Brexit

LB apie "kietąjį" "Brexit": nukentės ir ekonomika, ir žmonės

146
(atnaujinta 22:58 2019.09.17)
Lietuvos banko vertinimu, įvykus kietajam "Brexit", per artimiausius trejus metus Lietuvos realusis BVP iš viso padidėtų 0,8 proc. mažiau nei "Brexit" pagal susitarimą atveju

VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos be susitarimo yra didelė rizika euro zonos, ir, atitinkamai, Lietuvos  ekonomikai, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Kaip rašo LB ekonomistai, JK išstojimas iš ES be susitarimo neigiamai paveiktų Lietuvos ekonomiką — prognozuojama, kad dėl to mažėtų eksportas, gyventojų perlaidos, dalis imigrantų, ypač dirbančių transporto, pramonės ir žemės ūkio sektoriuose, galėtų prarasti darbą, o kartu — ir teisę pasilikti JK.

Eksportas į JK

Nors 2019 metų pirmąjį ketvirtį JK ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi, antrąjį ketvirtį JK ūkis susitraukė 0,2 proc. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, "Brexit" be susitarimo galėtų sukelti JK recesiją. Tokia proceso baigtis neigiamai paveiktų ir Lietuvos ekonomiką, akcentuoja ekspertai.

LB duomenimis, pernai Lietuva į JK eksportavo prekių už daugiau nei 1 mlrd. eurų (3,8 % viso prekių eksporto) — daugiausia pramonės produktų: chemijos, baldų, medienos, plastiko gaminių. Lietuvos paslaugų eksporto į JK apimtis sudarė 415,5 mln. eurų (4,2 % viso paslaugų eksporto) ir per penkerius metus išaugo net 131 proc.

"Daugiau nei pusę paslaugų eksporto į JK sudaro transporto paslaugos, tad tikėtina, kad šis sektorius gali pajusti didžiausią neigiamą "Brexito" poveikį ne tik dėl galimai mažėsiančios užsienio paklausos, bet ir dėl tokių trikdžių kaip eilės pasienyje ir papildomos muitinės procedūros", — praneša LB.

Lietuvos emigrantai gali netekti visų teisių

Neigiamą "Brexit" poveikį pajustų ir imigrantai iš Lietuvos, kurių pagrindinė emigracijos kryptis ilgą laiką buvo būtent JK. Kaip rašo LB, "Brexit" be susitarimo atveju nutraukus laisvą ES piliečių judėjimą didėja tikimybė, kad laiku nepateikę prašymų dėl nuolatinio JK gyventojo statuso ten gyvenantys Lietuvos piliečiai gali netekti visų savo teisių.

"Lietuvos piliečiai, kurie pasiliktų legaliai gyventi JK, tikriausiai susidurtų su išaugusia darbo vietų skaičiaus mažėjimo grėsme – be minėto transporto paslaugų sektoriaus, tai itin aktualu pramonės ir žemės ūkio sektoriuose dirbantiems asmenims, nes šiuose sektoriuose pagamintą produkciją eksportuoti būtų gerokai sunkiau", — prognozuoja ekspertai.

Ekonominės aplinkos neapibrėžtumas

JK pasitraukimas iš ES be susitarimo turėtų ir kitų makroekonominių padarinių Lietuvoje. LB teigiamu, poveikis būtų juntamas ir dėl ypač padidėsiančio ekonominės ir finansinės aplinkos neapibrėžtumo.

Neapibrėžtumas itin padidėtų pačioje JK, kur įmonėms būtų ypač sunku plėtoti investicijas, didėtų įvairaus pobūdžio rizikos faktoriai, kiltų skolinimosi kaina. Blogėjant namų ūkių finansinei padėčiai ir brangstant skolinimuisi, tikėtina, kad šioje šalyje mažėtų nekilnojamojo turto kainos, teigia ekspertai, pabrėždami, kad finansinės aplinkos rodikliai būtų paveikti ir kitose valstybėse ar regionuose, pavyzdžiui, euro zonoje.

Toks tarptautinės ekonominės aplinkos pablogėjimas ir padidėjęs neapibrėžtumas, JK iš ES pasitraukiant be susitarimo, ribotų ekonominį aktyvumą Lietuvoje. Lietuvos banko vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, per artimiausius trejus metus Lietuvos realusis BVP iš viso padidėtų 0,8 proc. mažiau nei tuo atveju, jei JK pasitraukimui būtų taikomas pereinamasis laikotarpis (švelnusis "Brexit").

JK turėtų pasitraukti iš ES spalio 31 dieną, tačiau Parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo siekiama užkirsti kelią "Brexit" be susitarimo, jei susitarimo su ES sąlygos nebus suderintos ir patvirtintos iki spalio 19 dienos. Kitu atveju Londonas turės prašyti pratęsti "Brexit" terminą.

Jei JK paliks ES be susitarimo, šalyje padidės elektros ir kuro sąnaudos, prasidės vaistų ir maisto trūkumas, sutriks transporto jungtys su žemynu, galimi protestai, teigiama pačios šalies vyriausybės anksčiau paskelbtuose dokumentuose.

146
Tegai:
Lietuvos bankas, Brexit poveikis, Brexit
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (179)
Dar šia tema
Finansų ministerija prognozuoja ekonomikos augimo sulėtėjimą
Europos Parlamentas pasirengęs vėl atidėti "Brexit"
Ekspertas: Baltijos šalys sugalvojo būdą, kaip gauti paramą iš ES ir JAV
Elektros perdavimo linijos

Elektros energijos sąnaudos Lietuvoje buvo didžiausios Baltijos šalyse

(atnaujinta 19:44 2020.10.19)
Tuo pačiu metu energijos gamyba visose trijose Baltijos šalyse padidėjo 45 procentais, praneša "Elektrum Lietuva"

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse padidėjo 11 procentų, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Lietuvoje ir Latvijoje kaina siekė 38,68 euro už megavatvalandę, o Estijoje — 38,63 euro už megavatvalandę. "NordPool" biržoje elektros kaina pakilo nuo 13,76 iki 20,41 euro už megavatvalandę.

Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas pažymėjo, jog kainų kilimui Baltijos šalyse įtakos turėjo padidėjęs elektros energijos srautas iš kaimyninių šalių. Tuo pačiu metu "NordPool" biržoje elektra pabrango dėl žemesnės oro temperatūros, dėl kurios išaugo elektros energijos vartojimas.  Įtakos taip pat turėjo hidroenergijos gamybos apimtys bei mažiau vėjuoti orai savaitės pradžioje.

"Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione padidėjo iki 7 845 gigavatvalandžių, o gamybos apimtys išaugo iki 8 086 gigavatvalandžių", — pasakė jis.

Per laikotarpiu nuo spalio 12 iki 18 dienos elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo penkiais procentais — iki 526 gigavatvalandžių. Estijoje šis rodiklis pakilo šešiais procentais — iki 153 gigavatvalandžių, Latvijoje — keturiais procentais (iki 140 gigavatvalandžių), Lietuvoje — penkiais procentais (iki 233 gigavatvalandėmis).

Energijos gamyba visose trijose Baltijos šalyse išaugo 45 procentais iki 272 gigavatvalandžių. Lietuvoje ir Latvijoje šis rodiklis kilo po  55 proc., iki atitinkamai 92 ir 74 gigavatvalandžių, Estijoje — 32 proc. (iki 105 gigavatvalandžių).

Visos trys Baltijos šalys kartu per savaitę pagamino 52 procentus joms reikalingos elektros energijos.

Tegai:
elektra, Lietuva
Dar šia tema
Rugsėjį elektros kainos labiausiai krito Lietuvoje
Kaip per savaitę pasikeitė benzino kainos Baltijos šalyse
Dujotiekis, archyvinė nuotra

"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu

(atnaujinta 14:58 2020.10.19)
Įmonės suteiktų paslaugų apimties augimui didžiausios įtakos turėjo šiemet itin padidėjęs dujų srautas Šiaurės kryptimi į kitas Baltijos šalis ir Suomiją

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais per Lietuvą šalies ir Baltijos regiono vartotojams transportuota beveik 26 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų perdavimo į Kaliningrado sritį, rašo Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid".

Tai 17,6 proc. daugiau, lyginant su 2019 metų tuo pačiu laiku, kai į Lietuvą buvo transportuota 21,2 TWh gamtinių dujų. Taip pat didėjo dujų vartojimas Lietuvoje. 

"Amber Grid" suteiktų paslaugų apimties augimui didžiausios įtakos turėjo šiemet itin padidėjęs dujų srautas Šiaurės kryptimi į kitas Baltijos šalis ir Suomiją. Į šias šalis perduotas dujų kiekis sudarė apie 40 proc. viso Lietuvos dujų suvartojimo.

Į Baltijos šalis ir Suomiją "Amber Grid" transportavo dvigubai daugiau nei pernai — 7,8 TWh dujų. Manoma, kad šiam augimui įtakos turėjo šių metų sausį pradėjusi veikti Estijos-Suomijos dujų jungtis "Balticconector".  

7,6 TWh dujų šiemet perduotas į Baltijos šalis ir Suomiją, buvo transportuotas šiltuoju metų laiku. Rekordiškai daug dujų Baltijos šalims buvo perduota rugpjūtį, tuomet mėnesio srautas į Baltijos šalis siekė 2 TWh, tai yra beveik tiek pat, kiek šia kryptimi buvo perduota per visus 2018 metus. 

Per tris ketvirčius iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 63,7 proc. viso į Lietuvą įleisto dujų kiekio, o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos — 36,3 proc. Per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamų dujų kiekis buvo beveik 40 proc. didesnis, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 

Per tris šių metų ketvirčius šalyje buvo suvartota 17,7 TWh dujų arba 5,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Tegai:
Lietuva, ES, dujos, Amber Grid
Dar šia tema
Ekspertas: SGD terminalas yra našta visai Lietuvos ekonomikai
Lietuva būtų gerai gyvenusi, jei nelotų ant Rusijos, mano buvęs Kauno meras
"Amber Grid" modernizuos dujų paskirstymo stotis prie Vilniaus ir Kėdainių už 6 mln