Darbas, archyvinė nuotrauka

Lietuva tapo Baltijos antilydere pagal laisvų darbo vietų skaičių

45
(atnaujinta 23:04 2019.09.17)
Lietuvoje šis rodiklis buvo tik 1,4 proc., tuo tarpu Latvija pagal laisvų darbo vietų skaičių pateko į ES šalių penketuką

VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Laisvų darbo vietų Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei ES vidurkis. Tai rodo statistikos agentūros "Eurostat" duomenys.

Antrąjį šių metų ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje sudarė 1,4 proc., o ES vidurkis buvo 2,3 proc.

​Daugiausia laisvų darbo vietų buvo Čekijoje (6,2), Belgijoje ir Nyderlanduose (po 3,4 abiejose šalyse), taip pat Vokietijoje (3,3). Latvija su 3,2 proc. buvo ketvirtoji.

Estijos rezultatai buvo prastesni. Iš viso buvo įregistruota 1,9 procento laisvų darbo vietų.

Mažiausiai laisvų darbo vietų buvo Bulgarijoje ir Ispanijoje (po 0,9 abiejose šalyse), taip pat Graikijoje (0,7).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, antrojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 18,7 tūkst. laisvų darbo vietų. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, darbo vietų skaičius sumažėjo 2,3 proc.

Tuo tarpu nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį buvo 6,1 procento. Vyrų nedarbo lygis buvo 6,8 proc., moterų — 5,4 proc.

Daugiau nei šimtas tūkstančių Lietuvos gyventojų dirba už minimalų atlyginimą. Trečdalis lietuvių savo finansinę padėtį įvertino kaip prastą.

Sputnik Lietuva ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad ES dirbtinai išlaiko žemą pragyvenimo lygį Lietuvoje, kad galėtų panaudoti jos darbo jėgą kuriant kitas Europos zonas. 

45
Tegai:
darbas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Vieniems skurstant, kiti lobsta: kaip auga lietuviška miesčionija
Bumerango efektas: Baltijos šalys pradėjo pripažinti "Brexit" padarinius
Verk, kapitaliste: pelnas mažėja
Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

"Nord Stream-2" likimas bus nuspręstas kitą savaitę

(atnaujinta 11:31 2020.06.03)
Didžiausia "Nord Stream-2" problema šiuo metu yra ES dujų direktyva, pagal kurią reikalaujama, kad dujų tiekėja ir dujotiekio savininkė būtų skirtingos įmonės, o nepriklausomas tiekėjas turėtų aprūpinti 50 % pumpuojamo kuro

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. "Gazprom" direktorių valdyba aptars priemones, skirtas reaguoti į Vakarų sankcijas prieš bendrovės projektus, pirmiausia "Nord Stream-2". "Nord Stream-2" jau pateikė ieškinį dėl aštuonių milijardų eurų Europos Sąjungai, kuri neteisėtai atsisakė pašalinti "Nord Stream-2" iš Dujų direktyvos taikymo srities. Kokias dar problemas dar turi išspręsti aukščiausi dujų valdybos vadovai — RIA Novosti medžiagoje.

Be variantų

Nuotolinis direktorių valdybos posėdis numatytas birželio 11 dieną. Darbotvarkėje numatytas klausimas "Vakarų sankcijų įtaka "Gazprom" grupei 2019–2020 metais ir reagavimo priemonės". Kadangi pagrindinis šios politikos rezultatas yra gerai žinomas  — "Nord Stream-2" paleidimo atidėjimas bent metams, daugiausia bus aptartos dujotiekio užbaigimo galimybės.

Siekdama įvykdyti projektą per Rusijos prezidento nustatytą terminą (vėliausiai 2021 metų pirmąjį ketvirtį), bendrovė "Gazprom" turi kuo greičiau pateikti Danijos energetikos agentūrai (DEA) atnaujintą statybos planą. Direktorių valdyba ketina patvirtinti šį planą.

Akivaizdu, kad nebus užsienio rangovų. Vamzdžiai bus tiesiami pasitelkus laivus "Akademik Čerskij" ir "Fortuna", kurie dabar yra Vokietijos Mukrano uoste.

Praėjusią savaitę Rusijos vamzdžių klojėjai pasikeitė vietomis: "Akademik Čerskij" švartavosi prie trečiosios prieplaukos, kur anksčiau stovėjo "Fortūna". Čia yra sandėliai su vamzdžiais ir kitomis medžiagomis "Nord Stream-2". "Fortūna" savo ruožtu užėmė "Akademik Čerskij" vietą.

Laivas Akademik Čerskij, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Голенков

Taigi, "Akademik Čerskij" yra pasirengęs bet kada pradėti krauti vamzdžius. Tačiau vargu ar tai įvyks birželį. Net jei "Gazprom" jau kitą savaitę pateiks atnaujintą darbo planą Danijos energetikos agentūrai, akivaizdu, kad danai neskubės jo svarstyti.

Prisiminkite, kad būtent DEA iki paskutiniųjų vilkino leidimo tiesti dujotiekį. Greičiausiai danai vėl atidės svarstymą iki liepos mėnesio, kai Danijos Bornholmo salos rajone prasidės menkių nerštas ir bet kokie jūriniai darbai bus uždrausti dviem mėnesiams.

Panašu, kad "Gazprom" gali tikėtis aiškumo tik rugsėjį. Iki to laiko du tiekimo laivai — "Ivana Sidorenko" ir "Ostap Šeremet" — turėtų priartėti prie statybų vietos iš Tolimųjų Rytų. Jie pristatys vamzdžius ir medžiagas.

Šie laivai gegužės 15 dieną išplaukė iš Vladivostoko ir dabar artėja prie Indijos Kočino uosto, iš kur jie greičiausiai keliaus į Sueco kanalą. Tokiu atveju galima tikėtis, kad jie atplauks į Baltijos jūrą rugpjūčio pradžioje.

Grąžinkit aštuonis milijardus

Didžiausia "Nord Stream-2" problema šiuo metu yra ES dujų direktyva, pagal kurią reikalaujama, kad dujų tiekėja ir dujotiekio savininkė būtų skirtingos įmonės, o nepriklausomas tiekėjas turėtų aprūpinti 50 % pumpuojamo kuro.

T. y., "Gazprom" galės panaudoti tik pusę dujotiekio pajėgumų, o tai bent du kartus padidins projekto atsipirkimo laiką.

Gegužės 15 dieną Vokietijos federalinė tinklų agentūra atsisakė patenkinti "Nord Stream 2 AG" prašymą atleisti dujotiekį nuo šių apribojimų, o gegužės 20 dieną ES Aukščiausiasis teismas Liuksemburge atmetė bendrovės apeliaciją.

Vis dėlto buvo žengtas svarus žingsnis prieš Europos biurokratus. Pasak "Gazprom Export" generalinio direktoriaus patarėjo Andrejaus Konoplianiko, "Nord Stream-2" pateikė ieškinį ES tarptautiniame arbitraže.
Teismo ieškinyje pagrįstai teigiama, kad praėjusių metų ES trečiosios dujų direktyvos pakeitimai pažeidžia Energetikos chartiją dėl investicijų apsaugos, nes atgaline data nuvertina investicijas į projektą. Iš tiesų, priėmus galutinį sprendimą dėl dujotiekio tiesimo, buvo nustatyti nauji apribojimai, specialiai skirti "Nord Stream-2".

Ieškinio suma yra aštuoni milijardai eurų. Tai yra, kiek jie išleido projektui. Kitaip tariant, jei ES nepersvarstys savo pozicijos dėl "Nord Stream-2" ir Dujų direktyvos, Briuselis turės atlyginti "Gazprom" ir jos partneriams visas išlaidas.

Žinoma, tam reikia laimėti bylą. Tačiau "Nord Stream-2" tokia tikimybė yra labai didelė, nes procesas vyks ne Europoje, o tarptautiniame Toronto teisme.

"Toronto pasirinkimas silpnina neigiamos nuomonės dėl "Nord Stream-2" ir Rusijos dujų poveikį arbitražo teismui ir leidžia teisėjams tikėtis būtino neutralumo, kuris skiria tarptautinius teismus nuo nacionalinės jurisdikcijos teismų", — pažymi Andrejus Konoplianikas straipsnyje, paskelbtame laikraštyje "Vedomosti".

Žinoma, "Nord Stream-2" bus baigtas bet kokiu atveju. "Teisinė statybų leidimų išdavimo sistema skiriasi nuo ES dujotiekių eksploatavimo taisyklių", — RIA Novosti sakė "Nord Stream 2 AG" spaudos tarnyba. T. y., laukdama Toronte esančių teisėjų verdikto, "Gazprom" gali saugiai nutiesti vamzdžius.

Naujos grėsmės

Po to, kai Šveicarijos "Allseas" pasitraukė iš projekto dėl amerikiečių sankcijų, JAV ir jų draugai Europoje ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" sustojo amžiams.

Tačiau kai "Akademik Čerskij" atplaukė į Mukraną, "Nord Stream-2" priešininkai pradėjo kalbėti apie naujų sankcijų poreikį. JAV senatoriai Ted'as Cruz'as ir Jeanne Shaheen rengiasi pristatyti dar vieną įstatymo projektą Kongresui, kad galutinai palaidotų projektą, praėjusią savaitę pranešė "Reuters". Cruz'as gegužę perspėjo, kad bet kokie statybose dalyvaujantys laivai bus baudžiami.

Be to, pasak vokiečių laikraščio "Handelsblatt", Vašingtonas ketina įvesti sankcijas už bendradarbiavimą su "Gazprom" įmonėms, užsiimančioms giliavandenių vamzdynų priežiūra, taip pat rusiškų dujų pirkėjams.

Šias grėsmes ir galimybes jas apeiti kitą savaitę taip pat svarstys "Gazprom" direktorių valdyba. Vienas iš žingsnių siekiant sumažinti riziką jau žinomas — "Akademik Čerskij" buvo perduotas iš "Gazpromflot" mažai žinomam Samaros šiluminės energijos turto fondui (STIF), kuriam amerikiečiai negali daryti jokios įtakos.

Sankcijos "Nord Stream-2" investuotojams — "Engie", OMV, "Shell", "Uniper", "Wintershall" — yra mažai tikėtinos ir beprasmės. Viena vertus, projektas buvo beveik visiškai finansuotas: iki gegužės pradžios "Uniper" iš 950 pervedė 700 milijonų eurų, mėnesio pabaigoje "Wintershall" įvykdė visus savo įsipareigojimus.

Kita vertus, sankcijos didelėms Europos bendrovėms smarkiai pablogins ir be to įtemptus Vašingtono santykius su Senuoju pasauliu. Donaldas Trampas greičiausiai neišdrįs.

Tiesą sakant, vieninteliai Cruz'o ir Shaheen šansai įgyvendinti naujas sankcijas yra jų įtraukimas į gynybos biudžeto įstatymą, kaip ir pernai. Todėl "Gazprom" gyvybiškai svarbu pabaigti statybas iki sausio mėnesio.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Gazprom, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijoje iškritikavo naujas sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Ukraina su JAV aptaria priemones prieš "Nord Stream-2"
Trampas priskyrė sau sankcijų "Nord Stream-2" idėją
Gazprom

"Gazprom" apskundė arbitražo sprendimą dėl dujų kainų Lenkijai

(atnaujinta 11:42 2020.06.03)
Kovo pabaigoje Lenkijos koncernas pareiškė, kad laimėjo prieš rusišką įmonę bylą dėl mėlynojo kuro kainos pagal dabartinę sutartį ir turi teisę susigrąžinti daugiau nei milijardą dolerių

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Gegužės 29 dieną "Gazprom" ir jos antrinė įmonė "Gazprom Export" pagal nustatytą tvarką "Svea" apeliaciniame teisme apskundė Stokholmo arbitražo sprendimą ginče su Lenkijos naftos ir dujų koncernu "PGNiG" dėl dujų kainų, žurnalistams pranešė "Gazprom" spaudos tarnyba.

"Gegužės 29 dieną "Gazprom" ir antrinė jos įmonė "Gazprom Export" pagal nustatytą tvarką apskundė galutinį arbitražo teismo sprendimą ginče su Lenkijos "PGNiG", — sakė Rusijos įmonės atstovai.

"Anksčiau 2018 metais bendrovės taip pat apskundė laikinąjį sprendimą dėl šio teismo nagrinėjimo", — pareiškė "Gazprom" įmonėje.

"PGNiG" pranešė, kad "Gazprom" antradienį pateikė apeliaciją, pridurdama, kad nežino skundo turinio. Lenkija taip pat pažymėjo, kad, jos vertinimu, "Gazprom" nebuvo pagrindo reikalauti panaikinti galutinį arbitražo sprendimą, priimtą 2020 metų kovo 30 dieną.

Kovo pabaigoje Lenkijos koncernas pareiškė, kad laimėjo prieš rusišką įmonę bylą dėl mėlynojo kuro kainos pagal dabartinę sutartį ir turi teisę susigrąžinti 1,5 milijardo dolerių. Anot PGNiG, teismas sutarties rėmuose pakeitė kainos formulę dėl jos betarpiško ryšio su gamtinių dujų kotiruotėmis Europos rinkoje. Arbitražo sprendimas susijęs su dujų tiekimu nuo 2014 metų sausio 1 dienos.

Tegai:
JAV, Lenkija, Gazprom
Dar šia tema
Sakmė apie prarastą pelną. Lenkija nekantrauja pažvelgti į "Gazprom" kišenę
"Gazprom" atnaujino dujų tranzitą per Lenkiją
"Transneft" padidino pristatymus Baltarusijai per "Družbą"
Vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas

Ekspertas: žvalgybos duomenys gali padėti sukurti vakciną nuo COVID-19

(atnaujinta 12:17 2020.06.03)
Greičiausiai sukurti vaistą nuo koronaviruso ir užkirsti kelią grėsmei gyventojams sugebės tos šalys, kurios turi daugiausia informacijos apie kitų šalių įdirbį šioje srityje, mano ekspertas Vitalijus Vechovas

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Žvalgybos duomenys gali padėti sukurti vakciną nuo koronaviruso COVID-19, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekspertas informacijos saugumo srityje, Maskvos Baumano valstybinio technikos universiteto Skaitmeninės kriminalistikos katedros profesorius Vitalijus Vechovas.

Karinės žvalgybos pagalba sustiprinti medicininę žvalgybą būtų labai naudinga, spaudos konferencijoje pasakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Jis pažymėjo, kad pandemija parodė, jog reikia tam tikro žvilgsnio į priekį, vertinant įvairius aspektus, susijusius su rizika sveikatai.

Profesorius Vitalijus Vechovas pareiškė, kad nėra atskiros medicininės žvalgybos sąvokos, yra specializuotos struktūros, kurios gauna žvalgybos duomenis iš įvairių sričių.

"Tiesą sakant, pirmaujančių pasaulio šalių žvalgybos veikla šioje srityje buvo vykdoma gana ilgą laiką, iš pačių pradžių, nuo tada, kai buvo suformuotos specialiosios tarnybos. Jos dirba siekdamos gauti žvalgybinės informacijos įvairiomis kryptimis — ir ekonomikos, mokslo ir technologijų plėtros, biologijos, biologinės saugos, be kito ko ir savo šalių gyventojų atžvilgiu, srityse. Ir čia nėra nieko naujo, tai yra viena iš viso pasaulio karinės žvalgybos veikimo sričių. <...> Kas turi maksimalią žvalgybos informaciją apie draugų ir priešų pasiekimus kuriant kokį nors naują ginklą ar atoveiksmį šiam ginklui... Šiuo atveju kalbama apie virusus ir vakcinas... Atitinkamai, tos šalys galės greičiau sukurti atitinkamas veiksmingas vakcinas ir užkirsti kelią jų gyventojams galinčiai kilti grėsmei".

Tegai:
Lietuva, vakcina, COVID-19, žvalgyba
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusija PSO pasiūlė aštuonias vakcinas nuo koronaviruso
Rusijoje įvardyta vakcinos nuo COVID-19 klinikinių tyrimų pradžios data
Kinija įvertino JAV pareiškimus dėl KLR noro pavogti vakciną nuo COVID-19