Finansų ministerija, archyvinė nuotrauka

Finansų ministerija prognozuoja ekonomikos augimo sulėtėjimą

39
(atnaujinta 10:23 2019.09.12)
Lietuvos konservatoriai, reaguodami į Finansų ministerijos darbo užmokesčio prognozes pažymėjo, kad "valdantieji gyvenimą mato pro rožinius akinius"

VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Finansų ministerija prognozuoja ekonomikos augimo lėtėjimą 2019–2022 metais, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Remiantis prognoze, vartojimą palaikys stipri gyventojų perkamoji galia, darbo užmokestis viešajame sektoriuje augs sparčiau nei privačiajame, infliacija išliks nuosaiki.

Įvertinus pirmojo šių metų pusmečio Lietuvos ekonominės raidos rezultatus, 2019 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo iki 3,7 proc. Lietuvos BVP pokyčio įverčiai 2020-2022 m. išliko nepakitę. BVP pokytis 2020 m. galėtų sudaryti 2,4 proc., o 2021–2022 m. stabilizuotis ties 2,3 procento. 

Vidutinio mėnesinio bruto DU pokytis šalyje 2020 metais sudarys 7,4 proc.

Ekonominės raidos scenarijaus sudarymo metu išorės aplinka išliko nestabili, o neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų ir politinių sprendimų dėl tarptautinės prekybos ir "Brexit" neišnyko. Todėl išlieka rizika, kad Lietuvos ekonomikos perspektyva gali būti prastesnė, nei numatyta šiame scenarijuje.

Padėtis darbo rinkoje darbuotojams visą vidutinį laikotarpį išliks palanki. Per pirmąjį pusmetį į Lietuvą atvykę migrantai padidino darbo jėgos pasiūlą ir sumažino pastaraisiais metais susiformavusią įtampą darbo rinkoje bei sudarė sąlygas tvariau augti darbo užmokesčiui privačiame sektoriuje.

Vidutinė metinė infliacija šalyje 2019 metais sudarys 2,4 proc., tai 0,2 procentinio punkto daugiau, nei numatyta šių metų kovą.

"Lietuvos ekonomikos augimas tęsiasi, tačiau svarbu matyti bendrą vaizdą, grėsmes ir galimybes. Įtampos globalioje ekonomikoje ir išaugęs tarptautinis politinis ir ekonominis neapibrėžtumas rodo, kad turime didinti Lietuvos ekonomikos atsparumą neigiamoms išorės grėsmėms", — teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas, reaguodamas į Finansų ministerijos darbo užmokesčio prognozes, teigia, kad "valdantieji gyvenimą mato pro rožinius akinius".

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys pažymi, kad Finansų ministerijos prognozė gerokai optimistiškesnė, nei pateikiamos "Swedbank" ar SEB ekonomistų prognozės, kuriose darbo užmokesčio augimas numatomas iki 5–6,5 proc.

"Finansų ministerija pateikia prognozes, kuriomis remiantis planuojami ir ateinančių metų valstybės biudžetai. Svarbu pabrėžti, jog ateinantys metai yra rinkiminiai, ir, panašu, valdančioji dauguma neatsispyrė pagundai pažiūrėti į gyvenimą pro rožinius akinius", — sakė Majauskas.

Kartu TS-LKD frakcijos narys pabrėžia, kad prognozių skirtumas reiškia maždaug 150 mln. eurų papildomų "orinių" pajamų valstybės biudžete, kurios reikalingos įgyvendinti naujiems valdančiosios daugumos pažadams.

Majauskas teigia, kad finansų ministras Šapoka yra akivaizdžiai spaudžiamas valdančiosios koalicijos rinkiminiais metais numatyti papildomas išlaidas ir todėl yra priverstas planuoti papildomas pajamas.

"Deja, pajamos tik pieštos, o išlaidos iš visų mokesčių mokėtojų kišenės bus grynos. Tai dar viena neatsakingos mokesčių reformos "milijardą milijonams" pasekmė, kurios padarinius jausime dar ne vienus metus", — teigė Majauskas.

Rugpjūčio pabaigoje Švedijos bankai prognozavo, kad šiemet Lietuvos BVP išaugs iki 3,7 proc., tačiau kitąmet jis bus dviejų procentų, o 2021 metais ekonomikos augimas bus 2,5 proc.

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad Lietuva išvengs ekonomikos nuosmukio, nes vidaus paklausą vis dar palaiko pastebimas vidutinio darbo užmokesčio ir užimtumo lygio padidėjimas, taip pat rekordiškai didelė imigracija.

39
Dar šia tema
Vergovė angliškai: kaip Didžiojoje Britanijoje prekiaujama latviais
Baltijos šalys įvertino "kietojo Brexit" poveikį ekonomikai
Londone papasakota apie Britanijos ir Airijos nesutarimus dėl "Brexit"
Britanijoje pensininkė nusižudė dėl "Brexit"
Nord Stream-2

Ekspertas numatė derybų tarp "Gazprom" ir laivo "Fortūna" savininko rezultatus

(atnaujinta 15:58 2020.08.05)
Anksčiau buvo pranešta, kad "Fortūna" nuomininkas neketina dalyvauti tiesiant "Nord Stream-2" dujotiekį

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. "Gazprom" galės susitarti su "Fortūna" vamzdžių klojimo baržos, galinčios užbaigti "Nord Stream-2", savininku, kad būtų baigta dujotiekio statyba, "RIA Novosti" sakė Rusijos energetikos ir finansų instituto direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Belogorjevas.

Trečiadienį RBC laikraštis pranešė, kad "Fortūna" nuomininkas "Mežregiontruboprovodstroy" (MRTS) neketina dalyvauti tiesiant dujotiekį ir neketina to daryti: Honkonge įregistruoto laivo savininkas yra Liuksemburgo bendrovė "Maritime Construction Services", susijusi su tam tikra "Rusijos užsienio kompanija".

"Gazprom" galės susitarti su laivo savininkais, jei to nori. Vienintelis dalykas, kuris kelia keblumų — nėra visiškai aišku, kas jį valdo, yra gana sudėtinga nuosavybės schema. Tačiau įmanoma, kad savininkai jau yra kažkokiu būdu susiję su "Gazprom", — tikina ekspertas.

"Nematau čia problemos, greičiausiai tai niekaip neturės įtakos statybų laikui", — pridūrė jis.

Šiuo metu Vokietijos Rostoko uoste yra "Fortūna" vamzdžių klojimo barža su inkarine padėties nustatymo sistema. Danija liepos pradžioje projekto operatoriui "Nord Stream 2 AG" išdavė leidimą naudoti tokius laivus "Nord Stream-2" vamzdžių klojimui. Antrasis kandidatas yra "Akademik Čerskij" vamzdžiū klotuvas su dinamine padėties nustatymo sistema Vokietijos Mukrano uoste.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims teritorines arba išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas klojime dalyvavusių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio statybų sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Gazprom, Nord Stream-2, Nord Stream 2 AG
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Danija leidžia "Gazprom" atnaujinti "Nord Stream-2" tiesimą
Trampo rokiruotė: Pentagono įsitvirtinimas Lietuvoje gresia lietuvių gyvybėms
Trakų pilis, archyvinė nuotrauka

Reaguojant į pandemiją peržiūrimos turizmo strateginės gairės

(atnaujinta 13:50 2020.08.05)
Tuo pačiu dėmesį planuojama skirti ir atvykstamojo bei vietinio turizmo sritims, numatyti pagalbos priemones turizmo verslui

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Šių metų liepos mėnesį vyko susitikimų su turizmo sektoriaus atstovais ciklas, kur buvo aptarti aktualiausi ir efektyviausi veiksmai bei priemonės Lietuvos turizmo sektoriui gaivinti pandemijos sukeltos krizės metu, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pabrėžiama, kad susitikimų metu nuspręsta parengti turizmo strateginius dokumentus ir gaires artimiausiems penkeriems metams. Tuo pačiu dėmesį planuojama skirti ir atvykstamojo bei vietinio turizmo sritims, numatyti pagalbos priemones turizmo verslui.

"COVID-19 pandemija iš esmės pakoregavo galimus Lietuvos turizmo sektoriaus planus, todėl bet kokie strateginiai tikslai gali būti pasiekti tik lanksčiai ir greitai reaguojant į besikeičiančią situaciją pasaulyje. Įgyvendinant turizmo srities strateginius tikslus, būtina išskirti prioritetus. Pagal dabartinę situaciją prioritetinės turizmo sritys — tai ekologijos, sveikatinimo ir piligriminis turizmas. Būtent tokių turizmo krypčių svarba matoma ir kitose šalyse", — sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Teigiama, kad šiems prioritetiniams tikslams pasiekti yra būtinas efektyvus turizmo valdymas, rinkodara ir visapusiškas Lietuvos turizmo išteklių panaudojimas.

Pažymima, kad artimiausiu metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja surengti dar daugiau diskusijų dėl turizmo strateginių krypčių 2021–2027 metais ir pateikti Seimui Turizmo įstatymo pakeitimus ir nustatyti aktualiausias turizmo priemones Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane.

Viena iš turimo skatinimo priemonių "Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams" siekiama mažinti koronaviruso pandemijos poveikį turizmo verslui, suteikiant finansavimą paskolų forma kelionių organizatoriams atsiskaityti su turistais už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias keliones. Tokia priemone taip pat gali pasinaudoti ir apgyvendinimo paslaugų bei viešojo maitinimo teikėjai.

"Pagal kitą priemonę — "Garantijos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui" — garantijos teikiamos draudimo įmonėms bei finansų įstaigoms, kurios yra sudariusios su turizmo paslaugų bendrove sutartį dėl kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijų teikimo", — teigiama pranešime.

Pagal priemonę "Atostogų sistema Lietuvoje dirbantiems medikams" įgyvendins VšĮ "Keliauk Lietuvoje". Šiai priemonei skirta suma sieks 10 mln. eurų. Nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos visi šalies medikai ir paramedikai turės galimybę nemokamai įsigyti turizmo paslaugų už 200 eurų, o jų suteikimo kainą kompensuos valstybė.

Tuo pačiu numatoma paskelbti priemonę "Kompensacija už organizuotą turistų pargabenimą iš užsienio valstybių po nepaprastosios situacijos paskelbimo", kuriai įgyvendinti numatyta 1 mln. eurų suma.

Pranešime pažymima, kad Lietuvos turizmo sektorius sukuria beveik 3 procentus bendros šalies pridėtinės vertės. Prognozuojama, kad dėl COVID-19 pandemijos 2021 metais Lietuvos turizmo sektorius sukurs 2,1 procento, 2022 metais — 2,3 procento, o 2023 metais — 2,5 procento šalies pridėtinės vertės.

Tegai:
pagalba, turizmas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Atvejų skaičius vis auga: Lietuvoje — per parą septyniolika naujų COVID-19
Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai
(4:33 / 35.60Mb / просмотров видео: 166)

Nufilmuoti sprogimo Beiruto uoste padariniai

(atnaujinta 18:20 2020.08.05)
Sprogimas nusinešė 113 žmonių gyvybes, šimtai miesto gyventojų liko benamiais, daugiau nei šimtas žmonių mirė, daugiau nei keturi tūkstančiai buvo sužeista, daugelis laikomi dingusiais be žinios

Gubernatorius Marvanas Abudas įvertino sprogimo Beiruto uoste padarytą žalą nuo trijų iki penkių milijardų dolerių, pranešė RIA Novosti.

Įvertinta Beiruto uosto sprogimo padaryta žala
© Sputnik . РИА Новости

Anot jo, šimtai miesto gyventojų liko benamiais.

Galingas sprogimas antradienio vakarą įvyko Beiruto uosto rajone. Sprogimas įsiplieskė dėl 2750 tonų amonio salietros, kuri šešerius metus buvo nesaugiai laikoma sandėlyje.

Dėl didelio aukų skaičiaus sprogimas apgadino pusę pastatų ir perpildytas ligonines.

Naujausiais duomenimis, 113 žmonių žuvo, o apie keturi tūkstančiai buvo sužeista. Daugelis žmonių vis dar dingę.

Libano vyriausybė paskelbė trijų dienų gedulą tragedijos aukoms.

Tegai:
sprogimas, Beirutas
Dar šia tema
Nuspręsta: Kiniją "smaugs" dešimt susirinkusių. Ar bus pakviesta Rusija?
Po eismo įvykio Jefremovo kraujyje rasta marihuanos ir kokaino pėdsakų
Ekspertas numatė derybų tarp "Gazprom" ir laivo "Fortūna" savininko rezultatus