreipė dėmesį į prieštaravimą tarp prokurorų veiksmų ir kaltinimų
Nausėda: Paleckio pavardė tapo "išdavystės simboliu" Lietuvoje