Vėjo jėgainės, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje ketvirtadaliu išaugo elektros gamyba

42
(atnaujinta 15:27 2019.09.10)
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 69 proc. joms reikalingos elektros energijos

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Praėjusią savaitę Lietuvoje pagaminta 26 proc. daugiau elektros energijos, tačiau jos kaina kito nežymiai, rašoma elektros tiekimo grupės "Elektrum Lietuva" pranešime.

Didmeninė elektros energijos kaina visose trijose Baltijos šalyse išaugo simboliniu 1 proc., tačiau vis dar išliko perkopusi 50 eurų už megavatvalandę ribą. Praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, elektros energijos kaina Baltijos šalyse pakilo 1 proc.

Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose vidutinė elektros energijos kaina siekė 50,92 EUR/MWh, o Estijoje — 50,69 EUR/MWh. 

"Elektrum Lietuva" ekspertų vertinimu, tarp pagrindinių veiksnių, turėjusių didžiausios įtakos kainų pokyčiams Baltijos šalyse, buvo kasmetinis "NordBalt" jungties remontas. Kainų augimą taip pat lėmė sumenkę perdavimo pajėgumai tarp Kaliningrado ir Lietuvos bei Latvijos ir Estijos. 

Visoje "Nord Pool" biržoje vidutinė elektros kaina smuko 4 proc. iki 34,18 EUR/MWh. Kainų kritimą Šiaurės šalyse lėmė regione pagerėjusi hidrologinė situacija bei sumažėjusios kuro kainos.

Praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse susitraukė 1 proc. iki 487 GWh. Lietuvoje rodiklis smuko 2 proc. iki 220 GWh, Latvijoje — 2 proc. iki 129 GWh, o Estijoje išliko toks pat — 138 GWh. 

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 69 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 35 proc., Latvijoje — 107 proc., o Estijoje — 86 proc. šaliai reikalingos elektros.

Europos šalių reitingas pagal gyventojų aprūpinimą elektra
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal gyventojų aprūpinimą elektra
42
Tegai:
elektros energija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Vyriausybė svarstys sinchronizacijos su ES elektros tinklais projekto veiksmų planą
Elektros energija Lietuvoje nuo rugpjūčio pradžios pabrango pirmą kartą
Rugpjūtį Lietuvoje kilo elektros energijos kaina
ES vėliava, archyvinė nuotrauka

ES aptarė iniciatyvą įvesti bazines pajamas visiems piliečiams

(atnaujinta 19:29 2020.06.01)
Iniciatyva, kuri anksčiau buvo svarstoma nacionaliniu lygmeniu įvairiose ES šalyse, dabar gali būti įgyvendinta visos Europos mastu

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. ES koronaviruso pandemijos fone diskutuoja apie pagrindinių besąlyginių pajamų įvedimą visiems ES šalių piliečiams: tai padėtų sumažinti skirtumus tarp skirtingų regionų, RIA Novosti sakė EK oficiali atstovė spaudai Marta Viečorek (Marta Wieczorek).

Gegužės mėnesį Europos Komisija oficialiai patvirtino projektą dėl bazinių pajamų plėtros visoje ES, sprendimas buvo paskelbtas oficialiame Europos Sąjungos leidinyje. Iniciatyva, kuri anksčiau buvo svarstoma nacionaliniu lygmeniu įvairiose ES šalyse, dabar gali būti įgyvendinta visos Europos mastu.

Projekto iniciatoriai mano, kad ES pagal savo kompetenciją gali "kiekvienam piliečiui suteikti lėšų", garantuoti integraciją į visuomenę.

Šis projektas taip pat turėtų padėti įveikti "regioninius skirtumus" ir dėl to padėtų didesnei ES šalių ekonominei ir socialinei sanglaudai. Tuo tarpu mokėjimai turėtų būti "individualūs ir pakankamai dideli".

Iniciatyvos autoriai remiasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121 straipsniu, atsižvelgiant į keblumą, Europos Komisija gali parengti bendras ES valstybių narių ekonominės politikos gaires ir pateikti jas Europos Vadovų Tarybai.

Kaip paaiškino RIA Novosti oficialiame Europos Komisijos pranešime Marta Viečorek, gegužės 15 dieną EK nusprendė registruoti šią Europos piliečių iniciatyvą.

"Šios iniciatyvos tikslas yra, kad Europos Komisija pasiūlytų besąlygines bazines pajamas visoje ES, kurios sumažintų skirtumus tarp skirtingų regionų, kad būtų sustiprinta ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ES", — teigė agentūros pašnekovė.

Kartu ji pabrėžė, kad iniciatyvos registravimo faktas nereiškia, jog ji iškart pradėta įgyvendinti, bet suteikia organizatoriams galimybę pradėti rinkti parašus.

"Šiame etape Komisijos sprendimas susijęs tik su oficialiu jų laikymusi [ES taisyklių — Sputnik]. Tai leidžia organizatoriams pradėti rinkti reikiamus parašus iniciatyvai paremti. Tačiau tai nėra sprendimas dėl iniciatyvos nuopelnų", — pažymėjo ji.

Savo ruožtu Europos užimtumo komisaras Nikolas Šmitas (Nicolas Schmit) ketvirtadienį Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje teigė, kad jau aptarė būtiniausių pajamų užtikrinimą ES piliečiams su Vokietijos atstovais, kurie netrukus perims pirmininkavimą ES.

"Turėtume galvoti apie kažkokią minimalių pajamų struktūrą Europoje... Tai nėra visiškai besąlyginės bazinės pajamos, tačiau mintis yra tokia, kad niekas neturėtų atsidurti tokioje situacijoje, kai visai nėra pajamų", — teigė jis.

Remiantis neseniai Europos Parlamento užsakytu tyrimu, šeši iš dešimties respondentų iš 21 Europos šalies pranešė patyrę finansinių sunkumų prasidėjus pandemijai. 9 % respondentų turėjo sunkumų nusipirkdami kokybišką maistą. Tyrimo duomenimis, labiausiai nukentėjo Vengrijos, Bulgarijos, Graikijos, Italijos ir Ispanijos gyventojai.

Du trečdaliai respondentų mano, kad Europos Sąjungai turėtų būti suteiktos didesnės teisės, norint atlaikyti tokias krizes kaip koronaviruso pandemija.

Europos Komisija, kovodama su ekonominėmis koronaviruso pasekmėmis, gegužės 27 dieną pasiūlė sukurti visos Europos fondą, kuris galėtų siekti 750 milijardų eurų. Jis bus finansuojamas didelėmis paskolomis ES vardu. Anksčiau Europos Komisija paskelbė SURE programą, pagal kurią planuojama skirti 100 milijardų eurų paskoloms užimtumui ES remti.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 370 tūkst. žmonių.

Tegai:
parama, Europos Komisija (EK), ES
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Artimiausioje ateityje ES neketina atsisakyti dujų vartojimo
Europos Komisijoje pristatyta nauja ES sveikatos programa
Jamalo-Europos dujotiekio kompresorinė stotis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lenkija turi pasirinkti arba apdūmyti Europą, arba pirkti dujas Rusijos

(atnaujinta 18:50 2020.06.01)
Tam, kad atsisakytų rusiškų dujų tiekimo 2020 metais, Varšuvai teks išsaugoti anglies dalį energetikos sektoriuje, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Varšuva nepareiškia apie visišką rusiškų dujų atsisakymą ir nurodo tik tai, kad nesiruošia pasirašyti naujos ilgalaikės tiekimo sutarties. Dabartinis susitarimas nustoja galioti 2022 metais, interviu Sputnik Lietuva sakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ekspertas, vyriausiasis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Dujų kompresorinė stotis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Иван Руднев

Pasak eksperto, Lenkija dalį dujų perka Vokietijoje, kurios savo ruožtu yra rusiškos. Jis pažymėjo, kad Varšuva superka perteklių, susidariusį dėl to, kad dujos į Vokietiją patenka ir per "Jamalo–Europos", ir per "Nord Stream" dujotiekius.

"Manau, kad teoriškai lenkai 2022 metais gali atsisakyti rusiškų dujų, tačiau tam tam jie turės išsaugoti anglies dalį energetikos sektoriuje, kam priešinasi Europos Sąjunga. Jos [Europos šalys] nori, kad lenkai nustotų dūmyti Europą. Antra, tada turite palikti šiuos planus būti tranzito šalimi, o lenkai sako, kad dabar Ukrainą aprūpins amerikietiškomis SGD ir visą Europą — tai vienas kitą paneigiantys dalykai, nes SGD terminalas nėra toks didelis, net ir po plėtros teks pasirinkti — jūs tiekite SGD sau ar savo kaimynams. Todėl rusiškų dujų pirkimas greičiausiai bus tęsiamas. Galbūt tai bus ne ilgalaikė sutartis, o neatidėliotinų sandorių rinkos pagrindas. Galbūt dalis sumažės, bet vėlgi, išskyrus Rusiją, tokios žemos kainos niekas jiems nepasiūlys", — teigė jis.

Dujų tranzitas per Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos atkarpą buvo atnaujintas po keturių dienų prastovos.

Nuo 6:00 iki 7:00 buvo išpumpuota 24,5 mln. kilovatvalandžių iš 36,1 mln. Taigi, rezervuoti dujotiekio pajėgumai panaudojami maždaug 68 %.

Rusiškų dujų tranzito per Lenkiją sutartis baigėsi gegužės 16 dieną, o nuo gegužės 17 dienos siurbimas Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos atkarpa bus vykdomas tik aukciono rezultatų pagrindu.

Tegai:
Europa, SGD, Rusija, Lenkija
Dar šia tema
Sakmė apie prarastą pelną. Lenkija nekantrauja pažvelgti į "Gazprom" kišenę
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų
Priversti susiprotėti. "Gazprom" žino, kaip numarinti tranzitą
Protestai Vašingtone

Rusija žodžius apie šalies poveikį JAV protestams pavadino melu

(atnaujinta 20:05 2020.06.01)
Buvusi JAV prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais Susan Rice anksčiau teigė, kad Rusija gali būti susijusi su smurto bei protestų akcijomis JAV, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų ar konkrečių faktų

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Kaltinimai Rusijai dėl protestų organizavimo JAV gali būti kdar vienos antirusiškos kampanijos, kaip visada, pagrįstos klastotėmis, dalis, sakė Rusijos Federacijos tarybos tarptautinio komiteto vadovas Konstantinas Kosačevas.

Buvusi JAV prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais Susan Rice anksčiau teigė, kad Rusija gali būti susijusi su smurto bei protestų akcijomis JAV. Tačiau ji nepateikė jokių įrodymų ar konkrečių faktų.

"Tai įvyko. Amerikiečių netikrų naujienų aparatas barškėdamas ir stenėdamas įsiūbavo tą patį seniai numatytą veiksmas", — "Facebook" rašė Kosačevas.

"Ir tai būtų labai juokinga. Bet bus labai liūdna, nes tai gali būti pirmoji kregždė, paskui kurią atskris varnų pulkai", — sakė politikas ir pabrėžė, kad "blogas kvapas sklinda ne iš Rusijos".

Pasak parlamentaro, norėtųsi tikėti, kad oficialiame Vašingtone "po to viso siaubo, kuris vyksta Amerikos miestuose, užteks nuoširdžių užuojautos žodžių visiems, kas nukentėjo, ir tiems, kurie dar nukentės, ir elementaraus savisaugos instinkto, kuris neleis kelti politinių žaidimų nacionalinės tragedijos metu".

Kosacčevas taip pat pažymėjo, kad Rice pareiškimas yra "tiesioginis įžeidimas — ne tiek Rusijai, kurios tiesiog negali būti šioje situacijoje, bet savo žmonių ir JAV piliečio George'o Floydo atminimo".

Po Afrikos kilmės amerikiečio George'o Floydo mirties policijos rankose kilo riaušės Mineapolyje ir keliuose kituose miestuose. Internete pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad policija uždėjo Floydui antrankius, pargriovė užgriuvo jį trise, vienas iš jų keliu jam užspaudė kaklą. Floydas vaizdo įraše kelis kartus sako, kad negali kvėpuoti, vėliau nurimsta. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Prasidėjus riaušėms, keturi policininkai buvo atleisti, o vienas iš jų buvo apkaltintas aplaidumu.

Tegai:
protestai, Rusija, JAV
Dar šia tema
Miestas ugnyje: nufilmuotas JAV policijos nuovados padegimas
"Lemtinga klaida": Zacharova atsakė į kaltinimus Rusijai dėl neramumų JAV
"Greičiausiai tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas