Automobiai, archyvinė nuotrauka

SEB bankas: Lietuvoje didėja automobilių įperkamumas

40
(atnaujinta 14:26 2019.10.01)
Vieno asmens lizingu įperkamo automobilio vertė pasiekė 12,2 tūkst. eurų, šeimos įperkamo automobilio — 24,3 tūkst. eurų

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje buvo registruota 15,9 tūkst. naujų automobilių ir 65,9 tūkst. naudotų, o tuo pat metu pernai — 14,7 tūkst. naujų ir 77,8 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių, praneša SEB banko spaudos tarnyba.

Pažymėta, kad nauji automobiliai sudaro kone du trečdalius (64 proc.) lizingu įsigyjamų automobilių. Panaši dinamika pirmą šių metų pusmetį vyravo ir visoje Lietuvos automobilių rinkoje — naujų automobilių pardavimai, eliminavus reeksportą, stiebėsi aukštyn, naudotų — mažėjo.

Nagrinėdami geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų ir naudotų automobilių duomenis, analitikai sudarė geriausiai šiemet lizingu parduodamų automobilių sąrašą: "VW Passat", "VW Golf", "VW Tiguan", "BMW "Opel Zafira", "Toyota RAV4".

SEB banko apskaičiuotas automobilių įperkamumo indeksas rodo, kad automobilio įperkamumo lizingu vertė Lietuvoje augo sparčiau negu kitose Baltijos šalyse.

"Indekso augimą lėmė sparčiai kylantis darbo užmokestis po mokesčių. Automobilių įperkamumo lizingu rodiklis Lietuvoje būtų buvęs dar geresnis, jeigu nebūtume pakoregavę vidutinio darbo užmokesčio pokyčio dėl pensijų reformos pasekmių", — komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Lietuvoje vidutinį darbo užmokestį gaunantis ir kitų finansinių įsipareigojimų neturintis gyventojas lizingu šiemet galėtų įsigyti 1,3 tūkst. eurų, o dviejų asmenų šeima — 2,5 tūkst. eurų brangesnį automobilį, negu būtų galėję pernai.

Vieno asmens lizingu įperkamo automobilio vertė Lietuvoje pasiekė 12,2 tūkst. eurų, šeimos įperkamo automobilio — 24,3 tūkst. eurų.

Pasak Povilausko, vidutinė lietuvių įperkamo lizingu automobilio vertė šiemet pralenkė latvių įperkamo automobilio vertę. Tačiau Lietuvoje įperkamumo rodiklis vis dar beveik trečdaliu mažesnis negu Estijoje, nes tarp vidutinio atlyginimo Lietuvoje ir Estijoje tebėra didelis atotrūkis.

Palyginti su praėjusių metų duomenimis, SEB banko apskaičiuoto vieno gyventojo, gaunančio vidutinę algą, įperkamo lizingu automobilio vertė Lietuvoje padidėjo 12 proc., Latvijoje — 7 proc., Estijoje — 6 procentais.

Lizingu įsigydamas automobilį Latvijos gyventojas šiemet gali rinktis pirkinį už 11,9 tūkst. eurų, o Estijos gyventojas — už 17,4 tūkst. eurų. Jei automobilį pirktų dviejų asmenų šeima, lietuviai galėtų skirti 24,3 tūkst. eurų, latviai — 23,9 tūkst. eurų, estai — 34,8 tūkst. eurų.

Automobilių kuro kainos ES 2019 metais
© Sputnik /
Automobilių kuro kainos ES 2019 metais
40
Tegai:
automobilis, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje pradedami matuoti automobilių išmetami teršalai
Fotofaktas: Kaune ant policijos automobilio nukrito apšvietimo stulpas
Geriausias Lietuvos plaukikas įveikė distanciją prie sportinio automobilio vairo
Nord Stream-2

Ekspertas numatė derybų tarp "Gazprom" ir laivo "Fortūna" savininko rezultatus

(atnaujinta 15:58 2020.08.05)
Anksčiau buvo pranešta, kad "Fortūna" nuomininkas neketina dalyvauti tiesiant "Nord Stream-2" dujotiekį

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. "Gazprom" galės susitarti su "Fortūna" vamzdžių klojimo baržos, galinčios užbaigti "Nord Stream-2", savininku, kad būtų baigta dujotiekio statyba, "RIA Novosti" sakė Rusijos energetikos ir finansų instituto direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Belogorjevas.

Trečiadienį RBC laikraštis pranešė, kad "Fortūna" nuomininkas "Mežregiontruboprovodstroy" (MRTS) neketina dalyvauti tiesiant dujotiekį ir neketina to daryti: Honkonge įregistruoto laivo savininkas yra Liuksemburgo bendrovė "Maritime Construction Services", susijusi su tam tikra "Rusijos užsienio kompanija".

"Gazprom" galės susitarti su laivo savininkais, jei to nori. Vienintelis dalykas, kuris kelia keblumų — nėra visiškai aišku, kas jį valdo, yra gana sudėtinga nuosavybės schema. Tačiau įmanoma, kad savininkai jau yra kažkokiu būdu susiję su "Gazprom", — tikina ekspertas.

"Nematau čia problemos, greičiausiai tai niekaip neturės įtakos statybų laikui", — pridūrė jis.

Šiuo metu Vokietijos Rostoko uoste yra "Fortūna" vamzdžių klojimo barža su inkarine padėties nustatymo sistema. Danija liepos pradžioje projekto operatoriui "Nord Stream 2 AG" išdavė leidimą naudoti tokius laivus "Nord Stream-2" vamzdžių klojimui. Antrasis kandidatas yra "Akademik Čerskij" vamzdžiū klotuvas su dinamine padėties nustatymo sistema Vokietijos Mukrano uoste.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims teritorines arba išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas klojime dalyvavusių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio statybų sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Gazprom, Nord Stream-2, Nord Stream 2 AG
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Danija leidžia "Gazprom" atnaujinti "Nord Stream-2" tiesimą
Trampo rokiruotė: Pentagono įsitvirtinimas Lietuvoje gresia lietuvių gyvybėms
Trakų pilis, archyvinė nuotrauka

Reaguojant į pandemiją peržiūrimos turizmo strateginės gairės

(atnaujinta 13:50 2020.08.05)
Tuo pačiu dėmesį planuojama skirti ir atvykstamojo bei vietinio turizmo sritims, numatyti pagalbos priemones turizmo verslui

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Šių metų liepos mėnesį vyko susitikimų su turizmo sektoriaus atstovais ciklas, kur buvo aptarti aktualiausi ir efektyviausi veiksmai bei priemonės Lietuvos turizmo sektoriui gaivinti pandemijos sukeltos krizės metu, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pabrėžiama, kad susitikimų metu nuspręsta parengti turizmo strateginius dokumentus ir gaires artimiausiems penkeriems metams. Tuo pačiu dėmesį planuojama skirti ir atvykstamojo bei vietinio turizmo sritims, numatyti pagalbos priemones turizmo verslui.

"COVID-19 pandemija iš esmės pakoregavo galimus Lietuvos turizmo sektoriaus planus, todėl bet kokie strateginiai tikslai gali būti pasiekti tik lanksčiai ir greitai reaguojant į besikeičiančią situaciją pasaulyje. Įgyvendinant turizmo srities strateginius tikslus, būtina išskirti prioritetus. Pagal dabartinę situaciją prioritetinės turizmo sritys — tai ekologijos, sveikatinimo ir piligriminis turizmas. Būtent tokių turizmo krypčių svarba matoma ir kitose šalyse", — sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Teigiama, kad šiems prioritetiniams tikslams pasiekti yra būtinas efektyvus turizmo valdymas, rinkodara ir visapusiškas Lietuvos turizmo išteklių panaudojimas.

Pažymima, kad artimiausiu metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja surengti dar daugiau diskusijų dėl turizmo strateginių krypčių 2021–2027 metais ir pateikti Seimui Turizmo įstatymo pakeitimus ir nustatyti aktualiausias turizmo priemones Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane.

Viena iš turimo skatinimo priemonių "Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams" siekiama mažinti koronaviruso pandemijos poveikį turizmo verslui, suteikiant finansavimą paskolų forma kelionių organizatoriams atsiskaityti su turistais už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias keliones. Tokia priemone taip pat gali pasinaudoti ir apgyvendinimo paslaugų bei viešojo maitinimo teikėjai.

"Pagal kitą priemonę — "Garantijos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui" — garantijos teikiamos draudimo įmonėms bei finansų įstaigoms, kurios yra sudariusios su turizmo paslaugų bendrove sutartį dėl kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijų teikimo", — teigiama pranešime.

Pagal priemonę "Atostogų sistema Lietuvoje dirbantiems medikams" įgyvendins VšĮ "Keliauk Lietuvoje". Šiai priemonei skirta suma sieks 10 mln. eurų. Nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos visi šalies medikai ir paramedikai turės galimybę nemokamai įsigyti turizmo paslaugų už 200 eurų, o jų suteikimo kainą kompensuos valstybė.

Tuo pačiu numatoma paskelbti priemonę "Kompensacija už organizuotą turistų pargabenimą iš užsienio valstybių po nepaprastosios situacijos paskelbimo", kuriai įgyvendinti numatyta 1 mln. eurų suma.

Pranešime pažymima, kad Lietuvos turizmo sektorius sukuria beveik 3 procentus bendros šalies pridėtinės vertės. Prognozuojama, kad dėl COVID-19 pandemijos 2021 metais Lietuvos turizmo sektorius sukurs 2,1 procento, 2022 metais — 2,3 procento, o 2023 metais — 2,5 procento šalies pridėtinės vertės.

Tegai:
pagalba, turizmas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Atvejų skaičius vis auga: Lietuvoje — per parą septyniolika naujų COVID-19
Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai
Šilkaverpiai, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai sukūrė vakciną nuo koronaviruso, naudodami šilkaverpius

(atnaujinta 13:52 2020.08.05)
Mokslininkas mano, kad šiuo metodu bus pagaminta "labai efektyvi vakcina didesniais kiekiais nei įprastos vakcinos"

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Vakcina nuo COVID-19, kurios pagrindą sudaro šilkaverpių lervose esantys baltymai, turėtų tapti labai efektyvi ir nebrangi, RIA Novosti pasakojo projekto vadovas, Japonijos Kiusiu universiteto profesorius Takahiro Kusakabe.

Koronaviruso paviršiuje yra vadinamasis smaigalys baltymas S, jis yra sugrupuotas po tris ir būtent jis suformuoja pačius "smaigalius" viruso paviršiuje, su kurio pagalba ir plinta infekcija.

"Padedant šilkaverpiui, mes sukuriame dirbtinį smaigalio baltymą, kuris yra nepaprastai panašus į naujo tipo koronaviruso baltymą, tačiau jo viduje nėra viruso, todėl jis yra nekenksmingas", — teigė profesorius.

Į šilkaverpio kūną įnešamas bakulovirusas, kuris užkrečia tik vabzdžius, bet yra nekenksmingas žmonėms, turėdamas jame įterptą genetinę koronaviruso informaciją. Po kelių dienų šilkaverpių kūne "užauga" baltymas, labai panašus į koronaviruso S-baltymą.

"Šiuo metu mes kuriame dvi vakcinų rūšis — injekcines ir geriamąsias. Injekcinei vakcinai reikia išvalymo ir saugos tyrimų. Bet kokiu atveju manau, kad ji bus tokia pat saugi kaip šiuo metu naudojama vakcina. Kalbant apie geriamąjį vartojimą, Azijos šalyse istoriškai šilkaverpių lervas jie vartoja maistui, todėl problemų neturėtų kilti", — pabrėžė profesorius.

Mokslininkas mano, kad šiuo metodu bus pagaminta "labai efektyvi vakcina didesniais kiekiais nei įprastos vakcinos". Be to, jo kaina neviršys vakcinos nuo gripo ribų — keli tūkstančiai jenų (kelios dešimtys dolerių). Šiais mokestiniais metais, tai yra iki 2021 metų kovo 31 dieną, bus atliekami vakcinos bandymai su gyvūnais.

Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
© Sputnik /
Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
Tegai:
mokslininkai, vakcina, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijoje papasakojo apie skiepų nuo COVID-19 vaikams bandymus
Lietuviams priminė, kad viešose uždarose patalpose dėvėti kaukes privaloma
Mokslininkai neatmetė galingesnės antros COVID-19 bangos JK