Elektros perdavimo linijas, archyvinė nuotrauka

Rugpjūtį Lietuvoje kilo elektros energijos kaina

33
(atnaujinta 20:21 2019.09.04)
Elektros energijos kainų augimas pastebėtas visose Baltijos šalyse, labiausiai jos didėjo Latvijoje, o mažiausiai — Estijoje

VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Vidutinė rugpjūčio mėnesio elektros energijos kaina "Nord Pool" biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 49,37 EUR/MWh, arba 0,9 proc. didesnė nei liepą, praneša "Lietuvos energijos tiekimas".

Visose trijose Baltijos šalyse vidutinė elektros kaina išliko panaši. Latvijoje ji buvo 49,49 EUR/MWh, Estijoje — 49,08 EUR/MWh. Rugpjūtį mėnesinis elektros energijos kainų augimas pastebėtas visose Baltijos šalyse: labiausiai jos didėjo Latvijoje (1,1 proc.), o mažiausiai Estijoje (0,32 proc.).

"Nors artėjant rudeniui elektros poreikis įprastai pradeda didėti, bet šiųmetį rugpjūtį, atvirkščiai, visose Baltijos šalyse stebime jo mažėjimą. Kainų lygis šiose valstybėse taip pat išliko panašus, jos didėjo neženkliai. Tačiau Švedijos ketvirtojoje kainų zonoje elektros kaina padidėjo 3,5 proc. Skirtumas tarp Lietuvos ir Švedijos ketvirtosios zonos kainų rugpjūtį buvo 10,7 EUR/MW", — sako "Lietuvos energijos tiekimo" Verslo sprendimų departamento vadovas Martynas Boratinskas.

Prognozuojama, kad rugsėjo mėnesio elektros kainoms įtakos turės mažesni nei instaliuoti elektros jungčių pralaidumai su Latvija ir Kaliningrado sritimi.

Elektros perdavimo linijjas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Visą rugsėjį Kaliningrade bus toliau vykdoma planuota elektros tinklų peržiūra, remontas ir profilaktiniai darbai, todėl 600 MW galios jungties pralaidumai bus ribojami nuo 0 MW iki 600 MW. 1350 MW galios jungties su Latvija pralaidumas bus ribojamas iki 650 – 850 MW.

Iki 2025 metų Lietuva, Latvija ir Estija planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Savo poziciją Baltijos šalys paaiškina noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Planuojama, kad jos bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį.

Rusija taip pat aktyviai ruošiasi desinchronizacijai, nes siekia užtikrinti Kaliningrado srities energetinį saugumą. 

33
Tegai:
elektros energija, Baltijos šalys, Estija, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Išardyti elektros linijas. Lietuvai liko vienintelis būdas užkirsti kelią Astravo AE
Elektros energija Lietuvoje nuo rugpjūčio pradžios pabrango pirmą kartą
Kaliningrade įvertinta elektros tiekimo problemų tikimybė, Lietuvai išėjus iš BRELL
Mergina parduotuvėje

Lietuvoje išaugo vartotojų pasitikėjimas

(atnaujinta 08:11 2020.06.01)
Pažymima, kad šio parametro padidėjimą lemia optimistiškesnės namų ūkių finansinės padėties ir ekonominės padėties šalyje prognozės

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Statistikos departamento duomenimis, gegužę vartotojų pasitikėjimo rodiklis išaugo penkiais procentais.

Pažymima, kad pasitikėjimo rodiklis 2020 metų gegužės mėnesį buvo –11 ir, palyginti su balandžio mėnesiu, padidėjo 5 procentais.

Gegužės mėnesį gyventojai namų ūkio finansinės padėties pokyčius per pastaruosius 12 mėnesių įvertino šiek tiek prasčiau, tačiau į ateitį žvelgė optimistiškiau.

Taip pat, palyginti su balandžio mėnesiu, 6 procentais (nuo aštuonių iki 14 procentų) padidėjo žmonių, manančių, kad ekonominė padėtis pagerės, dalis, manančių, kad situacija blogės, sumažėjo 14 procentinių punktų (nuo 73 iki 59 proc).

Namų ūkių finansinės padėties prognozės taip pat buvo kiek optimistiškesnės nei balandžio mėnesį. Žmonių, manančių, kad jų namų ūkių finansinė būklė pagerės, dalis padidėjo nuo 13 iki 18 procentų, o manančių, kad padėtis blogės, sumažėjo 10 procentų (nuo 33 iki 23 procentų).

Gegužę, kaip ir balandį, 26 procentai gyventojų nurodė, kad ateinančiais metais ketina išleisti daugiau pirkimui, pavyzdžiui, baldams ar buitinei technikai, nei per pastaruosius 12 mėnesių. Kaip ir balandį, 24 procentai gyventojų ketino išleisti mažiau tokių daiktų įsigijimui.

Gegužės mėnesį padidėjusį vartotojų pasitikėjimą miesto ir kaimo vietovėmis lėmė optimistiškesnės namų ūkių finansinės padėties ir ekonominės padėties šalyje prognozės.

Tegai:
vartotojai, pasitikėjimas, Lietuva
Dar šia tema
Paaiškėjo, kurios šalies gyventojų grupės Lietuvoje dažniausiai ieško darbo
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19

(atnaujinta 07:13 2020.06.01)
Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, vyriausybės priemonės turėtų būti nukreiptos ne tik į paklausos skatinimą respublikoje

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis papasakojo apie ekonominę situaciją Baltijos šalyse, kurią sąlygojo COVID-19 pandemijos sukelta krizė, rašoma banko spaudos tarnybos pranešime.

Ekonomistas pažymėjo, kad pandemijos sukeltas ekonominis šokas yra didelis, tačiau tai suteikia daug galimybių išbristi iš jos, sukurti konkurencingesnę, dinamiškesnę ir darnesnę ekonomiką, taip pat supratingesnę ir darnesnę visuomenę.

Mačiulis pažymėjo, kad Lietuva yra geresnėje padėtyje nei daugelis Vakarų Europos šalių ir turi rekordiškai aukštą užsienio prekybos balansą, subalansuotus valstybės finansus, mažą privačią ir valstybės skolą, mažą infliaciją ir stabilų finansų sektorių.

Anot Mačiulio, dėl subalansuotos ekonomikos ir narystės euro zonoje Lietuva dabar gali imti paskolas labai pigiai, o vidaus rinkoje valdžia gali imti paskolas kelerius metus net ir esant neigiamoms palūkanų normoms. Be to, tikėtina, kad artimiausiu metu Europos Vadovų Taryba patvirtins pusės trilijono finansinį planą, kuriame bus teikiama finansinė pagalba krizės paveiktoms šalims ne tik paskolų, bet ir dotacijų forma.

Vis dėlto, anot "Swedbank" ekonomisto, Lietuvos skola šiemet gali padidėti daugiau nei keturiais milijardais eurų.

"Šiuo metu jau reikia galvoti ne tik apie tai, kaip sušvelninti COVID-19 krizės pasekmes šiais metais, bet ir kaip išspręsti įsisenėjusias problemas bei sukurti ilgalaikį augimo potencialą", — sakė jis.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu nemaža dalis pinigų išleidžiama tik padariniams sušvelninti, valstybė negalvoja apie tai, kaip gyvens gyventojai.

Mačiulis paminėjo socialinių išmokų padidėjimo, laikino pajamų mokesčio (GPM) sumažinimo ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) padidinimo pavyzdį. Anot jo, tai padidins vartojimą ir dėl padidėjusios gyventojų perkamosios galios, ir dėl išaugusių lūkesčių.

Tačiau tai bus tik laikina paskata, kuri gali būti impulsas kurti darbo vietas į vidaus rinką orientuotuose sektoriuose, tačiau nesukurs tvarios gerovės potencialo.

Mačiulis taip pat teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį investicijos į Lietuvos viešąjį sektorių sudarė apie 3,5 procento BVP per metus. Tai yra žemiausias rodiklis tarp Šiaurės Europos ir Baltijos šalių ir beveik dvigubai mažesnis nei Estijos viešajame sektoriuje.

Todėl, ekonomisto teigimu, turėtų būti sveikintinas naujasis Finansų ministerijos ilgalaikių investicijų planas, kuris stimuliuoja ekonomiką ir numato papildomus 1,8 milijardo eurų.

Be to, tapo akivaizdu, kad privatus kapitalas yra efektyvesnis nustatant sritis, kuriose didžiausias neišnaudotas potencialas.

Pasak Mačiulio, paskolų garantijos "neturėtų būti laidojamos" kartu su visomis ekonominių paskatų priemonėmis.

"Ši krizė neturėtų tapti iššvaistyta galimybe. Finansiniai ištekliai turi būti nukreipti ne tik į trumpalaikį paklausos skatinimą, kuris metų pabaigoje išblės, bet išspręsti įsisenėjusias socialines bei struktūrines problemas, transformuoti ekonomiką ir pakelti ilgalaikį jos augimo potencialą", — teigė jis.

Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius siekė 1670, 1229 pacientai pasveiko, 70 žmonių mirė. Karantinas respublikoje galioja iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia pamažu panaikina apribojimus.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 362 tūkst. žmonių.

Tegai:
krizė, Lietuva, koronavirusas, ekonomika
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas siūlo įsteigti dar vieną aukšto lygio oficialų postą
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu
Moteris ir vyras, archyvinė nuotrauka

Tyrimas: moterys nuo koronaviruso nukentėjo labiau nei vyrai

(atnaujinta 14:18 2020.05.31)
Gyvenimo būdas pandemijos metu sustiprino lyčių nelygybę visoje Europoje, teigia žmogaus teisių aktyvistai ir tyrėjai

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Remiantis apklausomis, ekonominiai ir socialiniai krizės padariniai moteris paveikė kur kas labiau neigiamai, o kovoje už moterų teises pasiekta permainų, rašo Bb.lv.

Mokyklų ir vaikų darželių uždarymas, nuotolinis darbas, priešingai, atleidimai iš darbų privertė moteris grįžti atlikti "tradicines" pareigas. Tai apima maisto gaminimą, valymą, rūpinimąsi vaikais padidėjus darbo krūviui ar praradus finansinę nepriklausomybę.

Ispanija

Šalyje daugiau nei 178 tūkstančiai žmonių pasirašė peticiją, reikalaudami vyriausybės imtis priemonių moterims paremti. Tarp siūlomų priemonių — darbas iš namų, darbo dienos sutrumpinimas išlaikant atlyginimą, taip pat pagalba atlyginant darbuotojus, kurie padeda su vaikais.

Daugiau nei 4 milijonai šeimų su vaikais susidūrė su darbo ir namų ruošos darbų suderinimo atokioje aplinkoje problema.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Dėl šios krizės daugelis moterų yra priverstos atsisakyti mokamo darbo, norėdamos pasirūpinti savo šeima", — rašoma peticijoje.

Dar prieš pandemiją ispanai namų ruošai praleido vidutiniškai 2,5 valandas, o daugelis šeimų kreipėsi pagalbos į senelius, o tai tapo neįmanoma dėl koronaviruso.

Remiantis 12,6 tūkst. moterų apklausa, 80% moterų susidūrė su problemomis dėl poreikio derinti darbą su vaiko priežiūra. Apie 13% teigė, kad dėl karantino jos atliko daugiau namų ruošos darbų nei įprastai.

Remiantis Valensijos universiteto tyrimu, dažniausiai moterys yra už, kad vaikai lanko internetinius užsiėmimus ir mokymus, todėl padidėja stresas ir nerimas. Ispanija pastarosiomis savaitėmis sušvelnino apribojimus, tačiau vis dar neaišku, kada mokyklos bus atidarytos.

Prancūzija

Nuo kovo mėnesio, kai šalyje buvo uždarytos mokyklos ir vaikų darželiai, o darbuotojai buvo perkelti į atokesnę vietą, namų ruošos krūvis moterims išaugo trigubai. Taip yra dėl to, kad moterys dirba, užsiima namų ruošos darbais, vaikų priežiūra, sako Celine Peake, feministinės organizacijos "Osez le Féminisme" vadovė.

58% prancūzų moterų sako, kad jos atlieka daugiau namų ruošos darbų nei vyrai. Vyrų, kurie mano, kad jie tvarkosi daugiau, sudarė 21 proc. Šeimai rengiasi 63% moterų ir tik 28% vyrų.

Vokietija

Vokietijos ekonominių tyrimų instituto atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis moterų, turinčių vaikų iki 14 metų, praleidžia mažiau laiko nei prieš karantiną, palyginti su 16% vyrų.

Analitikai nerimauja, kad tai turės įtakos moterų karjerai, pajamoms ir pensijoms. Kanclerė Angela Merkel pažadėjo užtikrinti, kad apribojimai nepaveiktų lygių vyrų ir moterų galimybių.

"Yra daug daugiau diskusijų apie barų atidarymą, automobilių platinimą ir futbolo varžybų atnaujinimą, nei apie vaikų darželių atidarymą", — sakė buhalterė ir dviejų vaikų mama Susanne iš Hamburgo.

Airija

Airijoje, kaip ir kitose šalyse, mažmeninės prekybos ir svetingumo pramonėje dirba kur kas daugiau moterų nei vyrų. Pandemijos metu buvo uždarytos šių sektorių įmonės, kurios padarė didelę įtaką darbuotojų pajamoms.

Europoje apribojimai mažėja, darbdaviai pradeda reikalauti, kad darbuotojai grįžtų į savo darbus, nepaisant iš dalies ar visiškai uždarytų mokyklų ir vaikų darželių. Kai kurios moterys išeina iš nemokamų atostogų arba naudojasi nemokamomis atostogomis su vaikais, kol atsidarys mokyklos.

Tegai:
pandemija, koronavirusas, teisės, vyrai, moterys
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Gydytoja papasakojo, kaip išvengti užsikrėtimo koronavirusu kirpyklose
Trampas koronavirusą pavadino "dovana nuo Kinijos"