Mergina parduotuvėje perka vaisius, archyvinė nuotrauka

Krasnojarsko prekybos tinklas planuoja atidaryti parduotuves Lietuvoje

188
(atnaujinta 17:58 2019.09.09)
Gali būti, kad Lietuvoje mažmenininkas veiks su prekės ženklu "Mere"

VILNIUS, rugsėjo 9 — Sputnik. Krasnojarsko prekybos tinklas "Svetofor", parduodantis platų prekių asortimentą mažomis kainomis, planuoja plėsti savo parduotuvių tinklą Lietuvoje. Apie tai pranešė laikraštis "Kommersant".

Anot leidinio, įdarbinimo įmonė "HR Business Alliance" paskelbė apie specialistų, kurie padėtų parinkti tinkamas patalpas parduotuvėms Baltijos šalyse, paiešką.

"Svetofor" tinklą valdo "Torgservice" įmonių grupė, įkurta 2009 metais.

ES mažmenininkas veikia su "Mere" prekės ženklu. Šiuo metu Europoje veikia trys parduotuvių tinklai — vienas Vokietijoje ir du Rumunijoje.

"Be to, bendrovės tinklalapyje buvo paskelbta apie planus atidaryti mažiausiai 105 mažmeninės prekybos vietas Lenkijoje ir atsidaryti Azerbaidžane. Gali būti, kad įmonė pateks į Lietuvą su "Mere" tinklu", — rašoma straipsnyje.

Mažmeninės prekybos įmonės "Jos De Vries" konsultantė Irina Bolotova pažymėjo, kad Lietuva — viena skurdžiausių Baltijos šalių, todėl gali būti, kad "Svetoforo" savininkai skaičiuoja daugybę pirkėjų, pasirengusių įsigyti pigių gaminių iš mažai žinomų prekės ženklų.

Tuo tarpu agentūros "INFOLine Analytics" generalinis direktorius Michailas Burmistrovas mano, kad neigiamas požiūris į Rusijos mažmenininkus Baltijos šalyse greičiausiai neprisidės prie plėtros.

"Be užsienio rinkų, "Svetofor" vis dar tikisi plėstis Maskvoje ir Pamaskvėje", — rašo "Kommersant".

2017 metais "Svetofor" planavo atidaryti iki 100 parduotuvių Rusijos sostinėje ir regione, tačiau, pasak tinklo atstovų, tik viena veikia Maskvoje. Priemiestyje veikia dar vienuolika parduotuvių.

Anksčiau pranešta, kad prancūzų korporacija "Auchan" taip pat domėjosi Baltijos šalių rinka. Tačiau bendrovė ketina ne statyti savo parduotuves Baltijos šalyse, o išpirkti regione jau veikiantį prekybos tinklą.

188
Tegai:
prekybos tinklas, Krasnojarskas, parduotuvės, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje keliones po gamtą renkamasi rečiau nei Latvijoje ir Estijoje
Deputatas paskaičiavo, kiek kainuoja nemokamas mokslas Lietuvoje
Lietuvoje sergamumas tymais muša naujus rekordus
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva ketina stiprinti pasipriešinimą BelAE statyboms

Vilnius tikisi, kad dvišalių derybų su Minsku metu jis galės atidėti Astravo atominės elektrinės eksploatacijos pradžią

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Į Baltarusijos atominę elektrinę (BelAE) atgabentas branduolinis kuras skatina Lietuvą aktyviau siekti maksimalaus statomos jėgainės "saugumo" ir susitarimų su kaimynais, kad joje pagaminta elektra nebūtų perkama. Taip Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos ir laikinosios Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupės posėdyje teigė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

"Atvežtas kuras į aikštelę. Ir šis faktas reiškia, kad mūsų veiksmai prieš Baltarusijos atominę elektrinę tik aktyvės", — šią savaitę sakė Zananavičius.

Anot viceministro, ES tikslas yra nuolat stebėti ir didinti spaudimą Minskui, kad būtų galima įgyvendinti streso testų rekomendacijas prieš pradedant objekto eksploataciją. Jis taip pat pridūrė, kad dvišalėmis derybomis su Baltarusija siekiama atidėti Baltarusijos AE paleidimą.

Be to, kaip pabrėžė Zananavičius, Lietuvai reikalinga Vašingtono parama.

"Siekiama, kad JAV ir Baltarusijos dvišalėje darbotvarkėje atsirastų tas klausimas. Prašome JAV didesnės paramos TATENA formatuose", —  teigė Zananavičius.

Anksčiau Baltarusija baigė branduolinio kuro priėmimą pirmajam atominės elektrinės blokui.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas pirmajam branduolinis kuras jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadina "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš objekto ir visuotinai ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravas
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Pasirašytas susitarimas su Baltarusija dėl skubaus informavimo apie branduolinę avariją
Laikas reikalauti kompensacijos už BelAE
Ekspertas paaiškino, kodėl nereikėtų bijoti atominės elektrinės statybų
Vilnius

Ekspertas: antroji COVID-19 banga gali smogti Baltijos šalims daug stipriau nei pirmoji

(atnaujinta 18:56 2020.05.29)
Jei epidemija pasikartotų, naujos ribojamosios priemonės galėtų visam laikui panaikinti Lietuvos patrauklumą investuotojams, mano ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Antrosios koronaviruso bangos atveju Baltijos šalys greičiau nesiims tų ribojamųjų priemonių, kurios yra šiandien, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis papasakojo, kad Vyriausybė ketina parengti planą antrosios koronaviruso bangos šalyje atvejui.

Jis pareiškė, kad tokios griežtos ekonominės veiklos ribojimo priemonės, kokios buvo kovo mėnesį, nebus įvestos visoje šalyje. Problemos bus sprendžiamos atskiruose židiniuose.

Ekonomistas Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Europos Sąjungos visuomenė, įskaitant Baltijos šalis, labai priklauso nuo visuomenės nuomonės, o jų politikai patiria informacinį spaudimą, todėl Lietuva negalėjo neįvesti griežtų apribojimų dėl koronaviruso.

"Tarkime, kad vasarį Lietuvos ar kitos Baltijos šalies, ar iš viso kitos Europos šalies ministras pirmininkas pareiškia, kad nesiims jokių priemonių. Jis iškart susiduria su kaltinimų lavina, kad jis yra savo šalies priešas, ir bet kuri šios šalies piliečio mirtis nepriimtinų priemonių fone reikš jo politinės karjeros pabaigą. Vienintelė šalis, kuri nesiėmė griežtų karantino priemonių, yra Švedija. Mes žinome, kad Vyriausybė ten patiria gana stiprų spaudimą. Bet kuris Europos biurokratas yra orientuotas į tai, kad sumažintų savo atsakomybę prieš tautą, prieš politines partijas, politinę sistemą, oponentus", — paaiškino jis.

Zubecas mano, kad dabar politikai yra priešingoje situacijoje, jei antrosios bangos atveju bus taikomi tie patys apribojimai, tada jiems vėl bus daromas spaudimas.

"Jei ta pati Lietuva infekcijos pasikartojimo atveju paskelbs tas pačias ribojamąsias priemones, žala Baltijos šalių ekonomikai, visoms trims valstybėms, tarp jų Lietuvai, bus daug didesnė nei pirmosios bangos metu. Investuotojai gali tiesiog atsikelti ir išeiti, nes jie nenori investuoti į šalį, kuri staiga be jokios priežasties nutraukia savo ekonomiką ir jie praranda daug pinigų. Patrauklumas investicijoms, kuris ir taip nedidelis, apskritai bus lygus nuliui. Nemanau, kad pasikartojimo atveju Baltijos šalys imsis tų priemonių, kurios yra šiandien", — pasakė ekspertas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkst. žmonių.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos galioja karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Penktadienio 10:55 valandos duomenimis, respublikoje patvirtinti 1662 koronaviruso atvejai, 1216 žmonių pasveiko, 68 pacientai mirė.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
Baltijos šalys, pandemija, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO pranešė apie rekordinį koronavirusinių infekcijų skaičių per parą
Kinija papasakojo, kaip apsisaugoti nuo antrosios koronaviruso bangos
Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje mažėja laisvų darbo vietų
Elektromobilis, archyvinė nuotrauka

Lietuviai dažniau nei latviai ir estai perka ekologiškus automobilius

(atnaujinta 14:30 2020.05.30)
Tuo tarpu įmonės renkasi ekologiškus automobilius kelis kartus mažiau nei šalies gyventojai, visgi automobilių gamintojams siekiant atitikti griežtėjančius ES emisijos reikalavimus ir nuolatos plečiant ekologiškų modelių pasiūlą

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Kas dešimtas per pastaruosius metus lietuvių įsigytas naujas automobilis atitinka aplinkai draugiško automobilio kategoriją, teigiama "Swedbank" pranešime žinisklaidai.

Naftos gavyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Астапкович

Be to, pagal įsigyjamų aplinkai draugiškų automobilių dalį lietuviai pranoksta Latvijos ir Estijos gyventojus. Tuo metu šalies įmonės ekologiškus lengvuosius automobilius renkasi kelis kartus rečiau už gyventojus.

"Žalioji iniciatyva lizingo srityje sulaukė susidomėjimo visose Baltijos šalyse, tačiau didžiausios įtakos turėjo Lietuvos automobilių pirkėjų pasirinkimui. Šių metų kovo mėnesį naujų aplinkai draugiškų automobilių dalis tarp visų "Swedbank" lizingo būdu įsigytų lengvųjų transporto priemonių Lietuvoje pasiekė 17 proc. Palyginimui, Estijoje ir Latvijoje ši dalis siekė atitinkamai 13 ir 8 proc.", — sako Tomas Pulikas, "Swedbank" Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Nuo praėjusių metų gegužės mėnesio, kai startavo "Swedbank" žalioji iniciatyva, banko klientai lizingu įsigijo daugiau kaip 260 aplinkai draugiškų automobilių, kurie sudarė apie 10 proc. visų naujų lizingu įsigytų automobilių.

"Swedbank" duomenimis, per šį laikotarpį Estijoje ir Latvijoje ekologiškų automobilių dalis sudarė atitinkamai 5 proc. ir 7 proc. iš visų lizingu įsigytų lengvųjų transporto priemonių, atitinkamai, 310 ir 170 vnt. automobilių. 

Pasak Puliko, vidutinė pagal lizingo sutartį finansuojama aplinkai draugiško automobilio įsigijimo suma siekia apie 19 tūkst. eurų. Dažniausiai klientai renkasi įsigyti "Toyota" markės modelius, taip pat "Hyundai" ir "Audi" modelius.

Ekologiški automobiliai kol kas nėra dažnas pasirinkimas tarp įmonių – pagal žaliojo lizingo sutartis įmonės Baltijos šalyse įsigyja 2–3 proc. visų lizinguojamų automobilių. Nuo praėjusių metų gegužės daugiausiai tokių automobilių yra įsigijusios Estijos įmonės, antroje vietoje — Latvijos bendrovės, trečioje — Lietuvos. 

Pasak Puliko, nepaisant patrauklesnių finansavimo sąlygų, įmonės yra rečiau linkusios įsigyti tokius automobilius, nes verslo poreikius atitinkančių ekologiškų modelių pasiūla rinkoje kol kas yra ribota.

Visgi automobilių gamintojams siekiant atitikti griežtėjančius ES emisijos reikalavimus ir nuolatos plečiant ekologiškų modelių pasiūlą, prognozuojama, kad artimiausioje ateityje privačių automobilių pirkėjų pavyzdžiu turėtų pasekti ir verslo įmonės, teigiama banko pranešime.

Lietuva aktyviai plėtoja alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, tačiau, daugelio ekspertų teigimu, valstybė neturi išteklių, kurie galėtų visiškai patenkinti šalies elektros energijos poreikius.

Interviu Sputnik Lietuva Aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio energijos rinkų tyrimo centro direktorius Viačeslavas Kulaginas pažymėjo, kad jei Lietuvoje saulės ar vėjo energija bus naudojama daugiau, tuomet elektros energijos tarifai šalyje didės.

Remiantis statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, 2019 metais Lietuvos rodikliai pagal žaliosios energijos vartojimą buvo prasčiausi Baltijos šalyse. ES šalių reitinge Lietuva užėmė devintą vietą su 24,4 proc. rodikliu. Estijoje pagaminta 30 procentų visos energijos, sunaudojamos iš atsinaujinančių šaltinių, o Latvijoje — daugiau nei 40 procentų.

Tegai:
atsinaujinantys energijos šaltiniai, elektromobilis
Dar šia tema
Aplinkos ministerija žada kompensuoti dalį išlaidų už elektromobilio įsigijimą
Lietuvoje iki kitų metų vasaros bus įrengta 100 elektromobilių įkrovimo stotelių