Vėjo jėgainės, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje ketvirtadaliu išaugo elektros gamyba

43
(atnaujinta 15:27 2019.09.10)
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 69 proc. joms reikalingos elektros energijos

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Praėjusią savaitę Lietuvoje pagaminta 26 proc. daugiau elektros energijos, tačiau jos kaina kito nežymiai, rašoma elektros tiekimo grupės "Elektrum Lietuva" pranešime.

Didmeninė elektros energijos kaina visose trijose Baltijos šalyse išaugo simboliniu 1 proc., tačiau vis dar išliko perkopusi 50 eurų už megavatvalandę ribą. Praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, elektros energijos kaina Baltijos šalyse pakilo 1 proc.

Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose vidutinė elektros energijos kaina siekė 50,92 EUR/MWh, o Estijoje — 50,69 EUR/MWh. 

"Elektrum Lietuva" ekspertų vertinimu, tarp pagrindinių veiksnių, turėjusių didžiausios įtakos kainų pokyčiams Baltijos šalyse, buvo kasmetinis "NordBalt" jungties remontas. Kainų augimą taip pat lėmė sumenkę perdavimo pajėgumai tarp Kaliningrado ir Lietuvos bei Latvijos ir Estijos. 

Visoje "Nord Pool" biržoje vidutinė elektros kaina smuko 4 proc. iki 34,18 EUR/MWh. Kainų kritimą Šiaurės šalyse lėmė regione pagerėjusi hidrologinė situacija bei sumažėjusios kuro kainos.

Praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse susitraukė 1 proc. iki 487 GWh. Lietuvoje rodiklis smuko 2 proc. iki 220 GWh, Latvijoje — 2 proc. iki 129 GWh, o Estijoje išliko toks pat — 138 GWh. 

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 69 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 35 proc., Latvijoje — 107 proc., o Estijoje — 86 proc. šaliai reikalingos elektros.

Europos šalių reitingas pagal gyventojų aprūpinimą elektra
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal gyventojų aprūpinimą elektra
43
Tegai:
elektros energija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Vyriausybė svarstys sinchronizacijos su ES elektros tinklais projekto veiksmų planą
Elektros energija Lietuvoje nuo rugpjūčio pradžios pabrango pirmą kartą
Rugpjūtį Lietuvoje kilo elektros energijos kaina
Vilnius

EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę

(atnaujinta 18:31 2020.07.07)
Europos Komisijos nuomone, kitais metais tikėtinas dalinis atsigavimas — šalies BVP augs 6,7 procento

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Europos Komisijos (EK) vasaros prognozėse numatoma, kad Lietuvos ekonomika šiais metais smuks mažiau, nei prognozuota pavasarį — 7,1 proc., rašoma Vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tuo tarpu gegužę Europos Komisija numatė 7,9 proc. smukimą.

EK nuomone, 2021 metais tikėtinas dalinis atsigavimas — BVP augs 6,7 proc. Kaip ir pavasarį, EK prognozuoja, kad reikšmingas energijos kainų smukimas lems, kad infliacija šiais metais sudarys 0,8 proc., o dėl numatomo naftos kainų padidėjimo ir visuminės paklausos atsigavimo kitais metais tikimasi, kad infliacija sieks 1,5 proc.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet šalies ekonomika dėl su koronaviruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o BVP kitais metais augs 5,9 proc. (2019 metais jis siekė 3,9 proc.). Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus.

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos parengto 2020–2023 metų ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti.

Tegai:
ekonomika, Lietuva, Europos Komisija
Dar šia tema
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Žygimantas Mauricas

Ekonomistas: Lietuvos eksportas atsigaus vasaros pabaigoje

(atnaujinta 16:54 2020.07.07)
Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, vidaus vartojimo variklis jau veikia, tačiau belieka įjungti antrąjį — eksportą

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Prasidėjus koronaviruso krizei 12-oje Europos Sąjungos šalių mažmeninės prekybos apyvarta tapo didesnė nei atitinkamu laikotarpiu 2019 metais, tarp šių šalių yra ir Lietuva, teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas Facebook'e.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Jo teigimu, vidaus vartojimo variklis jau veikia, tačiau belieka įjungti antrąjį — eksportą.

Pabrėžiama, kad pagrindinių respublikos partnerių (Skandinavijos šalių ir Vokietijos) mažmeninės prekybos rodikliai taip pat išaugo.

Pranešama, kad eksportas turi bene didžiausią tikimybę įžengti į "žaliąją zoną" jau šių metų vasaros pabaigoje.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Iš viso šalyje nustatyti 1844 koronaviruso atvejai.

Tarp naujų atvejų yra vienas įvežtinis. Iš viso nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuoti 38 įvežtiniai koronaviruso atvejai.

Naujų pasveikusiųjų per parą nenustatyta, jų išliko 1547.

Nuo viruso mirė 79 užsikrėtusieji, dar 11 žmonių, kuriems buvo diagnozuota COVID-19, mirė dėl kitų priežasčių. Izoliacijoje šiuo metu yra 64 žmonės.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
"Jamal-Europa" vamzdžių pajėgumai Lenkijoje rezervuoti beveik 90 procentų
Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka

Porošenka susipyko su Rados deputate dėl Putino pasveikinimo

(atnaujinta 18:56 2020.07.07)
Porošenka pareiškė, kad informacija, kurią skleidžia Ukrainos politikė, melaginga, ir apkaltino ją "Rusijos propagandos skleidimu"

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka televizijos laidoje "Svoboda slova" "ICTV" kanale susipyko su Aukščiausiosios Rados deputate, Vladimiro Zelenskio partijos "Tautos tarnas" nare Irina Vereščiuk, kuri priminė, kad jis prieš šešerius metus pasveikino Vladimirą Putiną su Rusijos diena.

"2014 metais birželio 12 dieną jūs pasveikinote Putiną su Rusijos diena. Esu tikra. Tai galima patikrinti", — sakė Vereščiuk.

Porošenka kelis kartus paklausė, ar teisingai jis išgirdo, į ką gavo teigiamą atsakymą. Per reklaminę pertrauką jis priėjo prie Vereščiuk ir pareiškė, kad ji meluoja. Dėl to deputatė parodė Ukrainos kanalo "24" naujienas, kurios nurodė į Dmitrijų Peskovą, pranešė, kad Ukrainos prezidentas pasveikino Putiną. Porošenka pareiškė, kad ši informacija melaginga, ir apkaltino Vereščiuk "Rusijos propagandos skleidimu".

Ukrainos politikai, taip pat socialinių tinklų vartotojai aktyviai komentuoja šį įvykį. Vieni kaltina Vereščiuk šmeižtu ir "propagandos skleidimu", kiti mano, kad Porošenka iš tiesų pasveikino Putiną, nors tėvynėje jis jį vadino "agresoriumi".

"Turiu paprastą klausimą: o kam Porošenka paskambino Putinui per Rusijos dieną, birželio 12 dieną? Ne diena anksčiau, ne diena vėliau. Man nepavyko rasti jokių Porošenkos ar prezidento administracijos paneigimo požymių dėl sveikinimo, kuriuos jie pareiškė 2014 metais", — Facebook parašė Aukščiausiosios Rados deputatas iš partijos "Batkivščina" Sergejus Vlasenka.

Porošenkos frakcijos "Europos solidarumas" deputatas Vladimiras Arijevas mano, kad Vereščiukpadarė tokį pareiškimą, kad įtiktų Maskvai. "Istorija apie specifinę deputatę iš "Liaudies tarnas" Veresčiuk ir jos priekaištus Porošenkai įrodė tik vieną dalyką: praėjusių metų "išdavystė" vyko iš Maskvos, taip pat kaip ir pagrindiniai jos platintojai-šaltiniai — "zradofilai", — rašė jis Facebook.

Ukrainos prezidento tinklalapyje nėra žinios apie tokį Porošenkos ir Putino pokalbį, nes visos naujienos yra tik nuo praėjusių metų liepos ir susijusios tik su Vladimiru Zelenskiu.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas 2014 metais birželio 12 dieną pranešė, kad Putinas ir Porošenka kalbėjo telefonu, o Ukrainos prezidentas pasveikino Rusijos vadovą su valstybine švente — Rusijos diena.

Tegai:
Ukraina, Rusija, Vladimiras Putinas, Petro Porošenka
Dar šia tema
Austrijoje nužudytas prieglobsčio prašytojas iš Rusijos
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Zacharova pakomentavo situaciją, susijusią su JAV ir Kinijos konfrontacija