Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva ir Lenkija siūlo Baltarusijai "energetikos spąstus"

34
(atnaujinta 07:43 2019.09.18)
Vilnius ir Varšuva, prisidengusios, regis, geranorišku pretekstu, iš tikrųjų siūlo kaimynams pirkti brangią Europos elektrą, sakė ekspertas Aleksejus Anpilogovas

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Lietuvoje ir Lenkijoje elektra yra brangesnė nei Baltarusijoje, tačiau šios šalys Minskui siūlo pirkti ypač brangią Europos elektrą, teigė branduolinės energetikos ekspertas Aleksejus Antpilogovas interviu Sputnik Lietuva

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad Vilnius svarsto bendrus projektus su Lenkija, kurie galėtų padėti sumažinti Baltarusijos "energetinę priklausomybę" nuo Rusijos. Anot jo, jie kartu su savo kolega iš Lenkijos Mateušu Moravieckiu aptarė galimybes "padėti" Minskui.

Skvernelis pridūrė, kad buvo aptarti energijos šaltinių įvairinimo, pasitelkiant Lietuvos infrastruktūrą, klausimai.

"Nemanau, kad Baltarusija įklius į šiuos spąstus, kuriuos tokiu skambiu vardu pavadino Lenkijos ir Lietuvos atstovai", — teigė ekspertas.

Pasak jo, Baltarusija tiesiog tęs Astravo AE statybas, suteikiančias šaliai realią energetinę nepriklausomybę net nuo Rusijos. Baltarusija vysto savo pačios bazinės generacijos šaltinius ir ateityje gali užmegzti lygiaverčius santykius su Rusija, nesiremdama jokiomis kaimyninės šalies bazinės apkrovos galimybėmis.

Anpilogovas teigė, kad ne Lietuvai mokyti kaimyninę šalį apie diversifikaciją, nes Vilnius atsisakė savo atominės elektrinės ir dabar perka elektros energiją iš Švedijos ir Suomijos.

Naujajam Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai atėjus į valdžią, Vilnius vis daugiau dėmesio skiria Minskui. Viena vertus, ginčas tarp šių šalių dar labiau suaktyvėjo dėl Baltarusijos atominės elektrinės, kurią Vilnius sistemingai kritikuoja dėl politinių priežasčių, statybų Astrave. Kita vertus, Lietuvos valdžia nusprendė "užmegzti ryšius" su Baltarusija.

Lietuvos politologo Vadimo Volovojaus vertinimu, neatmetama, kad už Lietuvos bandymų "suartėti" su Baltarusija stovi Vakarų politikai, kurie iš visų jėgų bando atitraukti Baltarusiją nuo Rusijos.

Tuo tarpu, pasak kito politologo Aleksandro Asafovo, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka neketina gadinti santykių su Maskva dėl dialogo su ES ir JAV.

Baltijos šalių "energetinė nepriklausomybė"

Lietuvos politikai dažnai iškelia energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos klausimą. Visų pirma, Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis ketina išeiti iš BRELL energetikos žiedo, į kurį taip pat įeina Rusija ir Baltarusija.

Dabar Baltijos šalys turėtų prisijungti prie Europos tinklų per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir jūrinį kabelį "Harmony Link". Tačiau toks sprendimas gali pasirodyti nepalankus Lietuvai, nes ši jungtis veikia su sutrikimais, o energija galutiniam vartotojui gali būti brangesnė.

Lietuva taip pat nusprendė atsisakyti rusiškų dujų, nuomodama SGD terminalą iš Norvegijos. Tačiau dujas šiais metais pradėta priimti ir iš Rusijos. Per daugiau nei mėnesį Klaipėdos terminalas priėmė tris tanklaivius su rusiškomis SGD.

Ekspertas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad rusiškų dujų tiekimas — vienintelis būdas Vilniui sustabdyti savo SGD terminalo bankrotą. Be to, ekspertas pabrėžė, kad rusiškas kuras yra naudingas Lietuvai, tačiau apskritai situacija yra absurdiška, nes Lietuva rado "alternatyvą" rusiškoms dujoms SGD iš Rusijos pavidalu.

34
Tegai:
energija, Baltarusija, Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
Užsispyrę dėl Astravo AE
Atskleistos Lietuvos "energetinės nepriklausomybės" korupcijos schemos
Po metų iš saulės energijos elektrą gaminsis penkiskart daugiau gyventojų