Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje viena didžiausių infliacijų tarp ES šalių

69
(atnaujinta 23:20 2019.09.23)
Kaimyninėje Latvijoje infliacija buvo aukštesnė nei Lietuvoje, o Estija net nepateko į "antilyderius"

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Lietuva pateko į Europos Sąjungos šalių dešimtuką pagal infliacijos rodiklius, praneša Eurostatas.

Infliacija Lietuvoje rugpjūtį išliko lygiai tokia pati kaip liepą — 2,5 procento, tai atvedė respubliką į aštuntąją vietą reitinge.

Be to, praėjusių metų rugpjūtį šis rodiklis buvo 1,8 procento.

Kaimyninėje Latvijoje infliacija buvo 3,1 procento, t.y. 0,1 procento daugiau nei liepą. Latvija užėmė ketvirtąją vietą reitinge. Estijoje infliacija sudarė 2,1 procento, tai taip pat yra 0,1 procento daugiau nei praėjusį mėnesį, ji užima 12 vietą tarp visų ES šalių.

Pažymima, kad vidutinis infliacijos lygis ES šalyse yra 1,4 procento. Euro zonoje šis rodiklis yra žemesnis — lygiai vienas procentas.

Didžiausia infliacija užfiksuota Rumunijoje — 4,1 proc., antrojoje vietoje atsidūrė Vengrija su 3,2 proc., trečiojoje — Nyderlandai su 3,1 proc. Rumunijoje, kaip ir Vengrijoje, infliacija sumažėjo, tačiau Nyderlanduose ji paaugo beveik du kartus.

Mažiausia infliacija Ispanijoje, Graikijoje ir Portugalijoje. Šiose šalyse ji sudaro mažiau nei pusę procento. Per metus visose trijose valstijose infliacija žymiai sumažėjo.

Infliacija rodo padidėjusį prekių ir paslaugų kainų lygį. Esant infliacijai už tą pačią pinigų sumą po kurio laiko bus galima nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų nei anksčiau.

Infliacijos priežastys gali būti padidėjusios vyriausybės išlaidos, masinis skolinimas, stambių įmonių monopolija, nacionalinės gamybos sumažėjimas, valstybinių mokesčių ir akcizų padidėjimas.

69
Dar šia tema
Finansų ministerija prognozuoja ekonomikos augimo sulėtėjimą
LB apie "kietąjį" "Brexit": nukentės ir ekonomika, ir žmonės
Baltijos šalys įvertino "kietojo Brexit" poveikį ekonomikai
Nord Stream-2

"Gazprom" sureagavo į baudą, kurią skyrė Lenkija prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 19:15 2020.08.03)
Anksčiau pranešta, kad Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas UOKiK pirmadienį paskelbė 50 mln. eurų baudą "Gazprom" dėl nebendradarbiavimo "Nord Stream-2" byloje

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Lenkijos antimonopolinių įstatymų leidėjo reikalaujama informacija iš "Gazprom" neturėjo nieko bendra su antimonopolinio tyrimo "Nord Stream-2" tema, bendrovė sakė žurnalistams, praneša RIA Novosti.

"Gazprom" šiandien iš UOKiK gavo oficialų pranešimą apie baudos paskyrimą, jis šiuo metu tiriamas", — teigė bendrovė.

"Svarbu pažymėti, kad Lenkijos antimonopolinių tarnybų reikalaujama informacija neturėjo jokio ryšio su antimonopolinio tyrimo objektu. Anksčiau "Gazprom" savo atsakyme paprašė "UOKiK" pateikti pagrįstą prašymo suteikti atitinkamą informaciją teisėtumą, tačiau tokio pagrindimo ji negavo", — teigė "Gazprom".

Laivas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas UOKiK pirmadienį paskelbė 50 mln. eurų baudą "Gazprom" dėl nebendradarbiavimo "Nord Stream-2" byloje. Tai yra maksimali sankcija, numatyta šalies teisės aktuose už informacijos nepateikimą. Proceso metu UOKiK kreipėsi į "Gazprom" dėl su byla susijusių dokumentų, tačiau įmonė atsisakė pateikti duomenis.

Praėjusių metų gegužę UOKiK apkaltino "Gazprom" ir penkis "Nord Stream-2" partnerius — OMV, Wintershall, Shell, Uniper ir Engie — už Lenkijos antimonopolinių įstatymų pažeidimą finansuojant dujotiekio statybą. Lapkričio mėn. Reguliatorius skyrė baudą prancūzų Engie 172 mln. zlotų (apie 45 mln. doelrių) už nepateikimą informacijos apie šį atvejį. Anksčiau šiais metais "UOKiK" taip pat susisiekė su "Gazprom" su prašymu pateikti naujos informacijos atliekant "Nord Stream-2" tyrimą, o Rusijos įmonė, reaguodama į tai, paprašė pagrįsti tokį prašymą.

Nord Stream-2 statybos

"Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, nes siekia prastumti Europai savo suskystintas gamtines dujas. Be to priešinasi ir Ukraina, kuri bijo prarasti dujų tranzitą bei dar eilė kitų Europos šalių, tarp jų ir Lietuva.

Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų kiekviena įmonė.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas "Nord Stream-2" ir pareikalavo, kad dujotiekio tiesimo įmonės nedelsdamos nutrauktų statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart paskelbė apie darbo sustabdymą.

Kaip pažymėjo Vladimiras Putinas, Rusija gali įgyvendinti projektą nepritraukdama užsienio partnerių. Anot jo, "Nord Stream-2" pradės veikti iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmąjį ketvirtį. "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris taip pat pareiškė, kad įmonė turi visas lėšas savarankiškai baigti statybas, tačiau tam prireiks daugiau laiko, nei tikėtasi.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lenkija, bauda, Gazprom, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Numatyta, kam bus skiriamos Klimato kaitos programos lėšos
Bus sutelkiamos pavaldžių įmonių pastangos gerinti kelių kokybę
Kelias

Bus sutelkiamos pavaldžių įmonių pastangos gerinti kelių kokybę

(atnaujinta 16:19 2020.08.03)
Tuo pačiu, susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič pabrėžė, kad į kelių dangos pažeidimus reaguojama per daug lėtai

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič su Lietuvos automobilių kelių direkcija, Transporto kompetencijų agentūros, AB "Kelių priežiūra" ir AB "Problematika" vadovais aptarė kelių priežiūrą bei reagavimą į saugumo pažeidimus, praneša Susisiekimo ministerija.

Pranešama, kad pasitarimo metu dėmesys buvo skirtas kelio dangos, atitvarų, ženklų ir ženklinimo, tiltų ir kitų kelio statinių, kelių saugumo priemonių keliuose pažeidimams.

Tuo pačiu buvo kalbama apie būtinybė sutvarkyti apleistas ir eismui pavojingas pėsčiųjų perėjas, autobusų sustojimų aikšteles. Aptartas savivaldybių kelių ir žvyrkelių nuolatinės priežiūros finansavimas, darbų kontrolė.

Susisiekimo ministras Narkevič pabrėžė, kad į kelių dangos pažeidimus reaguojama per daug lėtai.

"Yra sukurta bendradarbiavimo, tikrinimo ir priežiūros sistema, tačiau reiktų operatyviau reaguoti į tuos kelių ruožus, kurie kelia pavojų eismo saugai", — sakė jis pabrėždamas, kad valstybės valdomos įmonės taip pat turėtų prisidėti prie kelių priežiūros savivaldybėse.

Pabrėžiama, kad laikinai einantis Kelių direkcijos direktoriaus pareigas Remigijus Lipkevičius teigė, jog šiais metais savivaldybėms kelių priežiūrai skirta apie 140 mln. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos bei dar 113 mln. eurų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plano lėšų paskirstymo bei panaudojimo programos, todėl būtina siekti, kad šios lėšos būtų tinkamai investuotos, o darbai atlikti kokybiškai.

Tuo pačiu, per pasitarimą AB "Kelių priežiūra" vadovas Rolandas Rutėnas teigė, kad kai kuriais atvejais į kelių priežiūros problemas būtų galima reaguoti greičiau. Jis taip pat pabrėžė, jog būtina išlaikyti balansą tarp geresnio finansavimo ir geresnės kelių būklės.

AB "Problematika" direktorius Artūras Palekas pažymėjo, kad šalies kelių kokybė yra gana gera,tačiau būtina tiek atliktų darbų, tiek prevencinė kontrolė. "Tokią kontrolę vykdo mūsų įmonė, vis dėlto ieškome būdų glaudžiau bendradarbiauti su kitomis įmonėmis", — pridūrė jis.

Tegai:
Jaroslavas Narkevičius, Susisiekimo ministerija, kokybė, asfaltas
Dar šia tema
Iš Baltarusijos į Lietuvą negali patekti beveik 1000 sunkvežimių 
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta dešimt naujų COVID-19 atvejų
Šventasis Jonas Marija Vianėjus, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 4-osios šventės

(atnaujinta 16:52 2020.08.03)
Nuo šios dienos iki metų galo lieka 149 dienos, katalikai šią dieną mini šventąjį Joną Mariją Vianėjų

Rugpjūčio 4 yra 216-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 217-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 149 dienos.

Rugpjūčio 4 dieną, liturginis kalendorius mini šventąjį Joną Mariją Vianėjų — didį kunigą, uolų sielų ganytoją ir nuodėmklausį.

Šv. Jonas Marija Vianėjus (1786–1859), kunigas. Daugiau nei keturiasdešimt metų nuostabiai administravo pavestąją Arso (Prancūzijoje) parapiją, uoliai sakydamas pamokslus, melsdamasis ir atgailaudamas, kasdien katechizuodamas vaikus ir suaugusiuosius, sutaikydamas nusidėjėlius su Dievu karšta meile artimui, kurios semdavosi iš Eucharistijos kaip iš šaltinio. Ta veikla taip iškilo, kad jo patarimai plačiai pasklido ir daugybę žmonių atvedė prie Dievo.

Fi­ziš­kai iš­se­kęs jis mi­rė 1859 metų rug­pjū­čio 4 dieną bū­da­mas sep­ty­nias­de­šimt tre­jų me­tų. 1925 me­tais Pi­jus XI jį pa­skel­bė šven­tuo­ju, o 1929 me­tais — visų pasaulio klebonų ypatinguoju globėju.

Ši diena istorijoje

1392 metų rugpjūčio 4 dieną Ostrove (Lenkijos ir Lietuvos pasienyje) Vytautas sudarė sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu.

Šią dieną 1873 metais gimė Alfonsas Petrulis, kunigas, politinis veikėjas, 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. Mirė 1928 metais.

O 2014 metais šią dieną švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasirašė įsakymą, kuriuo nuo 2016-ųjų įvedamas privalomas matematikos egzaminas visiems abiturientams, siekiantiems studijuoti aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose.

1900 metų rugpjūčio 4 dieną mirė rusų tapytojas peizažistas Isaac Levitan (Isakas Levitanas). Jis sukūrė daugiau kaip 1000 tapybos darbų, akvarelių, pastelių, iliustracijų, piešinių. Gimė 1860 metais Kybartuose, neturtingų žydų šeimoje.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Domantas, Domas, Dominyka, Dominykas, Domitas, Gerimantas, Gerimantė, Gerutė, Gerutis, Irta, Irtautas, Irtautė, Milgeda, Milgedas, Milgedė, Milgeidas, Milgeidė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė