Klaipėdos GSD terminalas, archyvinė nuotrauka

EK patvirtino Lietuvos SGD terminalo kaštų mažinimo priemones

30
(atnaujinta 20:03 2019.09.20)
Tikimasi, kad tai leis priimti sprendimus, dėl kurių Vilnius per metus galės sutaupyti daugiau nei 20 milijonų eurų

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Ketvirtadienį Europos Komisija (EK) pritarė Lietuvos pasiūlytoms priemonėms, kurios leidžia mažinti metinius SGD terminalo išlaikymo kaštus, praneša Energetikos ministerija.

Tikimasi, kad tai leis priimti tolimesnius reikiamus sprendimus dėl mokėjimų už SGD terminalą sumažinimo nuo 2020 metų po 23-25 mln. eurų kasmet. 

Pernai gruodį Seimas priėmė sprendimą, kad Lietuva po 2024 metų užtikrins ilgalaikį SGD tiekimą įsigyjant SGD laivą-saugyklą. Tai leidžia Klaipėdos SGD terminalo veiklos sąnaudas išdėstyti ne per 10 metų SGD laivo-saugyklos nuomos laikotarpį kaip yra dabar, bet tolygiai per visą numatomą SGD terminalo veiklos laikotarpį.

"Šis Europos Komisijos sprendimas patvirtina mūsų ilgalaikės SGD strategijos pasirinkimą, kurioje SGD terminalas kaip alternatyvus gamtinių dujų šaltinis vaidina svarbią rolę tiek energetinio saugumo, tiek konkurencingos dujų kainos užtikrinimo prasme ir dabar, ir po 2024 metų", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Ministerijos pranešime pabrėžiama, kad siekiant sumažinti SGD terminalo išlaikymo sąnaudas nuo 2020 metų sausio 1 dienos, iki to laiko dar turi būti priimti AB "Klaipėdos nafta" (KN) korporatyviniai sprendimai, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimai dėl gamtinių dujų tarifų nustatymo, taip pat Seimo sprendimai dėl valstybės garantijos.

Ministerija pabrėžia, kad įsigydama SGD laivą saugyklą, Lietuva gauna "didžiausią strateginę ir ekonominę naudą", o tai savo ruožtu "garantuoja valstybei energetinį savarankiškumą".

Klaipėdos SGD terminalas

Vienintelis importinių SGD terminalas Lietuvoje pradėjo veikti 2014 metų gruodžio 3 dieną Klaipėdoje. Lietuvos valdžia teigia, kad jis leidžia Lietuvai atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolio". Lietuva SGD laivą-saugyklą nuomojasi iš Norvegijos, ir kasmet "Klaipėdos nafta" už tai moka po 60 milijonų eurų. Praėjusią vasarą valdžia nusprendė išpirkti dujų saugyklą, pateisindamos tai tuo, kad terminalas bus naudingas ateityje.

Nors politikai dažnai kalba apie Lietuvos "energetinę nepriklausomybę", šalis ir toliau perka dujas iš Rusijos.

Daugiausia SGD į Lietuvą atkeliauja iš Norvegijos, o nuo šių metų — ir iš Rusijos. Lietuvos valdžia taip pat tvirtina, kad gauna "mėlynąjį kurą" iš JAV, tačiau kai kurie ekspertai tuo abejoja ir pabrėžia, kad pristatymai buvo tik keli.

Per daugiau nei mėnesį Klaipėdos terminalas priėmė tris tanklaivius su Rusijos SGD.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo ekspertas Aleksandras Nosovičius, rusiškų dujų tiekimas — vienintelis būdas Vilniui sustabdyti savo SGD terminalo bankrotą. Be to, ekspertas pabrėžė, kad rusiškas kuras yra naudingas Lietuvai, tačiau apskritai situacija yra absurdiška, nes Lietuva rado "alternatyvą" rusiškoms dujoms SGD iš Rusijos pavidalu.

Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
© Sputnik /
Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
30
Tegai:
Europos Komisija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD terminalas
Dar šia tema
Ekonomistas: Lietuva rado "alternatyvą" rusiškoms dujoms Rusijos SGD pavidalu
Analitikas: Lietuvos verslas mielai perka SGD iš Rusijos geromis kainomis
Lietuva jau perka rusiškas SGD. Ar Ukraina pirks jas per Lenkiją?
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nekinta: stiprinamas pasirengimas "galimoms grėsmėms"

(atnaujinta 20:04 2020.08.06)
Šiandien vykusiame posėdyje pristatytas Baltarusijos AE situacijos ir "keliamų grėsmių vertinimas esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui"

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Šiandien Vyriausybės kanceliarijoje įvyko Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis, rašoma Vyriausybės pranešime.

Jame pristatytas atnaujintas grėsmių nacionaliniam saugumui, galinčių sukelti didelį pavojų ir žalą žmonėms ir aplinkai, valdymo koordinavimo modelis.

Institucijos posėdyje pristatė Baltarusijos AE situacijos ir "keliamų grėsmių vertinimą esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui". Aptartos Lietuvos pastangos tarptautinėje erdvėje, siekiant bendrų ES sprendimų, taip pat palaikymo dėl nesaugaus branduolinio objekto prie Lietuvos valstybės sienos neeksploatavimo ir tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.

Taip pat diskutuota apie priemones, kurios būtinos siekiant efektyviau rengtis reaguoti į galimas branduolines ar radiologines avarijas.

"Lietuvos pozicija Baltarusijos AE klausimu lieka nepakitusi. Matydami, kad Baltarusija neatsižvelgia į Lietuvos ir tarptautinių ekspertų raginimą neeksploatuoti nesaugios elektrinės, stipriname nuoseklų valstybės institucijų pasirengimą galimoms grėsmėms. Svarbu pažymėti, kad jau šiandien savivaldybės yra aprūpintos stabiliojo jodo preparatais. Savivaldybės turėtų užtikrinti, kad jodo tabletės prireikus pasiektų gyventojus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas savivaldybių ir valstybės institucijų bei įstaigų pasirengimui, priemonių telkimui ir infrastruktūros parengimui, gyventojų informavimui ir perspėjimui", – pažymėjo Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis.

Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė pasitelks infrastruktūros ir logistikos, radiacinės saugos ekspertų, visuomenės saugumo, strateginės komunikacijos ir savivaldybių klausimų darbo grupes. Jos koordinuos ir spręs klausimus, "susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai ir aplinkai, kurias lemia nesaugios branduolinės energetikos plėtojimas šalia Lietuvos valstybės sienos".

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. 

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Minskas papasakojo apie Astravo AE paleidimo planus
Žiniasklaida: Astravo AE kelia nesantaiką tarp Baltijos šalių
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą
Nord Stream-2

JAV grasina Vokietijos uostui sankcijomis dėl "Nord Stream-2"  

(atnaujinta 18:04 2020.08.06)
Pranešime teigiama, kad kol kas Vokietijos uosto vadovybė informacijos apie šį kreipimąsi nekomentavo

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. JAV Senato nariai pareikalavo, kad Vokietijos Zasnico uosto vadovybė nustotų remti "Nord Stream-2" statybą, pranešė laikraštis "Handelsblatt".

"Jei ir toliau teiksite prekes, paslaugas ir palaikysite projektą "Nord Stream-2", jūs trukdysite tolesniam jūsų įmonės finansiniam išgyvenimui", — leidinys cituoja trijų Amerikos senatorių, vadovaujamų Tedo Kruzo, laišką.

Uosto vadovybė informacijos apie šį kreipimąsi nekomentavo.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims teritorines arba išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas klojime dalyvavusių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio statybų sustabdymą. 

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, Nord Stream-2, Vokietija, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Danijos sprendimas padidina galimybę laiku užbaigti "Nord Stream-2"
Vokietijoje per teismą nori užginčyti "Nord Stream-2" leidimą