Elektros tiekimo linijos, archyvinė nuotrauka

Rusija pasipelnys to, kad Lietuva ir Latvija ginčijasi dėl Baltarusijos AE

37
(atnaujinta 14:49 2019.08.28)
Pradėjus veikti Astravo AE, Lietuva ketina nutraukti jungtis su Baltarusija; Latvija, bijodama elektros energijos trūkumo, ketina perkelti prekybą prie sienos su Rusijos Federacija

VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Lietuvos ir Latvijos ginčą dėl galimo elektros energijos importo iš Astravo AE per Rusiją gali tekti spręsti Europos Komisijoje, rašo Sputik Latvija su nuoroda į Lietuvos elektros perdavimo operatoriaus "Litgrid" vadovą Daivį Virbicką.

Šiuo metu prekyba elektra tarp Baltijos ir trečiųjų šalių vykdoma tik per Lietuvą. Kadangi Lietuva ketina blokuoti elektros energijos importą iš statomos Astravo AE, Latvijos elektros perdavimo įmonė AST ketina ją importuoti. Latvijos vyriausybė nusprendė perkelti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis prie Latvijos sienos.

Virbickas pripažino, kad Baltarusijos elektra į Lietuvą gali patekti per Rusiją ir Latviją.

"Tokiu atveju baltarusiai parduos elektrą Rusijai, o rusai — Latvijai. Toks scenarijus yra įmanomas", — sakė Virbickas.

"Į Rusiją elektra gali patekti iš bet kur — Baltarusijos, Ukrainos. Bet tai nebūtų baltarusiškos elektros patekimas į Baltijos šalis. Tai būtų rusiškos elektros importas. Iš Latvijos elektra parduodama per biržą, ir čia jau nėra kilmės garantijų", — pridūrė jis. 

Anot Virbicko, norint perduoti prekybą pasienyje, Latvija turi gauti visų Baltijos šalių energetikos sistemų operatorių sutikimą.

"Yra pasirašytas kodeksas, kurio visi turi laikytis. Jei latviai sukuria savo prekybą, tai būtų kodekso pažeidimas. Šiandien Latvijai reikalingas mūsų parašas", — sakė jis.

Jei Latvija vis dėlto pažeistų kodeksą ir pradėtų prekiauti elektra, Virbicko teigimu, tada Lietuva kreipsis į Briuselį, į Europos Komisiją, kad ginčas būtų išspręstas.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Tikimasi, kad pirmasis energijos blokas bus paleistas šių metų pabaigoje, o antrasis — 2020 metais.

Lietuva nuolat teikia pretenzijas kaimyninei Baltarusijai dėl atominės elektrinės. Visų pirma, Lietuvos valdžia nepagrįstai kaltina Minską saugos normų pažeidimu statant objektą. Be to, Vilnius bandė surengti kampaniją Europoje prieš elektros įsigijimą iš objekto, tačiau nesėkmingai. Kaip anksčiau paaiškėjo, apie pigios Baltarusijos elektros energijos importą ateityje galvoja net Latvija.

Praėjusią savaitę Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) sukritikavo dokumentą, kuriame yra priemonių, skirtų pagerinti Baltarusijos AE saugos lygį, sistema.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad nei per streso testus, nei per partnerių atliktas patikras nenustatyta saugumo pažeidimų. Be to, Baltarusijos URM priminė, kad Vilnius griežtai kontroliuoja Baltarusijos AE, tačiau branduolinę saugą savo teritorijoje vertina skirtingai.

Taigi, anot URM, Ignalinos AE įvyko pažeidimų, susijusių su saugumui užtikrinti svarbių sistemų eksploatacija. Tačiau Lietuva nepateikė savo kaimynams jokių duomenų apie pažeidimų pobūdį ir kada jie bus pašalinti.

Pasak Baltarusijos valdžios atstovų ir daugelio ekspertų, už įnirtingų Vilniaus išpuolių stovi politiniai motyvai ir pavydas sėkmingesniam energetikos plėtroje kaimynui.

37
Tegai:
Rusijos Federacija, Latvija, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (322)
Dar šia tema
Seimas patikrins Latvijos bendrovės Lietuvoje sąsajas su Rusija ir Baltarusija
Lietuvoje patikslintos "Spectrum Baltic" sąlygos importuoti elektrą iš Rusijos
Vilniaus valdžia atšaukė pratybas, kurių metu turėjo būti imituota nelaimė Astravo AE
Baltarusija pateikė TATENA branduolinės saugos laikymosi ataskaitą
Nord Stream

Rusija įvertino galimybes užbaigti "Nord Stream-2" po naujų sankcijų

(atnaujinta 11:07 2020.06.05)
Kaip pažymėjo "Nord Stream 2 AG", daugiau nei tūkstantis bendrovių iš 25 šalių yra suinteresuotos baigti projektą, o Vašingtonas nepaiso Europos vartotojų interesų

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Politikai ir ekspertai pakomentavo JAV Senate pateiktą įstatymo projektą dėl sankcijų išplėtimo dujotiekiui "Nord Stream-2". Anot Rusijos, Vašingtonas bando apsunkinti projekto įgyvendinimą ir iškelti savo interesus pakenkdamas partneriams Europoje. Pagrindiniai teiginiai pateikiami RIA Novosti medžiagoje.

"Nord Stream 2 AG" įvertino galimas JAV įstatymo dėl naujų sankcijų "Nord Stream-2" įsigaliojimo pasekmes.

"Vakarų Europos energetikos kompanijos iš Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų į projektą investavo beveik po milijardą eurų. Daugiau nei tūkstantis bendrovių iš 25 šalių yra visiškai suinteresuotos projekto įgyvendinimu. Pastangos užkirsti kelią šiam svarbiam projektui rodo aiškų interesų nepaisymą. Atskiri Europos ir pramonės vartotojai bus priversti mokėti milijardais daugiau už dujas, jei dujotiekis nebus pastatytas, taip pat nepaisoma Europos Sąjungos teisės pačiai nusistatyti savo energetikos ateitį", — teigė "Nord Stream 2 AG" atstovas.

"Ciniškumas ir neteisėtumas"

Rusijos Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas sankcijas draudimo bendrovėms, teikiančioms paslaugas vamzdžių klojimo laivams, pavadino ciniškomis ir neteisėtomis.

"Stebina įstatymo projekto iniciatoriaus, senatoriaus Tedo Kruzo, kuris pavadino dujotiekį "kritine grėsme JAV nacionaliniam saugumui", arogancijos laipsnis. Kur yra Baltija, o kur yra JAV? Prie ko čia valstybių nacionalinis saugumas? Nebent turėtumėte omenyje komercinius JAV interesus", — komentare RIA Novosti sakė Kosačiovas.

Jis pabrėžė, kad Rusija ir toliau įgyvendins projektą kartu su partneriais Europoje, net jei įstatymo projektas bus priimtas. Anot jo, Maskva veiks pagal savo planus, dėl kurių susitarta su partneriais Vokietijoje ir kitose šalyse ES narėse.

JAV interesų kišimas

Savo ruožtu senatorius Olegas Morozovas pažymėjo, kad naujos sankcijos gali apsunkinti dujotiekio tiesimą, tačiau Rusija ras būdą, kaip tai įgyvendinti bet kokiomis sąlygomis. Kartu jis pabrėžė, kad norint užbaigti "Nord Stream-2", būtinas "abipusis Europos partnerių ir dujų vartotojų supratimas".

Kaip prognozuoja Morozovas, daug kas priklausys nuo europiečių ir jų sugebėjimo iškelti savo interesus aukščiau JAV politinių ambicijų ir komercinės naudos.

"Akivaizdu, kad amerikiečiai čia ieško savo komercinių pranašumų pakenkdami Europos interesams", — teigė senatorius.

Vašingtono diktatūra

Komentuodamas JAV įstatymo projektą, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis teigė, kad JAV senatorių iniciatyva siekiama tik ekonominės naudos.

"Įstatymu dėl sankcijų prieš "Nord Stream-2" išplėtimo, taip pat pirminiais apribojimais siekiama užtikrinti nesąžiningą konkurenciją JAV", — RIA Novosti sakė šaltinis.

Jis pažymėjo, kad ekstrateritorinės sankcijos yra absoliučiai neteisėtos, neturi nieko bendra su tarptautine teise.

"Tikiuosi, kad mūsų partneriai Europoje turės stiprybės nepasiduoti Vašingtono diktatūrai", — viliasi jis.

Rusija pasirengusi užbaigti projektą

Anot politologo Andrejaus Suzdalcevo, JAV siekia kliudyti įgyvendinti projektą, kad sustiprintų savo pozicijas tarptautinėje arenoje.

"Kyla klausimas, ar Vašingtonas tikrai kontroliuoja Europą, ypač jos energetikos sektorių", — aiškino jis.

Ekspertas pridūrė, kad JAV atliko "didžiulį darbą" ieškodamos įkalčių, kad būtų užkirstas kelias paskutiniams šimtams dujotiekio kilometrų. Tuo pat metu jis yra tikras, kad Maskva tikrai užbaigs dujotiekį.

"Rusija pasiruošė: laivas yra įregistruotas viename iš fondų, kuriam nebaisios jokios sankcijos", — teigė šaltinis.

Naujas sankcijų įstatymas

Anksčiau JAV Senatui pristatytas įstatymo projektas dėl sankcijų "Nord Stream-2".

Tai reiškia apribojimus įmonėms, teikiančioms draudimo ir perdraudimo paslaugas dujotiekiui tiesti naudojamiems laivams.

Dokumentą palaikė penki abiejų šalių senatoriai, įskaitant įtakingą Teksaso senatorių Tedą Kruzą.

Be to, sankcijos gali apimti firmas, atliekančias statybos bandymus, patikrinimus ir sertifikavimą.

Agentūra "Bloomberg", remdamasi dokumentu ir Kruzu pranešė, kad visiems, kurie dalyvauja įgyvendinant projektą, iškart bus taikomos rimtos ribojamosios priemonės.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, JAV, Rusija, Nord Stream 2 AG, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos vyriausybė įvertino galimybę išplėsti G7 su Rusija
Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai iš visų
Трансформаторная площадка первой в России электростанции с парогазовым бинарным циклом (ОАО Интер-РАО Электрогенерация)

Lietuvos vyriausybė patvirtino saugumo reikalavimus išeinant BRELL

(atnaujinta 10:56 2020.06.05)
Sinchronizacijos projektą vykdo elektros perdavimo sistemos "Litgrid" operatorius. Bendrovė įgyvendina 14 projektų elektros infrastruktūros srityje

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtoms Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisoms.

Įstatymo pakeitimų tikslas — sudaryti sąlygas efektyviai valdyti rizikas, susijusias su specialiųjų saugumo reikalavimų užtikrinimu, ir sklandžiai įgyvendinti elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais infrastruktūros projektus. Tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių patirtis rodo, kad energetinio saugumo projektai yra vieni pagrindinių taikinių kenkėjiškai veiklai.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pažymėjo, kad Lietuvos pasitraukimas iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) ir sinchronizavimas su Europos energetikos tinklais yra Lietuvos vyriausybės prioritetas ir strateginis energetinio saugumo projektas.

"Skaidrus ir aiškus specialiųjų saugumo reikalavimų reglamentavimas sudarys sąlygas efektyviai ir maksimaliai valdyti rizikas ir  taip užtikrinti, kad projektas bus įgyvendintas sklandžiai ir laiku. Galėsime taikyti veiksmingesnį ir greitesnį procesą atlikdami konkursuose dalyvaujančių bendrovių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir sinchronizacijos projekto pirkimus", — sakė Vaičiūnas.

Įstatymo pakeitimo projekte numatyta pareiga perdavimo sistemos operatoriui užtikrinti perdavimo sistemos stabilumo, saugumo, patikimumo, konfidencialios informacijos apsaugos, rangovų atitikties nacionalinio saugumo interesams, kibernetinės saugos ir įrenginių  saugumo reikalavimus.

Sinchronizacijos projektą įgyvendina elektros energijos perdavimo sistemos operatorius LITGRID AB. Perdavimo sistemos operatorius vykdo keturiolika Vyriausybės patvirtintų elektros energetikos infrastruktūros projektų, kurie leis įgyvendinti sinchronizaciją 2025 metais, pabrėžiama pranešime.

Svarbiausias ir didžiausias sinchronizacijos projektas — "Harmony Link" jūrinė jungtis. Šiuo metu intensyviai vyksta šio projekto parengiamieji darbai. 2020 metų gegužės 26 dieną, Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo tinklo operatoriai "Litgrid" bei PSE S.A. pasirašė "Harmony Link" jungties projekto įgyvendinimo etapo bendradarbiavimo sutartį

Sinchronizacijos bendra vertė sieks iki 1,65 mlrd. eurų. EK šiam projektui jau skyrė 323 mln. eurų. finansavimą. Praėjusią savaitę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklais projektui finansuoti. Lietuvos dalis sudaro beveik 40 proc. — 462 mln. eurų.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
elektra, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, BRELL
Michailas Kokšenovas, archyvinė nuotrauka

Mirė rusų aktorius ir režisierius Michailas Kokšenovas

(atnaujinta 15:16 2020.06.05)
Garsus aktorius mirė sulaukęs 83 metų. Vieni garsiausių jo vaidmenų buvo filmuose "Negali būti!", "Sportloto-82", "Širli-Myrli"

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Eidamas 84-uosius gyvenimo metus mirė Rusijos Federacijos menininkas, režisierius ir scenaristas Michailas Kokšenovas, penktadienį pranešė poetė Liubov Voropajeva.

"Mirė Miša Kokšenovas. Šviesaus atminimo!" — parašė ji savo Facebook puslapyje.

RIA Novosti duomenimis, su nuoroda į Kinematografininkų sąjungos aktorių gildiją, Kokšenovas mirė ketvirtadienį, 23:30.

Михаил Кокшенов в фильме Без солнца
© Sputnik / Ю. Венцковский
Michailas Kokšenovas filme "Be saulės"

Kokšenovas gimė 1936 metais Maskvoje. Iš pradžių, 1957 metais, būsimasis aktorius baigė Maskvos pramonės kolegiją ir pradėjo dirbti vadybos inžinieriumi. Vėliau, 1963 metais, jis baigė Ščukino teatro mokyklą, dirbo aktoriumi Vladimiro Majakovskio akademinio teatro scenoje, o 1966 metais persikėlė į Maskvos miniatiūrų teatrą ir pradėjo vaidinti filmuose.

Михаил Кокшенов в фильме Белые росы
© Sputnik / Галина Кмит
Filmas "Baltosios rasos"

Kokšenovo tarnybos lapas apima daugiau nei šimtą filmų, kuriuose jis vaidino, daugiausia komiškus vaidmenis. Žinomiausi  — "Ženia, Ženečka ir Katiuša", "Dauria", "Negali būti!", "Mažosios tragedijos", "Sportloto-82", "Žaviausia ir patraukliausia", "Deribasovskajoje oras gražus arba Braitono paplūdimyje vėl lyja", "Širli Myrli" ir kiti.

Актер Михаил Кокшенов
© Sputnik / Dmitry Dubinsky
Michailas Kokšenovas

Nuo 1990-ųjų jis užsiėmė režisūra ir išbandė save vadinamajame "kooperatiniame kine".

Tegai:
mirtis, Rusija
Temos:
Metų netektys — 2020