Elektros perdavimo linijos

"Litgrid" pradėjo keturis projektus, susijusius su Lietuvos pasitraukimu BRELL

35
(atnaujinta 07:50 2019.09.05)
Pirmasis pasiruošimo prisijungimui prie Europos energetikos sistemos etapas bus skirtas respublikos elektros tinklo stiprinimui ir modernizavimui

VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Lietuvos elektros energijos perdavimo operatorius "Litgrid" pradeda darbą su keturių projektų, susijusių su energetikos sistemos sinchronizavimu su žemyninės Europos elektros tinklais, teritoriniu planavimu, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos vyriausybė patvirtino sinchronizacijos projekto veiksmų planą ir priemones. Anksčiau buvo sudarytas 14 energetikos projektų, kuriems suteiktas valstybinės reikšmės statusas, sąrašas.

"Litgrid" nustatys optimalius 330 kilovatų galios elektros linijų tiesimo maršrutus Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (KHAE) — Bitėnai ir Darbėnai — Bitėnai ruožuose, taip pat skirstyklų "Mūša" ir "Darbėnai" statybai.

Pirmasis parengiamasis etapas bus sutelktas į respublikos elektros tinklo stiprinimą ir modernizavimą. Darbus numatyta baigti iki 2025 metų.

"Litgrid" generalinis direktorius Daivis Virbickas papasakojo, kad jie ketina rengti susitikimus su visuomene, kad pristatytų gyventojams darbo planą ir išgirstų jų nuomonę.

Artimiausiu metu bus skelbiami teritorijų planavimo valstybinių pirkimų konkursai.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Jie paaiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.

Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad sinchronizacijos projektas kainuos beveik 1,5 milijardo eurų, nors iš pradžių buvo kalbama apie milijardo eurų finansavimą.

Rusija tai pat aktyviai ruošiasi desinchronizacijai su Baltijos šalimis, nes siekia užtikrinti  Kaliningrado srities energetinį saugumą. Ateityje energiją regionui gamins keturios naujos elektrinės, kurių bendras pajėgumas sieks apie vieną gigavatą.

Be to, Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Kai kurie ekspertai mano, kad, Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

35
Tegai:
Lietuva, BRELL, Litgrid
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (88)
Dar šia tema
Grybauskaitė pasirašė elektros tinklų sinchronizacijos įstatymą
Kaliningrado energetikos sistema yra pasirengusi atsijungti nuo Baltijos šalių
Rusija beveik dvigubai padidino elektros tiekimą į Lietuvą
Vyriausybė svarstys sinchronizacijos su ES elektros tinklais projekto veiksmų planą
Mergina parduotuvėje

Lietuvoje išaugo vartotojų pasitikėjimas

(atnaujinta 12:44 2020.05.31)
Pažymima, kad šio parametro padidėjimą lemia optimistiškesnės namų ūkių finansinės padėties ir ekonominės padėties šalyje prognozės

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Statistikos departamento duomenimis, gegužę vartotojų pasitikėjimo rodiklis išaugo penkiais procentais.

Pažymima, kad pasitikėjimo rodiklis 2020 metų gegužės mėnesį buvo –11 ir, palyginti su balandžio mėnesiu, padidėjo 5 procentais.

Gegužės mėnesį gyventojai namų ūkio finansinės padėties pokyčius per pastaruosius 12 mėnesių įvertino šiek tiek prasčiau, tačiau į ateitį žvelgė optimistiškiau.

Taip pat, palyginti su balandžio mėnesiu, 6 procentais (nuo aštuonių iki 14 procentų) padidėjo žmonių, manančių, kad ekonominė padėtis pagerės, dalis, manančių, kad situacija blogės, sumažėjo 14 procentinių punktų (nuo 73 iki 59 proc).

Namų ūkių finansinės padėties prognozės taip pat buvo kiek optimistiškesnės nei balandžio mėnesį. Žmonių, manančių, kad jų namų ūkių finansinė būklė pagerės, dalis padidėjo nuo 13 iki 18 procentų, o manančių, kad padėtis blogės, sumažėjo 10 procentų (nuo 33 iki 23 procentų).

Gegužę, kaip ir balandį, 26 procentai gyventojų nurodė, kad ateinančiais metais ketina išleisti daugiau pirkimui, pavyzdžiui, baldams ar buitinei technikai, nei per pastaruosius 12 mėnesių. Kaip ir balandį, 24 procentai gyventojų ketino išleisti mažiau tokių daiktų įsigijimui.

Gegužės mėnesį padidėjusį vartotojų pasitikėjimą miesto ir kaimo vietovėmis lėmė optimistiškesnės namų ūkių finansinės padėties ir ekonominės padėties šalyje prognozės

Tegai:
vartotojai, pasitikėjimas, Lietuva
Dar šia tema
Paaiškėjo, kurios šalies gyventojų grupės Lietuvoje dažniausiai ieško darbo
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19

(atnaujinta 07:13 2020.06.01)
Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, vyriausybės priemonės turėtų būti nukreiptos ne tik į paklausos skatinimą respublikoje

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis papasakojo apie ekonominę situaciją Baltijos šalyse, kurią sąlygojo COVID-19 pandemijos sukelta krizė, rašoma banko spaudos tarnybos pranešime.

Ekonomistas pažymėjo, kad pandemijos sukeltas ekonominis šokas yra didelis, tačiau tai suteikia daug galimybių išbristi iš jos, sukurti konkurencingesnę, dinamiškesnę ir darnesnę ekonomiką, taip pat supratingesnę ir darnesnę visuomenę.

Mačiulis pažymėjo, kad Lietuva yra geresnėje padėtyje nei daugelis Vakarų Europos šalių ir turi rekordiškai aukštą užsienio prekybos balansą, subalansuotus valstybės finansus, mažą privačią ir valstybės skolą, mažą infliaciją ir stabilų finansų sektorių.

Anot Mačiulio, dėl subalansuotos ekonomikos ir narystės euro zonoje Lietuva dabar gali imti paskolas labai pigiai, o vidaus rinkoje valdžia gali imti paskolas kelerius metus net ir esant neigiamoms palūkanų normoms. Be to, tikėtina, kad artimiausiu metu Europos Vadovų Taryba patvirtins pusės trilijono finansinį planą, kuriame bus teikiama finansinė pagalba krizės paveiktoms šalims ne tik paskolų, bet ir dotacijų forma.

Vis dėlto, anot "Swedbank" ekonomisto, Lietuvos skola šiemet gali padidėti daugiau nei keturiais milijardais eurų.

"Šiuo metu jau reikia galvoti ne tik apie tai, kaip sušvelninti COVID-19 krizės pasekmes šiais metais, bet ir kaip išspręsti įsisenėjusias problemas bei sukurti ilgalaikį augimo potencialą", — sakė jis.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu nemaža dalis pinigų išleidžiama tik padariniams sušvelninti, valstybė negalvoja apie tai, kaip gyvens gyventojai.

Mačiulis paminėjo socialinių išmokų padidėjimo, laikino pajamų mokesčio (GPM) sumažinimo ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) padidinimo pavyzdį. Anot jo, tai padidins vartojimą ir dėl padidėjusios gyventojų perkamosios galios, ir dėl išaugusių lūkesčių.

Tačiau tai bus tik laikina paskata, kuri gali būti impulsas kurti darbo vietas į vidaus rinką orientuotuose sektoriuose, tačiau nesukurs tvarios gerovės potencialo.

Mačiulis taip pat teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį investicijos į Lietuvos viešąjį sektorių sudarė apie 3,5 procento BVP per metus. Tai yra žemiausias rodiklis tarp Šiaurės Europos ir Baltijos šalių ir beveik dvigubai mažesnis nei Estijos viešajame sektoriuje.

Todėl, ekonomisto teigimu, turėtų būti sveikintinas naujasis Finansų ministerijos ilgalaikių investicijų planas, kuris stimuliuoja ekonomiką ir numato papildomus 1,8 milijardo eurų.

Be to, tapo akivaizdu, kad privatus kapitalas yra efektyvesnis nustatant sritis, kuriose didžiausias neišnaudotas potencialas.

Pasak Mačiulio, paskolų garantijos "neturėtų būti laidojamos" kartu su visomis ekonominių paskatų priemonėmis.

"Ši krizė neturėtų tapti iššvaistyta galimybe. Finansiniai ištekliai turi būti nukreipti ne tik į trumpalaikį paklausos skatinimą, kuris metų pabaigoje išblės, bet išspręsti įsisenėjusias socialines bei struktūrines problemas, transformuoti ekonomiką ir pakelti ilgalaikį jos augimo potencialą", — teigė jis.

Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius siekė 1670, 1229 pacientai pasveiko, 70 žmonių mirė. Karantinas respublikoje galioja iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia pamažu panaikina apribojimus.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 362 tūkst. žmonių.

Tegai:
krizė, Lietuva, koronavirusas, ekonomika
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas siūlo įsteigti dar vieną aukšto lygio oficialų postą
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu
Vyras prie kompiuterio, archyvinė nuotrauka

Ekspertas papasakojo, kaip apsaugoti asmeninius duomenis per konferenciją "Zoom"

(atnaujinta 10:32 2020.05.31)
Norint išsaugoti asmeninius duomenis naudodamiesi "Zoom" vaizdo konferencijomis, šią programą patartina atsisiųsti tik iš oficialios svetainės, o mobiliesiems telefonams naudoti "App Store" arba "Google Play"

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Kad jūsų duomenys būtų saugūs, verta atsisiųsti "Zoom" tik iš patikrintų šaltinių, apsaugoti konferencijas slaptažodžiu ir atidžiai stebėti, kas pasakoma ir skelbiama skambučio metu, intelektualiojo rezervo direktorius ir partneris Pavelas Miasojedovas sakė agentūrai "Prime".

"Visų pirma, norėdami išsaugoti asmeninius duomenis naudodamiesi "Zoom" vaizdo konferencijomis, šią programą turėtumėte atsisiųsti tik iš oficialios svetainės, o mobiliesiems telefonams naudoti "App Store" arba "Google Play", — sakė jis.

"Antras žingsnis siekiant užtikrinti jūsų duomenų apsaugą yra naudoti patikimą, sudėtingą slaptažodį. Taip pat nebendraukite su visais saitais į konferenciją ar asmeniniu konferencijos identifikatoriumi (PMI) — žinodami šį slaptažodį pašaliniai asmenys gali prisijungti prie konferencijos", — pridūrė jis.

Tegai:
konferencija, kibernetinis saugumas
Dar šia tema
Kinijos URM JAV išvadino didžiausia "programišių imperija" pasaulyje
Geriau amerikietiškas. JAV paragino pasaulį atsisakyti "nepatikimo" "Huawei"