Elektros tiekimo linijos, archyvinė nuotrauka

Rusija pasipelnys to, kad Lietuva ir Latvija ginčijasi dėl Baltarusijos AE

41
(atnaujinta 14:49 2019.08.28)
Pradėjus veikti Astravo AE, Lietuva ketina nutraukti jungtis su Baltarusija; Latvija, bijodama elektros energijos trūkumo, ketina perkelti prekybą prie sienos su Rusijos Federacija

VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Lietuvos ir Latvijos ginčą dėl galimo elektros energijos importo iš Astravo AE per Rusiją gali tekti spręsti Europos Komisijoje, rašo Sputik Latvija su nuoroda į Lietuvos elektros perdavimo operatoriaus "Litgrid" vadovą Daivį Virbicką.

Šiuo metu prekyba elektra tarp Baltijos ir trečiųjų šalių vykdoma tik per Lietuvą. Kadangi Lietuva ketina blokuoti elektros energijos importą iš statomos Astravo AE, Latvijos elektros perdavimo įmonė AST ketina ją importuoti. Latvijos vyriausybė nusprendė perkelti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis prie Latvijos sienos.

Virbickas pripažino, kad Baltarusijos elektra į Lietuvą gali patekti per Rusiją ir Latviją.

"Tokiu atveju baltarusiai parduos elektrą Rusijai, o rusai — Latvijai. Toks scenarijus yra įmanomas", — sakė Virbickas.

"Į Rusiją elektra gali patekti iš bet kur — Baltarusijos, Ukrainos. Bet tai nebūtų baltarusiškos elektros patekimas į Baltijos šalis. Tai būtų rusiškos elektros importas. Iš Latvijos elektra parduodama per biržą, ir čia jau nėra kilmės garantijų", — pridūrė jis. 

Anot Virbicko, norint perduoti prekybą pasienyje, Latvija turi gauti visų Baltijos šalių energetikos sistemų operatorių sutikimą.

"Yra pasirašytas kodeksas, kurio visi turi laikytis. Jei latviai sukuria savo prekybą, tai būtų kodekso pažeidimas. Šiandien Latvijai reikalingas mūsų parašas", — sakė jis.

Jei Latvija vis dėlto pažeistų kodeksą ir pradėtų prekiauti elektra, Virbicko teigimu, tada Lietuva kreipsis į Briuselį, į Europos Komisiją, kad ginčas būtų išspręstas.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Tikimasi, kad pirmasis energijos blokas bus paleistas šių metų pabaigoje, o antrasis — 2020 metais.

Lietuva nuolat teikia pretenzijas kaimyninei Baltarusijai dėl atominės elektrinės. Visų pirma, Lietuvos valdžia nepagrįstai kaltina Minską saugos normų pažeidimu statant objektą. Be to, Vilnius bandė surengti kampaniją Europoje prieš elektros įsigijimą iš objekto, tačiau nesėkmingai. Kaip anksčiau paaiškėjo, apie pigios Baltarusijos elektros energijos importą ateityje galvoja net Latvija.

Praėjusią savaitę Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) sukritikavo dokumentą, kuriame yra priemonių, skirtų pagerinti Baltarusijos AE saugos lygį, sistema.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad nei per streso testus, nei per partnerių atliktas patikras nenustatyta saugumo pažeidimų. Be to, Baltarusijos URM priminė, kad Vilnius griežtai kontroliuoja Baltarusijos AE, tačiau branduolinę saugą savo teritorijoje vertina skirtingai.

Taigi, anot URM, Ignalinos AE įvyko pažeidimų, susijusių su saugumui užtikrinti svarbių sistemų eksploatacija. Tačiau Lietuva nepateikė savo kaimynams jokių duomenų apie pažeidimų pobūdį ir kada jie bus pašalinti.

Pasak Baltarusijos valdžios atstovų ir daugelio ekspertų, už įnirtingų Vilniaus išpuolių stovi politiniai motyvai ir pavydas sėkmingesniam energetikos plėtroje kaimynui.

41
Tegai:
Rusijos Federacija, Latvija, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (492)
Dar šia tema
Seimas patikrins Latvijos bendrovės Lietuvoje sąsajas su Rusija ir Baltarusija
Lietuvoje patikslintos "Spectrum Baltic" sąlygos importuoti elektrą iš Rusijos
Vilniaus valdžia atšaukė pratybas, kurių metu turėjo būti imituota nelaimė Astravo AE
Baltarusija pateikė TATENA branduolinės saugos laikymosi ataskaitą
Dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų

(atnaujinta 17:33 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.

Tui tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais  sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų. 

Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.

"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", – sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai – 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos. 

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc. 

Dujų vartojimas Lietuvoje

Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje.  2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas. 

Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.

Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.

Tegai:
SGD, Baltijos šalys
Dar šia tema
Laivas "Fortūna" išvyko iš Vismaro "Nord Stream-2" tiesti
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

Baideno patarėjas ragina panaikinti sankcijas "Nord Stream-2"

(atnaujinta 22:06 2021.01.15)
Tačiau kartu, pasak jo, taip pat reikėtų nutraukti "Nord Stream-2" statybas, kad šalys, įskaitant JAV, galėtų ramiai derėtis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Nikolas Bernsas (Nicholas Burns), patarinėjęs Džo Baidenui per rinkimų kampaniją, mano, kad yra teisinga įšaldyti JAV sankcijas "Nord Stream-2".

Tuo tarpu "europiečiai turėtų sustabdyti dujotiekio statybą", interviu "Handelsblatt" pridūrė užsienio politikos ekspertas.

"Tai suteiktų galimybę naujajai JAV administracijai konfidencialiai ir protingai pasikalbėti su Vokietijos vyriausybe ir kitomis dalyvaujančiomis šalimis", — laikraštis cituoja jo žodžius.

Savo ruožtu Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas spaudos konferencijoje sakė, kad Berlynas yra "suinteresuotas" aptarti sankcijų prieš dujotiekį problemą su naująja JAV administracija.

Kaip priminė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos vadovas, JAV priimtas įstatymas dėl galimų naujų sankcijų projektui skelbia, kad diskusijos šiuo klausimu vyks vyriausybės lygiu.

"Mes tai vertiname kaip teigiamą sprendimą ir, žinoma, norime, kai tik pradės veikti naujoji administracija, aptarti šią temą su kolegomis Vašingtone", — sakė Masas.

"Nord Stream-2"

"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, nes siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES. Vašingtonas 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui ir tokiu būdu pristabdė statybas.

Klojimas atsinaujino 2020 metų gruodžio mėnesį, laivui "Fortūna" Vokietijos vandenyse nuklojus 2,6 km vamzdžių. Pasak projekto operatorės "Nord Stream 2 AG", maždaug 148 kilometrai iš bendro dviejų 460 kilometrų ilgio linijų liko nebaigti. Belieka pakloti 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse.

Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės kloti vamzdžius su "Fortūna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tegai:
Džo Baidenas, Nord Stream-2, Vokietija, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Didžiosios Britanijos parlamentaras "Nord Stream-2" pavadino realia problema
JAV grasina Europos įmonėms sankcijomis dėl "Nord Stream-2"
Paaiškėjo "Nord Stream-2" statybų grafikas
Vaikas mokosi prie kompiuterio, archyvinė nuotrauka

Vaikams sunkumų patiriančių šeimų siūloma leisti mokytis mokyklose

(atnaujinta 14:41 2021.01.15)
Tai būtų aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas ugdymuisi namuose sąlygas

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Vyriausybei siūloma vaikams, kurie patiria sunkumų nuotolinio mokymo metu, sudaryti sąlygas mokytis nuotoliniu būdu pačiose mokyklose, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Tokią rekomendaciją pateikė Patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės.

Ekspertų tarybos teigimu, tai būtų aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas ugdymuisi namuose sąlygas.

Savivaldybių administracijos organizuotų, kad tokiems vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose arba kuriems dėl kitų priežasčių reikalinga kita pagalba, būtų užtikrintas nuotolinis ugdymas, priežiūra ir maitinimas švietimo įstaigose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau įtraukė šią priemonę į rengiamą pagalbos priemonių paketą, skirtą kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus.

Šiuo metu bendrojo ugdymo  programose dalyvaujantiems mokiniams ugdymas yra organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus specialiosiose mokyklose ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomus mokinius, pirminiame profesiniam mokyme, vykdomam kartu su socialinių įgūdžių programa, besimokančius mokinius. 

Taip pat išimti taikoma  pradinio ugdymo programos vaikus, kuriems savivaldybių administracijos užtikrina vaikų nuotolinį ugdymą, priežiūrą ir maitinimą įstaigose, kai tėvai privalo darbą atlikti darbo vietoje ir negali užtikrinti vaikų priežiūros namuose.

Jei Vyriausybė ekspertų siūlymui pritars, šis pakeitimas įsigaliotų nuo sausio 20 dienos.

Mokiniams reikia mokymosi pagalbos

Ministerija atlieko bendrojo ugdymo mokyklų mokinių apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad apie 25 tūkst. mokinių reikalinga mokymosi pagalba: papildomai konsultuoti, aprūpinti kompiuterine įranga, užtikrinti interneto ryšį, stiprinti motyvaciją. Maždaug pusei šių mokinių yra skirtas nemokamas maitinimas, o šeimos gauna socialinę paramą.

Paaiškėjo, kad pusei šių mokinių reikalingos papildomos įvairių dalykų konsultacijos. Maždaug tiek pat turi problemų su kompiuterine įranga ir r interneto ryšiu. 

Ketvirtadalis šių mokinių neturi motyvacijos mokytis, o kas dešimto vaiko tėvai iš viso nebendrauja su mokykla.

Tegai:
mokykla, vaikai
Dar šia tema
Planuojate sportuoti mokyklos aikštyne? Nepamirškite taisyklių
Po Naujųjų metų mokyklos toliau dirbs nuotoliniu būdu