Automobiai, archyvinė nuotrauka

SEB bankas: Lietuvoje didėja automobilių įperkamumas

41
(atnaujinta 14:26 2019.10.01)
Vieno asmens lizingu įperkamo automobilio vertė pasiekė 12,2 tūkst. eurų, šeimos įperkamo automobilio — 24,3 tūkst. eurų

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje buvo registruota 15,9 tūkst. naujų automobilių ir 65,9 tūkst. naudotų, o tuo pat metu pernai — 14,7 tūkst. naujų ir 77,8 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių, praneša SEB banko spaudos tarnyba.

Pažymėta, kad nauji automobiliai sudaro kone du trečdalius (64 proc.) lizingu įsigyjamų automobilių. Panaši dinamika pirmą šių metų pusmetį vyravo ir visoje Lietuvos automobilių rinkoje — naujų automobilių pardavimai, eliminavus reeksportą, stiebėsi aukštyn, naudotų — mažėjo.

Nagrinėdami geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų ir naudotų automobilių duomenis, analitikai sudarė geriausiai šiemet lizingu parduodamų automobilių sąrašą: "VW Passat", "VW Golf", "VW Tiguan", "BMW "Opel Zafira", "Toyota RAV4".

SEB banko apskaičiuotas automobilių įperkamumo indeksas rodo, kad automobilio įperkamumo lizingu vertė Lietuvoje augo sparčiau negu kitose Baltijos šalyse.

"Indekso augimą lėmė sparčiai kylantis darbo užmokestis po mokesčių. Automobilių įperkamumo lizingu rodiklis Lietuvoje būtų buvęs dar geresnis, jeigu nebūtume pakoregavę vidutinio darbo užmokesčio pokyčio dėl pensijų reformos pasekmių", — komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Lietuvoje vidutinį darbo užmokestį gaunantis ir kitų finansinių įsipareigojimų neturintis gyventojas lizingu šiemet galėtų įsigyti 1,3 tūkst. eurų, o dviejų asmenų šeima — 2,5 tūkst. eurų brangesnį automobilį, negu būtų galėję pernai.

Vieno asmens lizingu įperkamo automobilio vertė Lietuvoje pasiekė 12,2 tūkst. eurų, šeimos įperkamo automobilio — 24,3 tūkst. eurų.

Pasak Povilausko, vidutinė lietuvių įperkamo lizingu automobilio vertė šiemet pralenkė latvių įperkamo automobilio vertę. Tačiau Lietuvoje įperkamumo rodiklis vis dar beveik trečdaliu mažesnis negu Estijoje, nes tarp vidutinio atlyginimo Lietuvoje ir Estijoje tebėra didelis atotrūkis.

Palyginti su praėjusių metų duomenimis, SEB banko apskaičiuoto vieno gyventojo, gaunančio vidutinę algą, įperkamo lizingu automobilio vertė Lietuvoje padidėjo 12 proc., Latvijoje — 7 proc., Estijoje — 6 procentais.

Lizingu įsigydamas automobilį Latvijos gyventojas šiemet gali rinktis pirkinį už 11,9 tūkst. eurų, o Estijos gyventojas — už 17,4 tūkst. eurų. Jei automobilį pirktų dviejų asmenų šeima, lietuviai galėtų skirti 24,3 tūkst. eurų, latviai — 23,9 tūkst. eurų, estai — 34,8 tūkst. eurų.

Automobilių kuro kainos ES 2019 metais
© Sputnik
Automobilių kuro kainos ES 2019 metais
41
Tegai:
automobilis, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje pradedami matuoti automobilių išmetami teršalai
Fotofaktas: Kaune ant policijos automobilio nukrito apšvietimo stulpas
Geriausias Lietuvos plaukikas įveikė distanciją prie sportinio automobilio vairo
Katedros aikštė

Apklausa parodė, kad pandemija paveikė beveik pusės Lietuvos gyventojų finansus

Tik 19 procentų respondentų mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansinei padėčiai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Remiantis Europos Parlamento apklausa, dauguma europiečių mano, kad koronaviruso pandemija jau paveikė jų asmenines pajamas arba paveiks ateityje.

Taip teigė atitinkamai 39 ir 27 procentai apklaustųjų. Tuo tarpu 27 procentai žmonių mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansams.

20 šalių dauguma respondentų teigia, kad dabartinė krizė jau paveikė jų asmenines pajamas, visų pirma Kipre (57 proc.), Graikijoje, Ispanijoje, Rumunijoje (po 55 proc.) ir Bulgarijoje (53 proc.). Lietuvoje tai sako 47 procentai žmonių. Latvijoje ir Estijoje jų yra mažiau — atitinkamai 44 ir 42 proc.

Priešingoje reitingo skalėje yra Danija (17 proc.), Liuksemburgas (19 proc.), Olandija, Suomija (abi po 21 proc.) ir Švedija (26 proc.).

Kalbant apie tuos, kurie mano, kad pandemija ateityje paveiks jų pajamas, Lietuvoje jų yra tik 24 proc., kas yra žemiau ES vidurkio. Latvijoje taip mano 29 proc., Estijoje — 31 proc. Tik slovėnai (32 proc.) yra labiau susirūpinę.

Tik 19 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad nejaus COVID-19 įtakos savo pajamoms. Latvijoje taip teigė 22 proc., Estijoje — 25 proc. Danijoje taip atsakė 54 proc. respondentų.

Apklausą bendrovė "Kantar" atliko rugsėjo 25–spalio 7 dienomis, joje dalyvavo 24 812 žmonių nuo 16 iki 64 metų amžiaus iš 27 ES valstybių narių. Kai kuriose šalyse amžiaus riba sumažinta iki 54 metų.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas, ekonomika
Dar šia tema
TVF: Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai ES
Apie pandemiją, ekonomiką, sankcijas. Putino pasirodymas "Valdai" klubo susirinkime
TVF prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai Europoje
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Stintos žvejyba, archyvinė nuotrauka

Skiriama parama nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui

(atnaujinta 07:56 2020.10.28)
Kompensacijos bus mokamos už 2020 metų kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19 pandemijos, kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti, praneša ŽŪM.

Viso paramai skirta skirta 1 mln. Eur. 

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas Darius Krištonaitis informuoja, kad kompensacijos bus mokamos už 2020 m. kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį. 

"Bus remiamas laikinas žvejybos veiklos jūroje arba vidaus vandenyse nutraukimas, kai veikla buvo laikinai nutraukta dėl COVID-19 viruso protrūkio. Jei per kalendorinį mėnesį bendras žvejybos veiklos dienų skaičius sumažėjo bent viena žvejybos veiklos diena, lyginant su vidutiniu žvejybos veiklos dienų skaičiumi per atitinkamą mėnesį 2017–2019 metais, jei pareiškėjai atitinka ir kitus keliamus reikalavimus, tuomet jie gali pretenduoti į paramą", — teigia Krištonaitis.

Be jau minėtos sąlygos, pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turi atitikti keliamus jiems reikalavimus. Pirmiausia, jie nuo 2020 m. kovo mėnesio iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos, turėjo turėti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes ir teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir neperleistas) šprotų ir (arba) strimelių ir (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes.

Pareiškėjų laivas per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo datos (dveji kalendoriniai metai, ėję prieš paraiškos pateikimo metus) turėjo ne mažiau kaip 120 dienų vykdyti žvejybos veiklą. 

Kiekviena įmonė, atitikusi reikalavimus, gaus paramą pagal jų 2017–2019 m. pirminio pardavimo vidurkį, t. y. 10 proc. nuo to vidurkio.

Paraiškas galima teikti iki 2020 metų gruodžio 7 dienos. 

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
COVID-19, žvejyba
COVID-19

Nauja COVID-19 statistika: per parą Lietuvoje nustatyti 776 nauji atvejai

(atnaujinta 13:46 2020.10.28)
Iš viso patvirtinta daugiau kaip 12,1 tūkst. koronaviruso atvejų, per vakar parą mirė dar 3 pacientai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 776 nauji koronaviruso atvejai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios šalyje patvirtinti 12 138 koronaviruso atvejai konkretiems žmonėms. Šiuo metu serga 7440 žmonių, 4502 žmonės pasveiko, mirė 144 pacientai. Izoliacijoje esančių asmenų skaičius (sergančių, sąlytį turėjusių, iš paveiktų teritorijų atvykusių, kuriems išduoti sprendimai aktualiu 14 dienų laikotarpiu) yra 28 077.

Be to, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, nuo birželio 1 dienos įvežtinių atvejų skaičius yra 393.

Lietuvoje sparčiai didėja naujų koronaviruso atvejų skaičius. Neseniai vyriausybė sugriežtino ribojamąsias priemones, kai kuriose savivaldybse įvedamas karantinas.

Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo spalio 28 dienos 00:00 iki lapkričio 11 dienos 24:00 vietinis karantinas įvedamas dar 8 savivaldybėse: Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų, Vilniaus rajonų savivaldybėse.

Šių savivaldybių teritorijoje vyresni nei šešerių metų žmonės kaukes privalo dėvėti tiek atvirose, tiek uždarose vietose. Be to, bus ribotas lankytojų srautas kultūros, laisvalaikio, pramogų ir sporto įstaigose.

Praeitą savaitę vietinis karantinas nuo spalio 26 dienos iki lapkričio 9 dienos jau buvo paskelbtas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Švenčionių rajono savivaldybių teritorijose.

Be to, praėjusią savaitę Raseiniuose buvo pratęstas karantinas. Dabar jis galioja iki lapkričio 6 dienos.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Dar šia tema
Darbo partijos vadovas gavo COVID-19 testo rezultatus
Stankūnas apie augančius užsikrėtimo skaičius: mes nebevaldome COVID-19  protrūkio
Skiriama parama nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui