Automobiai, archyvinė nuotrauka

SEB bankas: Lietuvoje didėja automobilių įperkamumas

40
(atnaujinta 14:26 2019.10.01)
Vieno asmens lizingu įperkamo automobilio vertė pasiekė 12,2 tūkst. eurų, šeimos įperkamo automobilio — 24,3 tūkst. eurų

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje buvo registruota 15,9 tūkst. naujų automobilių ir 65,9 tūkst. naudotų, o tuo pat metu pernai — 14,7 tūkst. naujų ir 77,8 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių, praneša SEB banko spaudos tarnyba.

Pažymėta, kad nauji automobiliai sudaro kone du trečdalius (64 proc.) lizingu įsigyjamų automobilių. Panaši dinamika pirmą šių metų pusmetį vyravo ir visoje Lietuvos automobilių rinkoje — naujų automobilių pardavimai, eliminavus reeksportą, stiebėsi aukštyn, naudotų — mažėjo.

Nagrinėdami geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų ir naudotų automobilių duomenis, analitikai sudarė geriausiai šiemet lizingu parduodamų automobilių sąrašą: "VW Passat", "VW Golf", "VW Tiguan", "BMW "Opel Zafira", "Toyota RAV4".

SEB banko apskaičiuotas automobilių įperkamumo indeksas rodo, kad automobilio įperkamumo lizingu vertė Lietuvoje augo sparčiau negu kitose Baltijos šalyse.

"Indekso augimą lėmė sparčiai kylantis darbo užmokestis po mokesčių. Automobilių įperkamumo lizingu rodiklis Lietuvoje būtų buvęs dar geresnis, jeigu nebūtume pakoregavę vidutinio darbo užmokesčio pokyčio dėl pensijų reformos pasekmių", — komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Lietuvoje vidutinį darbo užmokestį gaunantis ir kitų finansinių įsipareigojimų neturintis gyventojas lizingu šiemet galėtų įsigyti 1,3 tūkst. eurų, o dviejų asmenų šeima — 2,5 tūkst. eurų brangesnį automobilį, negu būtų galėję pernai.

Vieno asmens lizingu įperkamo automobilio vertė Lietuvoje pasiekė 12,2 tūkst. eurų, šeimos įperkamo automobilio — 24,3 tūkst. eurų.

Pasak Povilausko, vidutinė lietuvių įperkamo lizingu automobilio vertė šiemet pralenkė latvių įperkamo automobilio vertę. Tačiau Lietuvoje įperkamumo rodiklis vis dar beveik trečdaliu mažesnis negu Estijoje, nes tarp vidutinio atlyginimo Lietuvoje ir Estijoje tebėra didelis atotrūkis.

Palyginti su praėjusių metų duomenimis, SEB banko apskaičiuoto vieno gyventojo, gaunančio vidutinę algą, įperkamo lizingu automobilio vertė Lietuvoje padidėjo 12 proc., Latvijoje — 7 proc., Estijoje — 6 procentais.

Lizingu įsigydamas automobilį Latvijos gyventojas šiemet gali rinktis pirkinį už 11,9 tūkst. eurų, o Estijos gyventojas — už 17,4 tūkst. eurų. Jei automobilį pirktų dviejų asmenų šeima, lietuviai galėtų skirti 24,3 tūkst. eurų, latviai — 23,9 tūkst. eurų, estai — 34,8 tūkst. eurų.

Automobilių kuro kainos ES 2019 metais
© Sputnik /
Automobilių kuro kainos ES 2019 metais
40
Tegai:
automobilis, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje pradedami matuoti automobilių išmetami teršalai
Fotofaktas: Kaune ant policijos automobilio nukrito apšvietimo stulpas
Geriausias Lietuvos plaukikas įveikė distanciją prie sportinio automobilio vairo
Nord Stream-2

Laivas "Fortūna", galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė Mukrano

(atnaujinta 10:40 2020.07.08)
Antradienio vakarą laivas išplaukė iš Mukrano, "Nord Stream-2" logistikos bazės, kur buvo laikomi vamzdynai dujotiekio tiesimui, ir pasuko į pietryčius

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. "Fortūna", vamzdžius klojanti inkarinė barža, kuria galima užbaigti dujotiekį "Nord Stream-2", išplaukė iš Vokietijos Mukrano uosto, praneša RIA Novosti su nuoroda į laivų sekimo portalų "Marine Traffic" ir "Myshiptracking" duomenis.

Antradienio vakarą laivas išplaukė iš Mukrano, "Nord Stream-2" logistikos bazės, kur buvo laikomi vamzdynai dujotiekiui tiesti, ir pasuko į pietryčius.

Danija pirmadienį projekto operatoriui "Nord Stream 2 AG" išdavė atnaujintą leidimą tiesti "Nord Stream-2" jos vandenyse. Dabar įmonės įgyvendindamos projektą gali naudoti ne tik laivus su dinamine padėties nustatymo sistema, bet ir inkarinius laivus, nes dujotiekio trasa eina už Baltijos jūros dugne paskendusių cheminių ginklų sąlyčio zonos ribų. Vamzdžių klojimo darbus galima atnaujinti ne anksčiau kaip rugpjūčio 3 dieną, kai pasibaigs šio sprendimo apskundimo laikotarpis.

Galimas "Nord Stream-2" dujotiekio užbaigimo variantas yra inkarinis vamzdyno klojimo laivas kartu su kitu laivu, turinčiu dinaminę padėties nustatymo sistemą, kuri gali išlaikyti laivą norimoje vietoje be inkarų ir švartuoti.

Vienas iš laivų, galinčių užbaigti tiesti "Nord Stream-2" dujotiekį, yra MRTS inkarinė barža "Fortūna". Antrasis kandidatas yra "Akademik Čerskij" su dinamine padėties nustatymo sistema, jis taip pat yra Mukrane.

"Nord Stream-2" apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, siekdamos tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukrainai ir kelioms kitoms Europos šalims. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad statybų bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, laivas
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Danija leido užbaigti statyti "Nord Stream-2" naujais laivais
"Nord Stream-2" statyba negali būti atnaujinta iki rugpjūčio 3 dienos
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų

(atnaujinta 17:59 2020.07.07)
Ministerijos duomenimis, už emisiją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 150 mln. eurų, rašo Finansų ministerija.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Už ją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną.

"Paklausa aukcione siekė 363,1 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,140 proc., didžiausias patvirtintas — -0,070 proc., vidutinis svertinis pelningumas — -0,090 proc." — rašoma pranešime.

Kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų. Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
ekonomika, paskola, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Ekonomistas: Lietuvos eksportas atsigaus vasaros pabaigoje
Vilnius

Kasiulevičius mano, kad ES neturėtų skubėti atverti išorinių sienų

(atnaujinta 10:43 2020.07.08)
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau šalyje galioja nepaprastoji padėtis

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Atsižvelgiant į situaciją dėl COVID-19, Europos Sąjunga neturėtų skubėti atverti išorinių sienų, savo Facebook paskyroje rašė Vilniaus universiteto profesorius ir Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.

Pasak jo, per pastarąsias paras situacija Čekijoje stabilizavosi, naujų atvejų sumažėjo, tačiau kelionių į Švedijos, Portugalijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kroatijos teritorijas, jo manymu, geriau vengti.

"Slovėnijoje situacija lieka neaiški, nes paskutinį mėnesį daugėja naujų atvejų. Atkreiptinas dėmesys į ne ES šalis Balkanų pusiasalyje, kuriose situacija šiomis dienomis blogesnė negu pirmosios COVID-19 bangos metu — Juodkalnijoje, Bosnijoje Hercegovinoje, Makedonijoje, Kosove. Serbijoje susirgimų skaičius irgi drąstiškai pakilo. Tokia kaimynystė ES zonos šalims gana grėsminga. Balkanuose vienintelė Graikija lieka išimtimi, kur situacija lieka stabili", — rašė jis.

Kasiulevičius pridūrė, kad "Europos Sąjunga neturėtų skubėti atverti išorinių sienų".

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,5 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 537 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, ES
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO pranešė, kad koronaviruso pandemija dar nepasiekė piko
Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams
"Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojas užsikrėtė COVID-19