Jautiena, archyvinė nuotrauka

Leidimą eksportuoti į Kiniją jautieną gavo tik viena Lietuvos įmonė

81
(atnaujinta 15:48 2019.09.17)
AB "Krekenavos agrofirma" — vienintelė šalyje įmonė, atitinkanti Kinijos importo reikalavimus, todėl pirmoji gavo leidimą eksportuoti jautieną

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Lietuvos įmonei AB "Krekenavos agrofirma" suteiktas leidimas eksportuoti mėsos produkciją į Kiniją, informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Šią savaitę gauta ekspertų išvada, kad AB "Krekenavos agrofirma" atitinka Kinijos importo reikalavimus ir įtraukta į įmonių, galinčių eksportuoti į šią šalį šaldytą išpjaustytą (iškaulintą) ir šaldytą neišpjaustytą (neiškaulintą) jautieną, sąrašą.

Pranešime pabrėžiama, kad tai pirmoji Lietuvos įmonė, gavusi leidimą jautienos eksportui į Kiniją.

Audito metu Kinijos specialistai aplankė tris Lietuvos įmones, pretenduojančias eksportuoti šaldytą jautieną į šią šalį.

Auditoriai vertino gyvūnų transportavimą, gerovės ir laikymo sąlygas, galvijų skerdimo higieną, atliekamą valstybinę kontrolę, taikomus reikalavimus, kontrolės standartus ir kt. Be kitų aktualių klausimų buvo tikrinama, kaip mūsų šalies mėsos perdirbimo įmonės įgyvendina biologinio saugumo priemones siekiant išvengti afrikinio kiaulių maro (AKM).

"Džiaugiamės, kad pirmoji Lietuvos mėsos perdirbino įmonė įrodė atitinkanti visus keliamus reikalavimus ir gali eksportuoti savo produkciją į Kiniją. Šiuo metu ši šalis intensyviai kovoja su AKM, stengiasi suvaldyti situaciją, nes Azijoje ši liga sparčiai plinta. Todėl viena svarbiausių Kinijos keliamų sąlygų Lietuvos mėsos perdirbimo įmonėms — užtikrinti, kad kiaulės ir galvijai skerdyklose būtų skerdžiami atskirai", — komentavo VMVT direktorius Darius Remeika.

Pagal Kinijos ekspertų vertinimo išvadas, kitoms dviem jautienos gamybos įmonėms nurodyta atskirti kiaulių ir galvijų skerdimo linijas, tada pakartotinai kreiptis dėl jautienos eksporto į Kiniją galimybių.

Šiais metais iš Lietuvos į Kiniją eksportuota 335 t pieno konservų, beveik 134 t sūrių, 717 t maistinių pieno miltų, 200 t pieno išrūgų, 62 t kulinarijos gaminių, 15 t valgomųjų ledų ir kt.

Palyginti su praėjusių metų sausio — liepos mėnesiais, Lietuvos eksportas padidėjo septyniais procentais ir valstybei atnešė 16,9 milijardo eurų. Iš jų iš eksporto į ES šalis Lietuva gavo 10,1 milijardo eurų, ir dar 6,8 milijardo — iš eksporto į šalis, nepriklausančias Europos Sąjungai.

Didžiąją dalį visų Baltijos šalių eksporto sudaro maistas. Pagal lietuviškos kilmės eksporto rodiklius pirmauja gyvi gyvūnai ir gyvūninės kilmės produktai.

81
Tegai:
Lietuva, Kinija, jautiena, eksportas
Dar šia tema
Lietuva tapo eksporto augimo lydere Baltijos šalyse
Baltijos šalių ekonomika orientuojasi į Rusiją
Lietuvos eksportas liepą augo 1,2 proc. importas — 14,3 proc.
BelAE

Minskas paskelbė nesėkmingą Lietuvos taktiką BelAE atžvilgiu

(atnaujinta 12:30 2020.10.29)
Taip pat Baltarusijos energetikos ministerija pabrėžė, kad nėra kalbos apie skubotą atominės elektrinės paleidimą, o prieš paleidimą bandymai vykdomi, laikantis grafiko ir griežtai kontroliuojant

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Neseniai paskelbtas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protestas dėl būsimo Baltarusijos atominės elektrinės paleidimo yra nesėkmingas bandymas diskredituoti projektą Europos bendruomenės akyse, sakė Baltarusijos energetikos ministerijos atstovė spaudai Olga Kozlovič.

"Lietuva ne kartą ėmėsi veiksmų, kad BelAE nebūtų statoma. Naudojami įvairūs spaudimo instrumentai — nuo skambių aukšto rango Lietuvos pareigūnų ir politikų pareiškimų apie BelAE grėsmę Europai iki raginimų boikotuoti jos statybas tarptautinėse platformose. Yra nepagrįstų teiginių, kurių pagrindinis tikslas yra formuoti neigiamą požiūrį į BelAE projektą", — sakė ji ministerijos "Telegram" kanale paskelbtame pranešime.

Pasak Kozlovič, Baltarusija ne kartą pateikė informaciją apie elektrinės statybų eigą Lietuvai ir kvietė į AE vietą.

"Mes negavome nė vieno Lietuvos specialistų pasiūlymo apsilankyti Baltarusijos atominėje elektrinėje, kad jie vietoje įvertintų jos saugumą. Konstruktyvus dialogas dėl atsiliepimų trūkumo nevyko. Lietuva pasirinko nepagrįstų pretenzijų ir kaltinimų taktiką", — sakė ji.

Tai, ministerijos atstovės nuomone, dar kartą patvirtina, kad visi Lietuvos veiksmai "turi politinį atspalvį".

Taip pat ministerijos pranešime pažymima, kad nėra kalbos apie skubotą BelAE paleidimą, o prieš paleidimą vykdomos operacijos, laikantis grafiko ir griežtai kontroliuojant.

"Apie bet kokį skubotą BelaAE paleidimą, kaip teigiama Lietuvos pareiškimuose, negali būti nė kalbos. Operacijos prieš paleidimą vykdomos, griežtai laikantis tarpinių programų tvarkaraščio, griežtai kontroliuojant "Gosatomnadzor" ir kitoms priežiūros institucijoms", — teigiama pranešime.

Ministerija pabrėžė, kad "BelAE statybos projektas atitinka visus saugos reikalavimus", tai ne kartą patvirtino tarptautinės ekspertų misijos, įskaitant TATENA, WANO (Pasaulinė branduolinių įrenginių operatorių asociacija). "Nenustatyta jokių trūkumų, kurie galėtų tapti kliūtimi saugiai paleisti pirmąjį stoties energetinį bloką", — pažymėjo Energetikos ministerija.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Praėjusią savaitę Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė suteikusi leidimą Astravo atominei elektrinei pradėti elektros gamybą pirmajame bloke.

Pirmojo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) energetinio bloko fizinis paleidimas įvyks šių metų lapkričio 7 dieną. Į pirmąjį energetinį bloką branduolinis kuras buvo pakrautas rugpjūčio viduryje, tai buvo pirmasis fizinio paleidimo etapas.

Antrajame BelAE energijos bloke statybos ir montavimo darbai užbaigti 75 proc., atliekami individualūs pagrindinių technologinių įrenginių bandymai. 

Tegai:
Lietuva, Minskas, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda reiškia paramą Baltarusijos opozicijos Koordinacinei tarybai
Vilniuje pradėta platinti kalio jodido tabletes avarijos Astravo AE atvejui
Turkish Stream statyba

Ekspertas: "Turkish Stream" bus naudingas, jei iškils problemų su Ukraina

(atnaujinta 12:20 2020.10.29)
Keleto atšakų, per kurias galima tiekti dujas, buvimas prisideda prie rinkos stabilumo, mano ekspertas Jurijus Rykovas

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. "Turkish Stream" yra teigiamas komponentas Turkijos siekime diversifikuoti dujų srautus, interviu Sputnik radijui pasakė Energetikos ir finansų instituto Energetikos departamento vedėjas Jurijus Rykovas.

Jungiamasis dujotiekis iš Bulgarijos į Vengriją, kuris yra "Turkish Stream" Serbijoje tęsinys, gali būti užbaigtas iki metų pabaigos, pareiškė Rusijos ambasadorius Belgrade Aleksandras Bocanas-Charčenka. Apie tai praneša RIA Novosti.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius spalį Rusijos ambasadoriui pranešė, kad Belgradas iki 2020 metų pabaigos visiškai užbaigs dujotiekio nuo Bulgarijos iki Vengrijos sienos statybą.

Ekspertas Jurijus Rykovas pažymėjo, kad Turkija planavo sukurti dujų mazgą ir dalyvauti dujų tiekime tranzito būdu iš Rusijos Federacijos. Jo nuomone, šie planai niekur nedingo.

"Taip, koks diversifikavimas — tai neblogai, todėl tai, kad yra dar vienas alternatyvus kelias į Europą, dujų srautų pasiskirstymo požiūriu yra neblogai. Jei, pavyzdžiui, dujų rinka toliau sėkmingai vystysis... Jei, galbūt, bus vėl kokių nors problemų su Ukraina, akivaizdu, kad dviejų šakų, per kurias galima tiekti dujas, buvimas, tai yra "Nord Stream" ir "Turkish Stream", — tai teigiamas komponentas. Tai prisideda prie šios rinkos stabilumo", — pasakė jis.

"Turkish Stream" ("Turkijos srautas") — tai eksporto dujotiekis iš Rusijos į Turkiją per Juodąją jūrą. Projektinis pajėgumas siekia 31,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

Tegai:
Ukraina, Turkija, dujų tiekimas, "Turkish Stream"
Vaikai, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė pritarė siūlymams įteisinti ikimokyklinį ugdymą 2–4 metų vaikams

(atnaujinta 12:58 2020.10.29)
Planuojama, kad nauja ikimokyklinio ugdymo tvarka Lietuvoje įsigalios nuo 2023 metų rugsėjo 1 dienos

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymams įteisinti visuotinį ikimokyklinį ugdymą, ketvirtadienį praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Ministrų kabinetas pritarė siūlymams įteisinti priešmokyklinio ugdymo programą nuo 5 metų. Siūlymas keisti Švietimo įstatymą ir sukurti prielaidas, užtikrinančias ankstyvąjį ugdymą, buvo pateiktas Lietuvos prezidento dekretu.

"Kai bus įteisintas visuotinis ikimokyklinis ugdymas ir šeima kreipsis į savivaldybę norėdama, kad vaikas dalyvautų ikimokyklinio ugdymo programoje, jai tokia galimybė bus sudaryta", — teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Visuotinis ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų palaipsniui: nuo 2023 metų — 4 metų vaikams, nuo 2024 metų — 3 metų vaikams ir nuo 2025 metų — 2 metų vaikams.

Vyriausybė taip pat pritarė siūlymams nuo 2023 metų rugsėjo 1 dienos įteisinti dvejų metų priešmokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinio ugdymo programą vaikas pradėtų lankyti, kai tais kalendoriais metais jam sueitų 5 metai, o į pirmą klasę ateitų, kai tais kalendoriniais metais sueitų septyneri, kaip kad dabar.

Taip pat pritarta, kad valstybė prisiima didesnius įsipareigojimams, padėdama savivaldybėms organizuoti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams, augantiems socialinės rizikos sąlygomis. Tuo rūpintųsi savivaldybės, o ugdymas būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis.

Vaikams, kuriems bus paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, ugdymo reikmėms kitąmet iš valstybės biudžeto, išankstiniais skaičiavimais, reikėtų skirti apie 800 tūkst. eurų. Privalomas ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų nuo 2021 metų rugsėjo 1 dienos. Pagal išankstines prognozes, jis galėtų būti skirtas maždaug 1000 vaikų.

Tegai:
Lietuva, vyriausybė
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Pandemijos kontekste primenama, kada tėvai gali gauti ligos išmoką vaiko priežiūrai
Kaune pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo "nuo nulio" statomas vaikų darželis