Turistai Vilniaus senamiestyje, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių ekonomika orientuojasi į Rusiją

71
(atnaujinta 12:37 2019.08.20)
Patyrę rimtų nuostolių, Baltijos šalių verslininkai, kuriems ekonominė nauda yra svarbesnė nei politinės ambicijos, bando ištaisyti padėtį

VILNIUS, rugpjūčio 20 — Sputnik. Prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Baltijos šalių pastaruoju metu auga. Nepaisant visų politinių kliūčių, Rusija išlieka pagrindine Baltijos šalių užsienio ekonomine partnere. Baltijos šalių verslininkai bando prisitaikyti prie antirusiškos valdžios nustatytų sąlygų ir, nepaisydami daugybės apribojimų, ir toliau kuria prekybinius ryšius su Rusijos verslu. Apie tai rašo portalo RuBaltic.ru autorius Denisas Ivanovskis.

Nuo 2017 metų prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Lietuvos stabiliai auga, o šiais metais ji gali priartėti prie 2014 metų rodiklių. Auga ir prekybos apimtys tarp Rusijos bei Estijos — 2018 metais prekyba tarp šalių augo 17 proc., nors kelerius metus statistika rodė neigiamus rodiklius.

Prekybiniai santykiai tarp Rusijos ir Latvijos atrodo gana niūrūs. Praėjusiais metais šiek tiek sumažėjo prekyba tarp šalių (1,25 proc.). Tuo tarpu Latvijos eksportas į Rusiją padidėjo beveik 6%. Nepaisant to, pirmąjį 2019 metų ketvirtį abiejų šalių importo ir eksporto rodikliai, nors ir nereikšmingi, parodė, kad prekybos apyvarta augo 1,22%, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Rusija ir toliau yra reikšminga visų trijų respublikų ekonominė partnerė. Tiek eksporto, tiek importo srityje Rusija užima pirmąją vietą Lietuvoje. Rusijos prekės sudaro apie 10% visos Estijos apyvartos ir yra trečiojoje vietoje po Suomijos ir Vokietijos. Panaši situacija ir su Latvija, kur Rusijos įmonės sudaro apie 9% prekybos sandorių.

Dėl tokio ekonominio prisirišimo prie Rusijos, kuris, kaip egzistavo iki 2014 metų, taip ir tebesitęsia iki šiol, Latvijos, Lietuvos ir Estijos rinkos labai skausmingai reagavo į ES Rusijai taikomas sankcijas, taip pat į Maskvos atsakomuosius ekonominius apribojimus.

Rusijos draudimas tiekti konservuotas žuvis sumažino Latvijos žuvies perdirbimo pramonės gamybos apimtis iki 40 proc., šalis prarado daugiau nei 100 milijonų eurų.

Po 2014 metų lietuviškų maisto ir žemės ūkio produktų eksportas į Rusiją sumažėjo 3,5 karto, dėl to gamintojai patyrė rimtų nuostolių ir buvo priversti ieškoti naujų rinkų. Lietuvos ūkininkai bandė susirasti partnerių Kinijoje ir JAV.

Smarkiai nukentėjo pieno pramonės rinka, kur į Rusiją buvo eksportuojama daugiau kaip 20% visos produkcijos iš Baltijos respublikų — Baltijos šalys čia prarado 227 milijonus eurų.

Neigiamai Baltijos respublikų rinką paveikė ir Maskvos taikomi apribojimai, susiję su maisto produktų tiekimo draudimu dėl Rusijos kokybės standartų nesilaikymo. 2015 metų birželio pradžioje Rusijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba įvedė draudimą importuoti žuvies produktus iš Latvijos ir Estijos. Apribojimo priežastys buvo sisteminiai pažeidimai, nustatyti patikrinimų metu, taip pat kancerogeninės medžiagos — benzopirolio — kiekis produktuose.

Patyrę rimtų nuostolių, Baltijos šalių verslininkai, kuriems ekonominė nauda yra svarbesnė nei politinės ambicijos, bando ištaisyti padėtį.

Praėjus metams po Rusijos "Rosselchoznadzor" nustatytų apribojimų po atlikto patikrinimo, teisę tiekti savo žuvies produktus atgavo viena Estijos įmonė — "DGM Shipping". Vėliau prie jos prisijungė Latvijos įmonė SIA "Karavela".

Estijos įmonei "Kajax Fishexports", kuri šį rudenį planuoja grįžti į Rusijos rinką, 2019 metais panaikintas laikinas draudimas importuoti gaminius į Rusiją.

Naftos ir dujų produktus savo reikmėms perkančios korporacijos taip pat renkasi ekonominę naudą, o ne politinius šūkius. Pavyzdžiui, 2019 metais "Achema", stambi azoto trąšų gamintoja Baltijos šalyse, pradėjo pirkti suskystintas gamtines dujas iš Rusijos bendrovės "Novatek".

Kitas svarbus ekonomikos sektorius Baltijos šalyse, kuris yra glaudžiai susijęs su Rusija, yra turizmas. 2018 metais Latvijoje apsilankė 256 tūkst. Rusijos gyventojų, tai sudarė 13,5% viso turistų srauto į šalį. Estijoje ir Lietuvoje 2018 metais 12% viso turistų srauto sudarė rusai.

Kaip matome, Baltijos šalių valdžia bando duoti atkirtį "ekonominei priklausomybei" nuo Rusijos, o vietinis verslas ir toliau plėtoja ekonominį bendradarbiavimą su Rusijos įmonėmis ir rinkomis.

Keičiasi ir Baltijos šalių požiūris į Europos Sąjungos Rusijai taikomas sankcijas. Remiantis Latvijos universiteto Filosofijos ir sociologijos instituto atlikto tyrimo "Baltijos šalių visuomenės poliarizacijos potencialas" duomenimis, nuo 2015 metų gyventojų, palaikančių ES sankcijas Rusijai, dalis mažėja visose trijose Baltijos šalyse: nuo 30,7% iki 14,7% Latvijoje, nuo 54,4% iki 22,4% Lietuvoje, nuo 44,3% iki 24,7% Estijoje.

Kita vertus, šiose šalyse vis dar išlieka didelis procentas tų, kurie pasisako už tai, kad būtų išlaikytos sankcijos Rusijai dabartine forma, nors tuo pačiu metu po truputį daugėja gyventojų, palaikančių sankcijų sušvelninimą. Įdomu tai, kad auga ir dalis tų, kurie nesupranta, kodėl buvo įvestos antirusiškos sankcijos.

Šie pokyčiai rodo, kad Baltijos šalių gyventojai pradėjo blaiviau vertinti savo šalių santykius su Rusija. Įvairių pramonės šakų įmonės — nuo maisto iki turizmo — nori dirbti su rusais, nekreipdamos dėmesio į politinę krizę, ir pamažu stengiasi panaikinti įvairius apribojimus.

Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
© Sputnik
Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba

 

71
Tegai:
ekonomika, verslininkai, Baltijos šalys
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (283)
Dar šia tema
Linkevičiaus raginimas inicijuoti sankcijas Rusijai — Lietuvos užsienio politikos esmė
"Mes ir toliau plėtosime santykius su bloga Rusija": kaip tai suprasti
Prancūzijos premjeras: sankcijos Rusijai gali būti panaikintos bet kuriuo metu
Nord Stream-2

"Nord Stream-2" operatorius pranešė apie dalyvių reakciją į JAV sankcijas

(atnaujinta 22:06 2021.01.19)
Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovas antradienį sakė, kad JAV ambasada Berlyne pirmadienį informavo Vokietijos vyriausybę apie planus įvesti sankcijas

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. "Nord Stream-2" operatorius "Nord Stream 2 AG" žino apie pranešimus apie naujas JAV sankcijas projektui, tačiau partneriai ir toliau domisi jo įgyvendinimu, RIA Novosti pranešė bendrovė.

Antradienį Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovas sakė, kad JAV ambasada Berlyne pirmadienį informavo Vokietijos vyriausybę apie planus įvesti sankcijas. Pirmadienį laikraštis "Handelsblatt" rašė, kad Jungtinės Valstijos antradienį planuoja įvesti sankcijas Rusijos laivui "Fortuna", kuris dalyvauja statant "Nord Stream-2", ir bendrovei "KBT-Rus", kuriai priklauso laivas.

"Mes žinome žiniasklaidos pranešimus apie JAV sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms "Nord Stream-2" projekte. Mes nekomentuojame galimų tokių veiksmų pasekmių", — sakė bendrovė.

"Nord Stream-2", taip pat projektą remiančios įmonės ir toliau yra labai suinteresuotos jo užbaigimu ir mano, kad dujotiekio eksploatavimas atitinka Europos vartotojų interesus ir prisideda prie energetinio saugumo ir ekonominio konkurencingumo Europoje išlaikymo", — sakė operatorius.

"Nord Stream-2"

"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, nes siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES. Vašingtonas 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui ir tokiu būdu pristabdė statybas.

Klojimas atsinaujino 2020 metų gruodžio mėnesį, laivui "Fortuna" Vokietijos vandenyse nuklojus 2,6 km vamzdžių. Pasak projekto operatorės "Nord Stream 2 AG", maždaug 148 kilometrai iš bendro dviejų 460 kilometrų ilgio linijų liko nebaigti. Belieka pakloti 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse.

Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės kloti vamzdžius su "Fortuna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tegai:
Nord Stream 2 AG, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dujotiekis

Lenkija pasiekė absoliutų dujų suvartojimo per parą rekordą

(atnaujinta 17:45 2021.01.19)
Didžiąją dalį gamtinių dujų Lenkija gauna iš Rusijos. Pastaruoju metu šalis bando padidinti iš JAV tiekiamų suskystintų dujų kiekį

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Pasak vietinio dujų sistemos operatoriaus "GAZ-Sistem", Lenkija pasiekė absoliutų gamtinių dujų suvartojimo dienos rekordą.

"Vakarykštę rekordinę dieną užfiksavome didžiausią dienos dujų paklausą mūsų šalyje per visą istoriją", — sakoma pranešime.

Operatoriaus teigimu, per pastarąją dieną Lenkijos vartotojams buvo tiekiama 88 milijonai kubinių metrų dujų.

Anot RIA Novosti, šį rezultatą daugiausia lemia oro sąlygos. Tuomet vidutinė dienos oro temperatūra šalyje buvo dešimt laipsnių šalčio.

Didžiąją dalį gamtinių dujų Lenkija gauna iš Rusijos. Pastaruoju metu šalis bando padidinti iš JAV tiekiamų suskystintų dujų kiekį.

Tegai:
JAV, dujos, Lenkija
Sausio 20-oji

Kokia šiandien diena: sausio 20-osios šventės

(atnaujinta 22:11 2021.01.19)
Šią dieną 1981 metais, būdamas beveik 70 metų amžiaus, Ronaldas Reiganas tapo vyriausiu amžiumi asmeniu JAV istorijoje, pradėjusiu eiti šalies prezidento pareigas

Sausio 20 yra 20-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 345 dienos.

2021 metų sausio 20 dieną saulė saulė teka 08:29, leidžiasi 16:31, dienos ilgis — 8 val. 02 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Fabijonas, Sebastijonas, Daugvydas, Nomeda.

Sausio 20-oji Lietuvos istorijoje

1785 metais gimė Teodoras Grotus, pirmasis Lietuvos mokslininkas fizikas ir chemikas. Mirė 1822 m.

1941 metais gimė vertėjas Pranas Bieliauskas.

1963 metais gimė garsi lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė.

2010 metais lietuvių filmas "Lernavan", kurį pastatė armėnų režisierius Maratas Sargsianas, apdovanotas "Bronziniu kiaušiniu" Serbijos mieste Drvengrade vykusiame kino filmų festivalyje.

2010 metais eidamas 96-uosius metus Tel Avive mirė jidiš kalba rašęs poetas Avromas Suckeveras. Kurti jis pradėjo ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, dar gyvendamas Vilniuje.

2011 metais Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) steigti kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus muziejų-biblioteką.

2014 metais eidamas 75-uosius metus Vilniuje mirė senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės "Romuva" vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas.

2015 metais Baltimorėje (JAV) savo namuose po ligos mirė vienas žymiausių išeivijos lietuvių poetų Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė Alfonsas Čipkus). Gimė 1919 m. Nemeikščiuose, Utenos apskrityje.

Sausio 20-oji pasaulio istorijoje

1021 metais gimė žydų filosofas, poetas Avicebronas Ibn Gabirolis. Tikrasis vardas — Saliamonas ben Juda. Rašė lyrinius eilėraščius apie meilę, gamtą, vienatvę, religines poemas, kurios pateko į žydų liturgiją.

1265 metais pirmą kartą posėdžiavo Anglijos parlamentas.

1320 metais Vladislavas I karūnuotas Lenkijos karaliumi.

1778 metais Džeimsas Kukas tapo pirmuoju europiečiu, apsilankiusiu Havajuose.

1925 metais TSRS ir Japonija sudarė sąjungą.

1944 metais britų karo aviacija bombardavo Berlyną.

1945 metais ketvirtą kadenciją JAV prezidento pareigose pradėjo Franklinas Ruzveltas.

1946 metais Haris Trumenas įkūrė Centrinę Žvalgybos grupę, kuri vėliau tapo CŽV.

1961 metais 35-uoju JAV prezidentu inauguruotas Džonas Kenedis.

1973 metais antrai kadencijai JAV prezidentu tapo Ričardas Niksonas, vėliau atsistatydinęs dėl Votergeito skandalo.

1981 metais būdamas beveik 70 metų amžiaus, Ronaldas Reiganas tapo vyriausiu amžiumi asmeniu JAV istorijoje, pradėjusiu eiti šalies prezidento pareigas.

1982 metais Pitas Dankertas išrinktas Europos Parlamento pirmininku.

1984 metais mirė amerikietis Džonis Vaismiuleris — olimpinis plaukimo čempionas, vėliau 19-oje kino filmų suvaidinęs Tarzaną.

1989 metais Džordžas Bušas tapo 41-uoju JAV prezidentu.

1997 metais Bilas Klintonas pradėjo antrąją JAV prezidento kadenciją.

1998 metais Vaclavas Havelas perrinktas Čekijos prezidentu.

1999 metais NATO pareiškė siunčianti karo laivus ir aviaciją į Adrijos jūrą, Jugoslavijos prezidentui Slobodanui Miloševičiui atsisakius sušvelninti savo poziciją dėl Kosovo provincijos.

2001 metais Džordžas Bušas tapo 43-iuoju JAV prezidentu.

2008 metais Prancūzijoje, eidamas 111-uosius, mirė Pirmojo pasaulinio karo veteranas Luji de Kaznavas, 1916 metais dalyvavęs legendiniame mūšyje prie Somos.

Tegai:
šventės