Automobiai, archyvinė nuotrauka

SEB bankas: Lietuvoje didėja automobilių įperkamumas

40
(atnaujinta 14:26 2019.10.01)
Vieno asmens lizingu įperkamo automobilio vertė pasiekė 12,2 tūkst. eurų, šeimos įperkamo automobilio — 24,3 tūkst. eurų

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje buvo registruota 15,9 tūkst. naujų automobilių ir 65,9 tūkst. naudotų, o tuo pat metu pernai — 14,7 tūkst. naujų ir 77,8 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių, praneša SEB banko spaudos tarnyba.

Pažymėta, kad nauji automobiliai sudaro kone du trečdalius (64 proc.) lizingu įsigyjamų automobilių. Panaši dinamika pirmą šių metų pusmetį vyravo ir visoje Lietuvos automobilių rinkoje — naujų automobilių pardavimai, eliminavus reeksportą, stiebėsi aukštyn, naudotų — mažėjo.

Nagrinėdami geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų ir naudotų automobilių duomenis, analitikai sudarė geriausiai šiemet lizingu parduodamų automobilių sąrašą: "VW Passat", "VW Golf", "VW Tiguan", "BMW "Opel Zafira", "Toyota RAV4".

SEB banko apskaičiuotas automobilių įperkamumo indeksas rodo, kad automobilio įperkamumo lizingu vertė Lietuvoje augo sparčiau negu kitose Baltijos šalyse.

"Indekso augimą lėmė sparčiai kylantis darbo užmokestis po mokesčių. Automobilių įperkamumo lizingu rodiklis Lietuvoje būtų buvęs dar geresnis, jeigu nebūtume pakoregavę vidutinio darbo užmokesčio pokyčio dėl pensijų reformos pasekmių", — komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Lietuvoje vidutinį darbo užmokestį gaunantis ir kitų finansinių įsipareigojimų neturintis gyventojas lizingu šiemet galėtų įsigyti 1,3 tūkst. eurų, o dviejų asmenų šeima — 2,5 tūkst. eurų brangesnį automobilį, negu būtų galėję pernai.

Vieno asmens lizingu įperkamo automobilio vertė Lietuvoje pasiekė 12,2 tūkst. eurų, šeimos įperkamo automobilio — 24,3 tūkst. eurų.

Pasak Povilausko, vidutinė lietuvių įperkamo lizingu automobilio vertė šiemet pralenkė latvių įperkamo automobilio vertę. Tačiau Lietuvoje įperkamumo rodiklis vis dar beveik trečdaliu mažesnis negu Estijoje, nes tarp vidutinio atlyginimo Lietuvoje ir Estijoje tebėra didelis atotrūkis.

Palyginti su praėjusių metų duomenimis, SEB banko apskaičiuoto vieno gyventojo, gaunančio vidutinę algą, įperkamo lizingu automobilio vertė Lietuvoje padidėjo 12 proc., Latvijoje — 7 proc., Estijoje — 6 procentais.

Lizingu įsigydamas automobilį Latvijos gyventojas šiemet gali rinktis pirkinį už 11,9 tūkst. eurų, o Estijos gyventojas — už 17,4 tūkst. eurų. Jei automobilį pirktų dviejų asmenų šeima, lietuviai galėtų skirti 24,3 tūkst. eurų, latviai — 23,9 tūkst. eurų, estai — 34,8 tūkst. eurų.

Automobilių kuro kainos ES 2019 metais
© Sputnik /
Automobilių kuro kainos ES 2019 metais
40
Tegai:
automobilis, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje pradedami matuoti automobilių išmetami teršalai
Fotofaktas: Kaune ant policijos automobilio nukrito apšvietimo stulpas
Geriausias Lietuvos plaukikas įveikė distanciją prie sportinio automobilio vairo
Naftos gavyba, archyvinė nuotrauka

JAV gali likti be savo naftos

(atnaujinta 14:47 2020.05.28)
Gegužės pabaigoje naftos ir dujų paslaugų įmonė "Baker Hughes" pranešė, kad aktyvių naftos ir dujų gręžinių skaičius JAV buvo sumažintas labiausiai per visą stebėjimų istoriją

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Amerikiečiai atsidūrė ant rekordinio naftos gavybos žlugimo slenksčio. Dujų ir naftos gręžinių skaičius šalyje nukrito iki istorinės žemiausios ribos, įmonės masiškai kreipiasi dėl bankroto ir stabdo operacijas. Dėl to JAV gali prarasti trečdalį skalūnų pramonės. Atsigavimas užtruks daugelį metų. Apie tai, kodėl žlugimas buvo neišvengiamas, — RIA Novosti medžiagoje.

Rekordinis gręžinių sumažinimas

2019 metais naftos gavybos srityje pirmavo amerikiečiai, aplenkę Rusiją ir Saudo Arabiją — padėjo skalūnų nafta. Pirmą kartą per 70 metų JAV tapo grynojo juodojo aukso eksportuotoja.

"Naftos pramonė sugeba nustebinti — skalūnų revoliucija apvertė naftos kainas, gavybos ir prekybos srautus aukštyn kojomis", — teigė tuomet buvęs prezidento Džordžo patarėjas energetikos klausimais ir "Rapidan Energy" konsultacijų bendrovės vadovas Bob'as McNally'is.

Bet skalūnų pramonė prognozavo staigų sulėtėjimą: už rekordus jie turėjo sumokėti telkinių išsekimu, didžiuliais infrastruktūros kaštais ir investicijų trūkumu.

Buvo manoma, kad problemų kils 2021 metais, tačiau užklupo koronaviruso pandemija. Energijos paklausa žlugo, naftos kotiruotės žlugo. Visų pirma, nukentėjo skalūnų pramonės atstovai, kurie įbrido į skolas ir patiria didelį investicijų trūkumą.

Gegužės pabaigoje naftos ir dujų paslaugų įmonė "Baker Hughes" pranešė, kad aktyvių naftos ir dujų gręžinių skaičius JAV buvo sumažintas labiausiai per visą stebėjimų istoriją. Veikia tik 318, tuo tarpu prieš metus — 983.

Praranda trečdalį kiekio

Remiantis "ShaleProfile Analytics" prognozėmis, JAV praras trečdalį skalūnų naftos gaunamo kiekio.
Krizė paaštrino vieną pagrindinių pramonės problemų — dėl technologinių ypatumų greitai išeikvojami telkiniai. Netrukus po gręžimo gavyba skalūnų telkiniuose krinta ir apie buvusį produktyvumą nelieka nė kalbos. Norint tai kompensuoti, nuolat reikia naujų šulinių. Tačiau dabartinėje situacijoje tai yra tiesiog neįmanoma: įmonės masiškai kelia bankroto bylas.

"Haynes & Boone" duomenimis, nuo metų pradžios 17 gamintojų pradėjo bankroto procedūras, jų bendra skola siekia apie 14 milijardų JAV dolerių.
Tarp jų yra vienas didžiausių naftos skalūnų, tokių milžinų kaip "California Resources" ir "Chesapeake Energy". Gegužės pabaigoje duomenis dėl bankroto Hiustono bankroto teismui pateikė ir bendrovė "Unit".

Dalaso federalinio atsargų banko (FRB) atlikto tyrimo duomenimis, net ir santykinai "pigiame" Permian skalūnų baseine Vakarų Teksase naftos pelningumas reikalauja kainos vidutiniškai 49 USD už barelį. Kaip prognozavo federalinis rezervų bankas, su 40 dolerių išgyvens tik 15 % gamintojų.

O kainų kilimo, galinčio išgelbėti skalūnininkus, nesitikima.

Remiantis JAV Energetikos informacijos administracijos (PAV) prognoze, vidutinė "Brent" kaina 2020–2021 metais bus 34,13 USD ir 45,62 USD, o Vakarų Teksaso WTI — 30,10 šiemet ir 43,31 kitąmet.

Metų metai atsigauti

Todėl analitikai apskaičiavo, kad skalūnų gavyba JAV gali nukristi žemiau penkių milijonų barelių per dieną. Anot "The Wall Street Journal", 15 didžiausių šalies skalūnų kompanijų vidutiniškai 48 procentais sumažino biudžetus naujų telkinių plėtrai. Dėl per pandemiją mažėjančios paklausos jie nebegalės grįžti prie ankstesnių gamybos apimčių.

"Greičiausiai praeis metai, kol jie vėl pasieks tą patį lygį, jei tai iš viso įvyks", — pažymi leidinys.

Taigi, amerikiečiai gali prarasti sunkiai laimėtą lyderystę. Jie turi "ne tiek daug įrankių", kaip to išvengti, sako ekspertai.

"Amerika beveik garantuotai šiais metais praras pirmąją vietą, — CNBC sakė "Emyrates NBD" prekių rinkos analitikas Edwardas Bellas. — Ir tai tikriausiai įvyks daug greičiau, nei mes tikimės."

"Koronaviruso pandemija sunaikino naftos pramonę. Tai sukėlė greitą ir precedento neturintį benzino, aviacijos ir dyzelino paklausos sumažėjimą. Prie to pridėkite "epinį kainų karą" tarp Rusijos ir Saudo Arabijos ir milžiniškas skolas Amerikos naftos kompanijų balansuose", — pabrėžia "Bloomberg Intelligence" analitikai.

Be to, Amerikos skalūnai gali būti lengvas grobis "perėmimo medžiotojams". Pagrindinė grėsmė kyla iš Kinijos, kurioje vyrauja gyvybinga ekonomika ir susidomėjimas pigesniu užsienio turtu.

Vidutinė Amerikos naftos telkinių kaina sumažėjo perpus, palyginti su tuo metu, kai barelio vertė buvo 60 USD: nuo 42 tūkst. iki 20 tūkst. dolerių. Ir Vašingtonas labai bijo kinų invazijos į sunaikintą energetikos sektorių.

"Priešiškų šalių galimybė įsigyti neramių skalūnų kompanijų Teksase ir yra rimta nacionalinio saugumo problema", — teigia Teksaso reguliuotojai.

Ir nors mažai tikėtina, kad tiesioginį perėmimą vykdys kinai — vyriausybė to neleis, yra aplinkinių kelių. Pavyzdžiui, dalies strateginio turto įsigijimas arba bendrų įmonių kūrimas.

Didžiausi naftos kainų nuosmukiai
© Sputnik /
Didžiausi naftos kainų nuosmukiai
Tegai:
nafta, JAV
Dar šia tema
"Bloomberg": JAV įmonės pradėjo laikyti naftą strateginiame rezerve
"Tūkstančiai dolerių už barelį": JAV planas sukrėtė naftos rinką
"Bloomberg": Saudo Arabija birželį sumažins naftos tiekimą
Ūkininkas

Lietuva kompensuoja nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo pandemijos ir karantino

(atnaujinta 12:20 2020.05.28)
Didžiausią lėšų dalį gaus pieno sektorius, nes šiame sektoriuje dirbančios įmonės ir gamintojai labai priklauso nuo situacijos eksporto rinkose

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriams iš valstybės biudžeto bus skirti 174 milijonai eurų, kad būtų sumažintas neigiamas COVID-19 pandemijos ir karantino poveikis. Apie tai pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Kiek anksčiau, siekiant išsaugoti žemės ūkio sektoriaus likvidumą ir didinti finansinių paslaugų prieinamumą bei sumažinti skolinimosi kaštus, taip pat sudaryti sąlygas kompensuoti palūkanas ir garantinę įmoką tiems ūkio subjektams, kurie nebegali pretenduoti į jų kompensavimą, buvo skirta dar 52 mln. eurų.

Lietuvos žemės ūkio ministerijos vadovas Andrius Palionis pareiškė, kad žemės ūkio ir maisto sektorius yra reikšmingas kiekvienam šalies gyventojui, nes tai ir sukurtos darbo vietos, ir eksporto kuriama pridėtinė vertė.

Iš 174 mln. eurų daugiausia teks pieno sektoriui — net 120 mln. eurų. Perdirbimo įmonėms skirta 101,5, o pieno gamintojams — 18,5 mln. eurų.  Tokią ženklią paramos lėšų sumą pieno sektoriui nulėmė jo priklausomybė nuo situacijos eksporto rinkose (daugiau kaip pusė viso perdirbto pieno gaminių yra eksportuojama) bei didelis pieno gamintojų skaičius (pieno gamyba užsiima apie 20 tūkst. ūkių).

Pieno gamintojams 18,5 mln. eurų numatoma už du šių metų mėnesius (balandį–gegužę), o perdirbimo įmonėms — už birželio–lapkričio mėnesius, tačiau įmonės privalės išlaikyti 2017–2019 metų atitinkamo mėnesio pieno supirkimo kainas.

ES vėliava
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Laikinoji valstybės pagalba kiaulių laikytojams siekia 3,5 mln. eurų, 12 mln. eurų atiteks galvijų laikytojams už parduotus galvijus, o daržovių augintojams — 2 mln. eurų.

Dar 20 mln. eurų bus skirti užtikrinti paramos mokėjimą įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą paukštienos ir kiaušinių sektoriuose. O 8 mln. eurų atiteks įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą galvijienos sektoriuje.  

Taip pat 8,5 mln. eurų Vyriausybė nusprendė skirti kompensuoti prarastas žemdirbių pajamas dėl 2018 metų sausros. Siekiama, kad pinigai žemdirbius pasiektų šį ketvirtį.

Į paramą galės pretenduoti Lietuvoje veikiantys nuostolių dėl COVID-19 epideminės situacijos patyrę gamintojai arba perdirbėjai, atitinkantys atskiroms valstybės pagalbos schemoms keliamus reikalavimus. Trys priemonių schemos bus pradėtos taikyti jau šį birželį.  Visoms šioms minėtoms valstybės pagalbos schemoms dar turės būti suteiktas oficialus Europos Komisijos patvirtinimas.

Dėl koronaviruso pandemijos daugelis šalių patyrė ekonominę žalą — dėl karantino dauguma įmonių buvo priverstos laikinai sustabdyti veiklą.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos galioja karantino režimas. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta beveik 1650 ligos atvejų, mirė apie 70 žmonių.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 5,4 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 349 tūkst.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
pandemija, koronavirusas, karantinas, ūkininkai, žemės ūkis, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Lietuvoje pieno kainos krito beveik dešimčia procentų
Neškit grikius glėbiais. Atsargos lietuviams buvo naudingos, bet ne dėl karantino
Oro uostas, archyvinė nuotrauka

Papasakota, kokios procedūros laukia keliaujančiųjų

(atnaujinta 14:42 2020.05.28)
Respublikoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvoje vėl atnaujinus kai kuriuos skrydžius bei atsiradus galimybei išvykti į kaimynines šalis, sugrįžtant į šalį bus privaloma laikytis nustatytų procedūrų, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Asmenims, grįžusiems ar atvykusiems iš užsienio valstybių, būtina užsiregistruoti užpildant anketą NVSC interneto svetainėje, privaloma izoliuotis 14 dienų nuo grįžimo į Lietuvą dienos, taip pat pasitikrinti dėl COVID-19 infekcijos.

Per pasienio punktus atvykstantys žmonės bus tikrinami VSAT pareigūnų, užpildę elektronines formas patikrą galės pereiti greičiau, tuo tarpu, neužpildę elektroninių formų turės galimybę užpildyti jas vietoje.

Lietuvos piliečiams ar teisę šalyje gyventi turintiems asmenims, patikros metus nustačius COVID-19 simptomus bus kviečiama greitoji medicinos pagalba ir jie bus vežami į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

"Tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykstantiems krovinių vežėjams nustačius COVID-19 ligos simptomų, Valstybės sienos apsaugos tarnyba privalo į Lietuvos Respublikos teritoriją šių asmenų neįleisti, išskyrus Lietuvos Respublikos piliečius ir asmenis, turinčius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje", — rašoma pranešime.

Esant tam tikroms aplinkybėms, bus galima kreiptis į NVSC ir prašyti leidimo palikti izoliavimosi vietą.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje aptiktų koronaviruso atvejų skaičius pasiekė 1656, pasveiko 1 193 žmonės, 68 mirė

Respublikoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Visų pirma, pokyčiai yra susiję su renginių organizavimu, sienų kontrole, kavinių, kazino ir naktinių klubų darbo valandomis, skrydžiais, susitikimais viešose vietose.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 349 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ULAC vadovas papasakojo, kokiomis sąlygomis baltarusiams gali atidaryti įvažiavimą
Lietuva kompensuoja nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo pandemijos ir karantino
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1655