Astravo AE

Ekspertas paaiškino, kodėl Lietuva negali varžytis su Minsku energetikoje

35
(atnaujinta 18:09 2019.09.20)
Vladimiras Lichačiovas suabejojo Lietuvos ir Lenkijos ministrų pirmininkų siūlymu "išgelbėti" Baltarusiją nuo energetinės priklausomybės nuo Rusijos, nes šios šalys pačios moka triskart brangiau už gaunamus energijos išteklius

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos bandymai "išvaduoti" Baltarusiją nuo energetinės priklausomybės nuo Rusijos yra pasmerkti žlugti, nes Minskas pelningai bendradarbiauja energetikos sektoriuje su Maskva. Taip interviu Sputnik Lietuva sakė Nacionalinio tyrimų universiteto "Aukštosios ekonomikos mokyklos" Energetikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Lichačiovas.

Nepriklausomybės kaina

Ekspertas dalyvavo Ekonominių reikalų komisijos prie NVS ekonomikos tarybos posėdyje, kuriame buvo prognozuojama NVS valstybių narių energijos išteklių gamyba ir vartojimas iki 2030 metų.

"Ką daro Lietuva? Ji atsijungia nuo elektros tinklų su Rusija ir Baltarusija. Ir tuo pat metu bando užtikrinti savo energetinę nepriklausomybę, statydama terminalą. Pradeda pirkti suskystintas gamtines dujas praktiškai iš viso pasaulio ir gabena į Klaipėdos plūduriuojantį terminalą, tačiau šios SGD daug brangesnės nei Rusijos. Tokiu būdu Lietuva moka už nepriklausomybę", — teigė Vladimiras Lichačiovas.

Taip pat, Lietuva protestuoja prieš Baltarusijos atominės elektrinės statybą, nes baltarusiai gali savo vartotojams tiekti pigią elektrą, įsitikinęs specialistas.

"Lietuvos energetikos komplekso vadovai nenori, kad Baltarusija ateitų pas juos su pigia elektros energija. Jie mano, kad tai kelia grėsmę energetiniam saugumui. Čia iš serijos — trūks plyš, bet nenusileis. Tai priveda prie to, kad krūvis Lietuvos ekonomikai ir socialinei sferai ženkliai didėja, tačiau šalies gyventojams aiškinama, kad tai būtina energetiniam saugumui užtikrinti", — stebisi Lichačiovas.

Kam Baltarusijai išradinėti dviratį?

Ekspertas mano, kad Lietuvos ir Lenkijos ministrų pirmininkų Sauliaus Skvernelio ir Mateušo Moravieckio idėja "išvaduoti" Baltarusiją nuo energetinės priklausomybės nuo Rusijos yra "patikrinamasis ėjimas".

"Baltarusija sąjungoje su Rusija turi gana stabilią energijos tiekimo sistemą. Tai apima ir Rusijos naftos tiekimą geriausioms NVS naftos perdirbimo gamykloms, ir aprūpinimą dujomis. Be to, pradėjus eksploatuoti atominę elektrinę, kurią padėjo statyti Rusija, sumažėja priklausomybė nuo dujų, nes sumažėja dujų sunaudojimas Baltarusijos elektrinėse. Be to, baltarusiai plėtoja vietinių energijos rūšių gamybą. Tai yra mažos hidroelektrinės, tai yra biokuras, atsinaujinantys šaltiniai", — aiškina ekspertas.

Visus Lietuvos ir Lenkijos kreipimusis į Baltarusiją su pasiūlymu užtikrinti jos energetinę nepriklausomybę Lichačiovas laiko, viena vertus, per brangiu malonumu, kita vertus — beprasmybe.

"Baltarusija— Eurazijos ekonominės bendrijos bendrų energijos rinkos projektų dalyvė. Yra labai įdomių pasiūlymų, kaip pakeisti dujų tiekimo sistemą remiantis biržos prekyba. Pavyzdžiui, viena iš dujų biržų bus sukurta Smolenske, o tada Rusijos vakarų ir Baltarusijos vartotojai sudarys lygiaverčias derybas su tiekėjais. Tokiu būdu, visos kalbos apie tai, kad Baltarusijos vartotojai yra kažkokiu būdu diskriminuojami kainų atžvilgiu, bus praeitis. Visi Eurazijos ekonominės bendrijos dalyviai dujų biržoje bus lygūs", — sakė Lichačiovas.

Kitas dalykas — derybos tarp Rusijos ir Baltarusijos dėl naftos produktų, kai Rusijos Federacija tiekia žalią naftą, o baltarusiai atgal tiekia aukštos kokybės degalus varikliams, sako ekspertas.

"Ten yra klausimas dėl akcizų, apie tai, kokią dalį pagamintų variklinių degalų gali į užsienį tiekti Baltarusijos įmonės, tačiau ši technika taip pat buvo atidirbta. Todėl aš nematau didelių problemų dėl racionalaus energijos tiekimo Baltarusijai", — įsitikinęs specialistas.

Be to, Rusijoje ir Baltarusijoje yra modernių biokuro plėtros technologijų.

"Baltarusija turi vietinių biologinių išteklių naudojimo programą. Ji veikia nuosekliai, turėdama ribotas finansines galimybes, tačiau šis sektorius vystosi stabiliai", — pažymėjo Vladimiras Lichačiovas.

Ekspertas biologinių išteklių naudojimo plėtrą prilygina Baltarusijoje įsikūrusioms mažoms SGD įmonėms.

"Mes visada vaikomės didelių — "Jamal SGD" ir kt., tačiau mažos SGD įmonės — tai faktiškai dujų balionai, kuriuos galima gabenti automobiliniu transportu, kurie išsprendžia atsargų ar papildomo kuro problemas atokiuose rajonuose. Tai yra žmonės, kurie sėdi dvi valandas per dieną "ant dyzelino" ir turi elektros energiją tik per šias valandas, turi galimybę kartu su saulės ir vėjo energija gauti normalų energijos tiekimą", — pažymėjo Vladimiras Lichačiovas.

35
Tegai:
Astravo AE, Rusija, Baltarusija, Lenkija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (349)
Dar šia tema
Užsispyrę dėl Astravo AE
Seime aptartos kovos su Astravo AE elektra priemones
Minskas susitarė dėl elektros energijos eksporto po Astravo AE paleidimo
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų

(atnaujinta 17:59 2020.07.07)
Ministerijos duomenimis, už emisiją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 150 mln. eurų, rašo Finansų ministerija.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Už ją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną.

"Paklausa aukcione siekė 363,1 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,140 proc., didžiausias patvirtintas — -0,070 proc., vidutinis svertinis pelningumas — -0,090 proc." — rašoma pranešime.

Kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų. Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
ekonomika, paskola, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Ekonomistas: Lietuvos eksportas atsigaus vasaros pabaigoje
Vilnius

EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę

(atnaujinta 18:31 2020.07.07)
Europos Komisijos nuomone, kitais metais tikėtinas dalinis atsigavimas — šalies BVP augs 6,7 procento

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Europos Komisijos (EK) vasaros prognozėse numatoma, kad Lietuvos ekonomika šiais metais smuks mažiau, nei prognozuota pavasarį — 7,1 proc., rašoma Vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tuo tarpu gegužę Europos Komisija numatė 7,9 proc. smukimą.

EK nuomone, 2021 metais tikėtinas dalinis atsigavimas — BVP augs 6,7 proc. Kaip ir pavasarį, EK prognozuoja, kad reikšmingas energijos kainų smukimas lems, kad infliacija šiais metais sudarys 0,8 proc., o dėl numatomo naftos kainų padidėjimo ir visuminės paklausos atsigavimo kitais metais tikimasi, kad infliacija sieks 1,5 proc.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet šalies ekonomika dėl su koronaviruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o BVP kitais metais augs 5,9 proc. (2019 metais jis siekė 3,9 proc.). Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus.

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos parengto 2020–2023 metų ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti.

Tegai:
ekonomika, Lietuva, Europos Komisija
Dar šia tema
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų
Medicininės kaukės

KT: SAM priimti sprendimai dėl apsaugos priemonių galėjo diskriminuoti privačias įstaigas

(atnaujinta 18:56 2020.07.07)
Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigoms buvo paskirstomos apsaugos priemonės šalyje dėl COVID-19 infekcijos paskelbus karantiną

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimas asmens apsaugos priemonėmis per karantiną aprūpinti tik viešąsias įstaigas galėjo diskriminuoti privačias sveikatos priežiūros įstaigas, pranešė Konkurencijos taryba (KT).

Ji pasiūlė SAM patobulinti reglamentavimą, numatantį, kaip karantino metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ) paskirstomos apsaugos priemonės.

Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip ASPĮ buvo paskirstomos apsaugos priemonės šalyje dėl COVID-19 infekcijos paskelbus karantiną.

2020 metų kovo 16 dieną SAM priimtas privalomas sprendimas numatė, kad tiek viešosios, tiek privačios ASPĮ per karantiną privalėjo užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą ir turėjo vykdyti kitus ministerijos nustatytus įpareigojimus, tačiau apsaugos priemonės privačioms klinikoms nebuvo suteiktos.

Institucija nustatė, kad iš valstybės rezervo apsaugos priemonėmis prioritetine tvarka buvo aprūpinamos svarbiausias paslaugas dėl COVID-19 teikiančios įstaigos: penkios pagrindinės stacionarinės ASPĮ su veikimo teritorijoje esančiomis gydymo įstaigomis, penkios greitosios medicinos pagalbos stotys bei karščiavimo klinikos.

Ministerijos prašymu reikiamomis priemonėmis buvo aprūpinta ir privati Baltijos Amerikos klinika, kuri karantino laikotarpiu šalyje teikė sveikatos priežiūros paslaugas reziduojančių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams bei jų šeimos nariams.

Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба мэрии Москвы

SAM nepateikė duomenų, kad priemonėmis buvo aprūpintos kitos į ją besikreipusios privačios klinikos. Tai galėjo diskriminuoti privačias ASPĮ ir galimai apriboti konkurenciją asmens sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje.

"Konkurencijos taryba neginčija aplinkybės, jog viešosios ASPĮ, kurios karantino laikotarpiu buvo labiausiai įtrauktos kovojant su COVID-19, priemonėmis turėjo būti aprūpinamos prioritetine tvarka, tačiau sukurdama įpareigojimus, susijusius su privalomu visų ASPĮ funkcionavimu, SAM turėjo pasirūpinti, kad ir privačioms ASPĮ nepritrūktų priemonių arba neįpareigoti jų veikti, kai visų ASPĮ paslaugų teikimas buvo apribotas", — rašoma Konkurencijos tarybos išvadoje.

Atsižvelgiant į tai, kad karantino paskelbimo laikotarpiu šalyje galiojęs reglamentavimas galėjo daryti neigiamą įtaką sąžiningos konkurencijos užtikrinimui, Konkurencijos taryba rekomendavo tobulinti esamas teisės normas, kad esant panašioms situacijoms tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos būtų proporcingai aprūpinamos priemonėmis ir galėtų tinkamai vykdyti turimus įsipareigojimus.

Nesant tokios galimybės, tais atvejais, kai dėl padėties šalyje yra apribotas ASPĮ paslaugų teikimas, ministerijai pasiūlyta nenustatyti privačioms gydymo įstaigoms pareigų, susijusių su privalomu jų funkcionavimu.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Konkurencijos taryba (KT)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estija ketina sušvelninti apribojimus iš užsienio atvykstantiems darbuotojams
Jungtinėse Amerikos Valstijose atliekamas "kokteilio" iš antikūnų prieš COVID-19 testas
JT įvardijo du scenarijus pasauliui po koronaviruso pandemijos