Klaipėdos jūrų uostas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos bankas: šalies eksporto struktūra turi keistis sparčiau

38
(atnaujinta 20:07 2019.09.23)
Anot Lietuvos banko specialistų, pastebėta, kad gyventojų pajamos yra didesnės ir greičiau auga tose valstybėse, kurios specializuojasi sudėtingesnių, aukštesnio technologinio intensyvumo, didesnės pridėtinės vertės produktų gamyboje ir eksporte

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Pastarąjį dešimtmetį augusio Lietuvos eksporto struktūra iš esmės nepakito — aukščiausio sudėtingumo gaminiai jo krepšelyje sudaro palyginti menką dalį, o tai gali lemti mažesnes gyventojų pajamas ir mažesnį jų augimą, skelbia Lietuvos bankas.

Anot Lietuvos banko specialistų, pastebėta, kad gyventojų pajamos yra didesnės ir greičiau auga tose valstybėse, kurios specializuojasi sudėtingesnių, aukštesnio technologinio intensyvumo, didesnės pridėtinės vertės produktų gamyboje ir eksporte.

"Lietuvoje dominuoja žemesnio ir vidutinio sudėtingumo gaminių eksportas, aukščiausio sudėtingumo gaminių eksporto dalis pastaraisiais metais iš esmės nedidėja, tačiau paties žemiausio sudėtingumo dalis mažėja", — rašoma Lietuvos banko pranešime.

Teigiama, kad sudėtingesnių eksportuojamų produktų, prie kurių daugiausia priskiriamos mašinos, įrenginiai ir transporto priemonės, dalis Lietuvos eksporte yra palyginti nedidelė, o didžiausią eksporto dalį sudaro maisto, baldų ir chemijos produktai, kurių sudėtingumas vertinamas kaip mažesnis.

Nors Lietuvoje eksportuojamų produktų įvairovė yra palyginti didelė ir Lietuva priskiriama prie šalių, kurios turėtų savaime judėti sudėtingesnių produktų eksporto ir atitinkamai tokių pramonės šakų link, šis procesas vyksta lėtai, o Lietuvos eksporto struktūroje daugiausia didėja ne aukšto, o vidutinio sudėtingumo technologijų eksportas. 

Šalis eksportuoja nemažai sudėtingesnių produktų rūšių, tačiau jų dalys visoje eksporto struktūroje vis dar nėra didelės.

Lietuvos banko pranešime pabrėžiama, kad Lietuva turi technologiją bei kompetencijas ir sudėtingesnių produktų gamybai, o siekiant tolesnės pajamų konvergencijos, šį potencialą būtina reikšmingai didinti.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas šių metų sausio–liepos mėnesiais siekė 16,911 mlrd. eurų, importas — 18,51 mlrd. eurų, arba atitinkamai 6,9 proc. ir 6,2 proc. daugiau nei per septynis 2018-ųjų mėnesius. 

ES šalių reitingas pagal inovacijų ekonomikoje lygį
© Sputnik /
ES šalių reitingas pagal inovacijų ekonomikoje lygį
38
Tegai:
eksportas, pajamos, gyventojai, Lietuvos bankas
Установка камеры приёма ДОУ на строительной площадке в Любмине, архивное фото

Danija leido eksploatuoti "Nord Stream-2"

Pažymima, kad leidimas buvo išduotas remiantis daugeliu sąlygų, kurios turi užtikrinti saugų dujotiekio eksploatavimą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Danijos energetikos agentūra  išdavė leidimą "Nord Stream 2 AG" eksploatuoti "Nord Stream-2" dujotiekį šalies žemyniniame šelfe, pranešė agentūra.

"Danijos energetikos agentūra išdavė "Nord Stream 2 AG" leidimą eksploatuoti "Nord Stream-2' dujotiekį žemyniniame Danijos šelfe", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad leidimas buvo išduotas remiantis daugeliu sąlygų, kurios turi užtikrinti saugų dujotiekio eksploatavimą.

"Lieka galioti 2019 metų spalio 30 dieną leidimo statyti "Nord Stream-2" sąlygos, nes jos dar neįvykdytos.

"Nord Stream-2" statyba

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tuomet Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie tokio darbo sustabdymą. Dabar JAV aptaria eilinį sankcijų išplėtimą šiam projektui.

Kremlius anksčiau ragino nustoti "Nord Stream-2" paminėti kokio nors politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai, įskaitant Vokietiją.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Danija, Nord Stream-2
Dar šia tema
"Nord Stream-2" tiesiantiems laivams atsisakyta suteikti draudimą
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Lietuva reikalauja sankcijų prieš "Nord Stream-2" dėl Navalno
Pinigai

Ekonomistas papasakojo apie sėkmingą koronaviruso krizės įveikimą  

(atnaujinta 07:10 2020.10.01)
Jis pabrėžė, kad liepos mėnesio Lietuvos eksportas jau įžengė į teigiamą teritoriją, todėl galbūt šiais metais bus išvengta eksporto kritimo

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. "Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo apie sėkmingą koronaviruso krizės įveikimą. Apie tai jis rašė savo Facebook paskyroje.

"Lietuvą iš COVID-19 krizės ištraukė ne tik plačiai savo pinigines atvėrę vartotojai, bet ir įspūdingą rezultatą pademonstravę eksportuotojai. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas per pirmuosius septynis šių metų mėnesius nukrito vos 6% ir tai buvo vienas geriausių rezultatų visoje ES", — rašo jis.

Taip pat jis pabrėžė, kad liepos mėnesio Lietuvos eksportas jau įžengė į teigiamą teritoriją, todėl galbūt šiais metais bus išvengta eksporto kritimo. 

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Maurico teigimu, tokį rezultatą lėmė tai, kad koronaviruso metu nebuvo stabdoma pramonės ir transporto įmonių veikla, vidaus vartojimas COVID-19 krizės metu išliko stiprus, o tai didino importo iš Lietuvos paklausą. Be to, įtakos turėjo ir trumpos šalies pramonės įmonių gamybos grandinės.

Taip pat Lietuva eksportuoja santykinai mažai turizmo paslaugų, o aukštos pridėtinės vertės IT paslaugų eksportas COVID-19 krizės metu augo, todėl bendras paslaugų eksportas sausio–liepos mėnesiais susitraukė vos 3 procentais.

"Labiausiai eksportas krito Pietų Europos šalyse (Graikijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Italijoje), tad šios krizės metu atskirtis tarp Šiaurės ir Pietų Europos išaugs", — teigia Mauricas.

Ekonomisto teigimu, antrosios koronaviruso bangos baimės stabdys turizmo paslaugų eksportą šiais metais, tad Pietų Europos šalyse ekonomika atsigaus tik 2021 metų antroje pusėje, o Šiaurės Europoje ekonominis aktyvumas žiemą taip pat gali kiek sumažėti.

Tegai:
koronavirusas, Žygimantas Mauricas, ekonomika
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų
Pritarta siūlymui lengvinti sąskaitų atidarymą Lietuvoje trečiųjų šalių įmonėms