socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, archyvinė nuotrauka

Pritarta didinti viešojo sektoriaus darbuotojų bazinį pareiginės algos dydį

39
(atnaujinta 17:04 2019.08.21)
Kitais metais pokyčius galės pajusti apie 200 tūkst. darbuotojų

VILNIUS, rugpjūčio 21 — Sputnik. Trečiadienį Ministrų kabinetas sutarė kitais metais padidinti pareiginės algos bazinį dydį nuo 173 iki 176 eurų, praneša spaudos tarnyba.

"Nustačius minėtą dydį apie 200 tūkst. darbuotojų darbo užmokestis ir nustatytos išmokos padidėtų nuo 12 iki 96,90 euro. Tam 2020 metų valstybės biudžeto projekte numatyta 60 mln. eurų", — posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Ministras teigė, kad tai daroma siekiant įgyvendinti Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatas.

Pranešama, kad šis sprendimas leis padidinti didžiosios dalies viešajame sektoriuje dirbančiųjų darbo užmokestį, tarp jų ir pedagogų, ikimokyklinio ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojų, socialinių darbuotojų, pareigūnų bei kitų valstybės ir savivaldybių tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.

Įstatymo projektas toliau bus svarstomas Seime.

39
Tegai:
alga, Linas Kukuraitis
Dar šia tema
Žadama nuo rugsėjo didinti medikų algas
Pasirašyta nacionalinė kolektyvinė sutartis dėl pareiginės algos bazinio dydžio
Ekspertas: Latvijos valdininkai pasirengę didinti minimalią algą dėl savo atlyginimų
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį Rusijos

(atnaujinta 13:32 2020.07.11)
Tanklaivis šeštadienio rytą įplaukė į uostą ir prisišvartavo Klaipėdos terminale kurui iškrauti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla.

Kaip praneša laivų stebėjimo portalas "Marinetraffic.com", dujų gabenimo laivas "Coral Fungia" į Lietuvą atplaukė šeštadienį 08:13. Tanklaivis šiuo metu stovi prie Klaipėdos SGD terminalo.

Pagal operatoriaus "Klaipėdos nafta" grafiką laivas pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Tai yra antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia" taip pat su dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Tegai:
Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje
Tanklaivis Coral Favia, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys Rusijos

(atnaujinta 20:59 2020.07.09)
Bendrovės "Klaipėdos nafta" duomenimis, tanklaivis turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų kuro, krovinio gavėjas neįvardijamas

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys, rodo laivų stebėjimo portalo Marinetraffic.com duomenys.

Laivas "Coral Favia" antradienį išplaukė iš Rusijos Vysocko uosto ir atplaukė į Klaipėdą ketvirtadienį, 4:20 val.

Anot Klaipėdos SGD terminalo "Klaipėdos nafta" operatoriaus, tanklaivis turėtų pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų SGD. Gavėjas neskelbiamas.

Tai yra antrasis SGD krovinys šį mėnesį. Liepos pradžioje Lietuva iš Norvegijos gavo 138 tūkstančius kubinių metrų SGD.

Pagal įmonės tvarkaraštį, šį mėnesį Lietuva turėtų gauti 456 tūkstančius kubinių metrų kuro. Kitas tanklaivio atvykimas numatomas sekmadienį.

Viena iš aktualiausių Lietuvos energetikos problemų yra susijusi su SGD terminalo "Independence", už kurį Lietuva kasmet moka 60 milijonų eurų nuomos mokestį, likimu. Valdžia svarsto galimybę nusipirkti terminalą.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
© Sputnik /
Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
Tegai:
Rusija, Lietuva, SGD
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys iš Vysocko
Ekspertas: esant dabartinėms kainoms niekas neinvestuos į Lietuvos SGD terminalą
Dujų krizė: JAV gresia staigus SGD gamybos sumažėjimas
Vanduo, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip karantino metu pasikeitė vandens suvartojimas Vilniuje

(atnaujinta 13:34 2020.07.11)
"Vilniaus vandenys" duomenimis, didžiausias vandens suvartojimo kritimas buvo jaučiamas centrinėje miesto dalyje, kur vyrauja paslaugų sektorius, o gyvenamuosiuose rajonuose priešingai – vandens suvartojimas išaugo

VILNIUS, liepos 12 - Sputnik. Per karantiną Vilniaus miesto gyventojai suvartojo mažiau vandens, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovės "Vilniaus vandenys" duomenimis, įprastai per parą Vilniaus mieste ir aplinkiniuose rajonuose sunaudojama apie 94 tūkst. kubinių metrų vandens, tačiau per karantiną jo sunaudota maždaug 7 proc. mažiau. 

Karantinui įpusėjus, bendrovė fiksavo apie 5 proc. mažesnį vandens suvartojimą lyginant su laikotarpiu iki karantino, o karantinui einant į pabaigą, sumažėjimas išaugo iki 7 proc. 

Didžiausias vandens suvartojimo kritimas buvo jaučiamas centrinėje miesto dalyje – Senamiestyje ir Naujamiestyje – kur vyrauja paslaugų sektorius, o gyvenamuosiuose rajonuose priešingai – vandens suvartojimas išaugo, labiausiai – Kalnėnuose, Trakų Vokėje, Gulbinuose, Verkiuose.

"Tokias vandens suvartojimo tendencijas siejame su šiuo periodu pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis. Restoranams, viešbučiams ir kitiems verslams sustabdžius veiklą, kuri labiausiai sutelkta centrinėje miesto dalyje, natūraliai krito ir vandens suvartojimas. O štai gyventojai, daugiau laiko nei įprastai praleidę namuose, jo vartojo daugiau, ypač tai pastebima daugiabučių namų rajonuose", – sako bendrovės "Vilniaus vandenys" Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Saulius Savickas.

Dėl karantino keitėsi ir dalies vartotojų finansinė padėtis, todėl šiuo periodu bendrovė "Vilniaus vandenys" sulaukė daugiau gyventojų ir verslo prašymų atidėti mokėjimus už suteiktas paslaugas.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar valstybėje galioja nepaprastoji padėtis.

Dar šia tema
Vyriausybei pateiktas pirmasis skundas dėl per karantiną įvestų draudimų
Grįžti į izoliaciją. Kam gresia naujas karantinas?
Čaplinskas mano, kad antrą kartą įvesti karantiną Lietuvoje būtų klaida