Elektros perdavimo linijos

Po išėjimo BRELL Lietuvai gresia naujas "kainų šokas", rašo žiniasklaida

92
(atnaujinta 22:05 2019.09.05)
Baltijos šalių prisijungimas prie Europos sistemos yra gryna politika, kuri atneš respublikoms tik problemų

VILNIUS, rugsėjo 5 — Sputnik. Baltijos šalių atsisakymas tiekti elektrą iš Rusijos Federacijos ir jų pasitraukimas iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) respublikoms brangiai kainuos, o ekonominė viso proceso nauda bus lygi nuliui. Apie tai praneša Lenkijos savaitraštis "Myśl Polska".

Rusija aktyviai ruošiasi Baltijos šalių energetikos sistemų atjungimui nuo Rusijos sistemų. Prie Kaliningrado srities krantų atsirado plūduriuojantis regazifikavimo įrenginys "Maršal Vasilevskij", kuris visiškai patenkins regiono dujų poreikius ir sumažins neigiamas tiekimo nutraukimo per Lietuvą pasekmes, rašo leidinys.

Tuo tarpu Briuselis nusprendė prijungti Baltijos šalis prie Europos sistemos.

"Pagrindinė problema — tai tiek pačios investicijos, tiek elektros energijos kaina. Lietuva jau turėjo sumokėti už perėjimą į Vakarų pusę kainų šuoliu, kuris įvyko, kai elektra smarkiai pabrango uždarius Ignalinos AE", — rašoma straipsnyje.

Šiuo metu Baltijos šalis importuoja apie 72 procentus savo energijos. Tai reiškia, kad pramonės ir individualūs vartotojai turi padengti papildomas išlaidas.

Straipsnio autorius pažymi, kad projektas kainuos apie pusantro milijardo eurų, o ekonominė nauda iš Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL bus lygi nuliui. Be to, dėl to kils elektros kainos.

"Baltijos šalių prijungimas prie Europos sistemos — tai gryna politika, todėl šis procesas tęsiasi jau daugiau nei dešimt metų. Jis atneš tik problemų. Atsisakymas tiekti energiją iš Rusijos primena Berlyno sienos statybą pasienyje, šį kartą — energetinės. Jei Baltijos šalys dar ir pasiduos Briuselio spaudimui ir užsiims "žalia" energetika, elektros energijos tarifai ženkliai pakils", — rašo leidinys.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Jos paaiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Atitinkamas susitarimas buvo pasirašytas tarp Baltijos šalių, Europos Komisijos ir Lenkijos.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.

Elektros perdavimo linijjas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Šią savaitę Lietuvos elektros perdavimo operatorius "Litgrid" paskelbė apie darbo su keturių projektų, susijusių su energetikos sistemos sinchronizavimu su žemyninės Europos elektros tinklais, teritoriniu planavimu pradžią. Pirmasis pasirengimo etapas bus skirtas respublikos elektros tinklo stiprinimui ir modernizavimui. Darbus numatyta baigti iki 2025 metų.

Rusija aktyviai ruošiasi desinchronizacijai su Baltijos šalimis, nes siekia užtikrinti Kaliningrado srities energetinį saugumą. Ateityje energiją regionui gamins keturios naujos elektrinės, kurių bendras pajėgumas sieks apie vieną gigavatą.

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas pažymėjo, kad regiono energetikos sistemos atjungimo rizika, Lietuvai pasitraukus iš BRELL, yra sumažinta iki nulio.

Turėsite pamiršti apie "norų sąrašą": po "Brexit" Baltijos šalys "susiverš diržus" >>

Be to, Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Kai kurie ekspertai mano, kad, Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

92
Tegai:
Lietuva, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, BRELL, Rusija
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (89)
Dar šia tema
"Uždirba pinigus kaip tik gali": Lietuvoje energetikai apeina politiką
Nausėda: elektros tinklų sinchronizacijai įgyvendinti reikalinga EK parama
Rusija beveik dvigubai padidino elektros tiekimą į Lietuvą
Ekspertas: Lietuvai brangiau pirkti elektros energiją ne iš Rusijos
Tanklaivis Coral Favia, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys Rusijos

(atnaujinta 20:59 2020.07.09)
Bendrovės "Klaipėdos nafta" duomenimis, tanklaivis turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų kuro, krovinio gavėjas neįvardijamas

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys, rodo laivų stebėjimo portalo Marinetraffic.com duomenys.

Laivas "Coral Favia" antradienį išplaukė iš Rusijos Vysocko uosto ir atplaukė į Klaipėdą ketvirtadienį, 4:20 val.

Anot Klaipėdos SGD terminalo "Klaipėdos nafta" operatoriaus, tanklaivis turėtų pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų SGD. Gavėjas neskelbiamas.

Tai yra antrasis SGD krovinys šį mėnesį. Liepos pradžioje Lietuva iš Norvegijos gavo 138 tūkstančius kubinių metrų SGD.

Pagal įmonės tvarkaraštį, šį mėnesį Lietuva turėtų gauti 456 tūkstančius kubinių metrų kuro. Kitas tanklaivio atvykimas numatomas sekmadienį.

Viena iš aktualiausių Lietuvos energetikos problemų yra susijusi su SGD terminalo "Independence", už kurį Lietuva kasmet moka 60 milijonų eurų nuomos mokestį, likimu. Valdžia svarsto galimybę nusipirkti terminalą.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
© Sputnik /
Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
Tegai:
Rusija, Lietuva, SGD
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys iš Vysocko
Ekspertas: esant dabartinėms kainoms niekas neinvestuos į Lietuvos SGD terminalą
Dujų krizė: JAV gresia staigus SGD gamybos sumažėjimas
Klaipėdos SGD terminalas, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje

(atnaujinta 17:52 2020.07.09)
Energetikos ir finansų eksperto Jurijaus Rykovo teigimu, dujos yra labai patogus pereinamasis kuras pagal pereinamojo laikotarpio energijos koncepciją

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Dėl žemos paklausos ir dujų kainų Europoje ir Azijoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) pristatymo iš JAV ekonomika tampa neefektyvi, pirkėjai atsisako 110 SGD tiekimo sutarčių, teigiama JAV Energetikos departamento Energetikos informacijos administracijos (EIA) mėnesinėje trumpalaikėje prognozėje.

Švelni žiema ir su COVID-19 susijusios ribojamosios priemonės tapo paklausos mažėjimo veiksniais. O žemos gamtinių dujų ir suskystintų gamtinių dujų kainos Europoje ir Azijoje sumažino JAV suskystintų gamtinių dujų eksporto, kuris yra ypač jautrus kainai, ekonominį gyvybingumą.

Kaip Sputnik Lietuva sakė Energetikos ir finansų instituto Energetikos skyriaus vadovas Jurijus Rykovas, koronaviruso pasekmės turėtų palaipsniui atslūgti ir jau vyksta tam tikras paklausos atsigavimas.

"Ilgalaikė tendencija yra nukreipta į tai, kad dujų tiekimas būtų daug lankstesnis. Negalime pamiršti šių dalykų: šiuo metu vyksta vadinamasis energijos perėjimas. Bent jau to poreikis yra labai pripažintas įvairiose vyriausybinėse agentūrose, ekspertų bendruomenėje. Ir šiuo požiūriu dujos yra patogus pereinamasis kuras. Manau, kad dujų paklausa išliks ir SGD tiekimas bus lankstus. <...> SGD taps tendencija ir jų įtaka turėtų augti, kaip ir dujų poreikis turėtų būti palaipsniui atkuriamas pagal energijos perdavimo koncepciją", — pastebėjo ekspertas.

"Mėlynojo kuro" kainos Europoje ir Azijoje yra labai žemos. Nėra jokios priežasties pirkti amerikietiškas SGD, anksčiau pripažino net JAV Energetikos departamentas. Klientai atsisakė daugiau nei šimto pristatymų, numatytų vasarai. Dėl to eksportas žlugo beveik 63,6 proc.

Prieš pandemiją JAV turėjo ambicingus planus: 2020 metais — 67,2 milijardo kubinių metrų, 2021 metais — 79,5. Šiuos skaičius sausį paskelbė JAV Energetikos departamento Energetikos informacijos administracija (EIA).

Neseniai JAV Energetikos departamentas vėl pablogino SGD iš šalies eksporto perspektyvas. Dabar 2020 metais departamentas tikisi padidinti jį iki 5,35 milijardo kubinių pėdų per dieną, tuo tarpu kai birželį — 5,7 milijardo. 2021 metų prognozė taip pat yra sumažinta iki 7,28 milijardo kubinių pėdų per dieną nuo anksčiau numatyto 7,31 milijardo. 2019 metais JAV SGD eksportas sudarė 4,98 milijardo kubinių pėdų.

Tegai:
dujos, SGD
Dar šia tema
Ekspertas: Lenkija atsisakys ilgalaikių sutarčių su Rusija, o ne jos dujų
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Automobilių padangos, archyvinė nuotrauka

Šalies miškuose surinktas rekordinis senų padangų skaičius

(atnaujinta 22:06 2020.07.09)
Miškuose padangų daugiausia randama jų keitimo sezonu — pavasarį ir rudenį. Čia paliktos padangos dūla ir išskiria žmogaus sveikatai pavojingas medžiagas, sunkiuosius metalus

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Per pirmąjį š. m. pusmetį Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šalies miškuose surinko rekordinį išmestų padangų skaičių — 173 tonas, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Jis viršija ir per visus 2019 metus (157 tonos), ir per 2018-uosius (99,7 t) surinktą šių atliekų kiekį.

Daugiausia padangų surinkta VMU Šalčininkų regioniniame padalinyje — beveik 42 tonos. Dubravos regioninis padalinys, bendradarbiaudamas su Jonavos rajono savivaldybe, vien šį mėnesį Šveicarijos seniūnijoje surinko ir išvežė utilizuoti apie tūkstantį padangų, t. y. 10 tonų. Čia miškininkai įrengė nuotolinę mobilią aplinkos stebėjimo sistemą, kuri padės užkirsti kelią šiukšlinimui ir išaiškinti pažeidėjus.

Kituose VMU regioniniuose padaliniuose surinktų padangų skaičiai taip pat įspūdingi: Nemenčinės padalinyje — 20 tonų, Kretingos ir Kazlų Rūdos padaliniuose — po 16 tonų.

Miškuose padangų daugiausia randama jų keitimo sezonu — pavasarį ir rudenį. Čia paliktos padangos dūla ir išskiria žmogaus sveikatai pavojingas medžiagas, sunkiuosius metalus. Karštymečiu kyla ir nemažas gaisro pavojus, o degant gumai susidaro itin toksiškų dūmų. Tokius gaisrus sunku užgesinti, tai gali užsitęsti net kelias savaites. Padangos gamtoje išlieka apie 120 metų.

Aplinkosaugininkai primena, kad paprasčiausias būdas atsikratyti senų padangų — atiduoti jas padangų pardavėjams. Jeigu padangų atiduodama tiek pat, kiek perkama, ir jos skirtos to paties tipo transporto priemonei, visi pardavėjai privalo nemokamai priimti senas padangas. Tai galima padaryti ir automobilių remonto įmonėse — keičiant ten padangas, senosios turi būti priimamos nemokamai. Senas padangas, iki penkių vienetų, taip pat galima nugabenti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Šiukšlės ES šalyse
© Sputnik /
Šiukšlės ES šalyse
Tegai:
miškas, padangos