Parduotuvė

Paaiškėjo, kaip pasikeitė maisto produktų kainos Lietuvoje

38
(atnaujinta 09:42 2019.09.25)
Lietuva pateko į šalių, kur žymiai pabrango žuvis ir jūros gėrybės, sąrašą. Tačiau daržovių kainos sumažėjo

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Paaiškėjo, kaip pasikeitė maisto produktų kainos vartotojams Lietuvoje. Duomenis paskelbė Federalinė valstybinės statistikos tarnyba (Rosstat), remdamasi "Eurostat", nacionalinių statistikos tarnybų publikacijomis ir atvirais duomenimis.

Rugpjūtį maisto produktai Lietuvoje atpigo vienu procentu, palyginti su liepa. Lietuva pateko į ES šalių su labiausiai pastebimu kainų mažėjimu, sąrašą.

Taip pat tarp lyderių buvo Danija ir Švedija, kur šis rodiklis, apskaičiuotas abiem šalims, sudarė 0,9 procento.

Rosstat duomenimis, 2019 metų rugpjūtį, palyginti su liepa, ES labiausiai padidėjo žuvies ir jūros gėrybių, mėsos ir mėsos gaminių, taip pat cukraus, džemo, medaus, šokolado ir saldainių kainos vartotojams.

Žuvis ir jūros gėrybės labiausiai pabrango Latvijoje (1,8 proc.), Lietuvoje (1,4) ir Prancūzijoje (1,3). Mėsa ir mėsos produktai labiausiai pabrango Nyderlanduose (1,6 proc.), Čekijoje (1,1), o cukrus, džemas, medus, šokoladas ir saldainiai — Slovakijoje (1,3 proc.) ir Airijoje (vienu procentu).

Tuo tarpu rugpjūčio mėnesį daugelyje ES šalių tęsėsi sezoninis daržovių ir vaisių kainų kritimas, šiek tiek pigesni taip pat tapo aliejus ir riebalai.

Labiausiai daržovės atpigo Lietuvoje — 11 procentų. Taip pat šių rūšių produktų kainos sumažėjo Latvijoje (8,8 proc.), Vengrijoje (5,2), Čekijoje (4,5) ir Švedijoje (4,4). Vaisiai labiausiai atpigo Portugalijoje (2,9) ir Ispanijoje (2,4).

38
Tegai:
maistas, Lietuva, maisto produktų kainos
Dar šia tema
Lietuvoje sumažėjo pramonės produkcijos kainos
Verk, kapitaliste: pelnas mažėja
Siūlomas nemokamas maitinimas priešmokyklinukams ir pirmokams
Moterys per vestuves Indonezijoje susipešė dėl maisto — video
Nord Stream-2

"Nord Stream-2" tiesiantiems laivams atsisakyta suteikti draudimą

(atnaujinta 10:15 2020.09.23)
Dokumente "griežtai" rekomenduojama "įvertinti ir sumažinti riziką sudarant sutartis su "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream", siekiant išvengti sankcijų rizikos

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Tarptautinė laivų savininkų ir naudotojų savitarpio draudimo klubų grupė (IGP&I) nusprendė neteikti draudimo laivams, kurie gali dalyvauti tiesiant dujotiekį "Nord Stream-2", praneša RIA Novosti.

"Nariams [kiekvieno klubo — Sputnik] primenama, kad laivams, vykdantiems neteisėtą veiklą arba dėl kurių klubui gresia sankcijų pažeidimas, draudžiama suteikti draudimo paslaugas. Atsižvelgiant į draudikams kylančią grėsmę dėl JAV įstatymų CAATSA ("Dėl atsakomųjų veiksmų JAV priešininkams sankcijomis") ir PEESA ("Europos energetinio saugumo aktas"), klubas neteiks draudimo veiklai, susijusiai su projektais "Nord Stream-2" arba "Turkish Stream", — sakoma dokumente.

Dokumente "griežtai" rekomenduojama klubo nariams "įvertinti ir sumažinti riziką sudarant sutartis su "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream", siekiant išvengti sankcijų rizikos.

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2 statyba
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją. 

Tegai:
sankcijos, draudimas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Praėjusią savaitę Baltijos šalyse brango elektra
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju
Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Europos Sąjunga negailės Lietuvos dėl sankcijų sukeltų nuostolių

(atnaujinta 20:08 2020.09.22)
Sankcijos yra skausmingos ne tik tiems, kam yra taikomos, bet ir jų iniciatoriams, tad Lietuva patirs didžiulius ekonominius nuostolius, mano ekspertas Vasilijus Koltašovas

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad nesutarimai dėl sankcijų Minskui pakerta pasitikėjimą demokratinėmis vertybėmis.

Pirmadienį Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell) po ES užsienio reikalų ministrų posėdžio pareiškė, kad Europos Sąjunga dar nesutaria dėl asmeninių sankcijų taikymo Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai.

Globalizacijos ir socialinių judėjimų instituto Ekonominių tyrimų centro vadovas Vasilijus Koltašovas interviu Sputnik radijui teigė, kad sankcijos yra skausmingos ne tik tiems, kam jos įvestos, bet ir jų iniciatoriams. Tai galioja ir ES šalims.

"Baltarusiškos prekės, tai taip pat taikoma kalio trąšoms, buvo nebrangios, be to, Baltarusija suteikė daug galimybių gabenti dideles prekių siuntas iš Lenkijos į Rusijos rinką, visa tai artimiausiu metu bus sustabdyta. Kalbant apie naftos produktus ir kitas Baltarusijos tiekiamas prekes, pavyzdžiui, į Ukrainą... Ukraina tiesiog padengs išlaidas, kaip įprasta", — sakė jis.

Pasak Koltašovo, Ukraina ir Lietuva buvo priimtos tam, kad maksimaliai prisiimtų ekonominius nuostolius.

"Ir taip paaiškėja, kad Europos Sąjunga patiria minimalius nuostolius, nors ji daro spaudimą net ir taikydama rimčiausias ekonomines sankcijas, Ukraina ir Lietuva dėl to kenčia labiau, tačiau apskritai Europos Komisijos nariai jokiu būdu nesigailės šio klausimo Europos Sąjungoje. Ką gi, Ukraina kenčia — ir tegu sau kenčia. Tam ji ir buvo "įsigyta" po 2014 metų valstybės perversmo", — apibendrino jis.

Tegai:
sankcijos, Lietuva, ES
Dar šia tema
Vyksta žaidimas. Kodėl ES blokavo sankcijas Baltarusijai
Lenkijos URM atskleidė informaciją apie ES sankcijas Baltarusijai
ES pagrasino išplėsti sankcijas dėl padėties Baltarusijoje
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu
Irina Rozova, archyvinė nuotrauka

Lietuvos žurnalistas ginče su Rozova užsipuolė Tomaševskį

(atnaujinta 11:05 2020.09.23)
Anksčiau parlamentarė pasiūlė iš dalies pakeisti Baudžiamąjį kodeksą ir patikslinti etninės neapykantos kurstymo apibrėžimą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos žurnalistas Andrius Tapinas pasipiktino "Rusijos aljanso" pavaduotojos Irinos Rozovos pasiūlymu pakeisti Baudžiamąjį kodeksą, kad sugriežtintų bausmę už etninės neapykantos kurstymą. Apie tai jis rašė savo Facebook puslapyje.

Публичная дискуссия:  “В какой окружающей среде мы хотим жить”
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Parlamentarė taip pat pavadino jį "Daukanto aikštės numylėtiniu", atsakydamas į tai, konservatorių šalininkas Tapinas, suabejojo.

"Na, dėl Daukanto aikštės favorito aš suabejočiau, o va dėl BK griežtinimo tai reikėtų atsargiau, nes priėmus tokias pataisas pusė tomaševskininkų iš kalėjimo neišeitų", — rašė jis.

Pasak Tapino, įdomu stebėti, kaip Rozova "nervinasi". Jis priminė, kad jai gresia apkalta, pavaduotoja nebalsavo dėl rezoliucijos dėl Baltarusijos režimo ir parašė laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui su prašymu apsaugoti rusakalbius žmones Baltijos šalyse.

"Ir tai tik pati pradžia. Jūs nieko nežinote, Irina Rozova", — pridūrė žurnalistas.

"Rusų aljanso" Facebook puslapyje pasirodė Rozovos pareiškimas, kuriame ji kalbėjo apie prieštaringai vertinamą tendenciją Lietuvoje: norą gerinti santykius su Lenkija, kita vertus, atvirai priešišką požiūrį į vietos lenkus ir partiją "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-sąjunga Krikščioniškos šeimos".

"Siūlyti, kad bylos prieš rusus ir nesibaigiantis temos apie grėsmę Vilniaus kraštui iš lenkų yra tik nelaimė, būtų naivu. Dievas uždraudė mums visiems — lietuviams, rusams ir lenkams — būti kažkieno pavojingų politinių žaidimų įkaitais. Todėl Baudžiamasis kodeksas turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant griežtinti bausmę už tarptautinės mažmeninės prekybos skatinimą ir tiksliau bei išsamiau apibrėžti, kokie veiksmai klasifikuojami kaip nacionalinės nesantaikos sukeliantys veiksmai", — teigiama pranešime.

Anksčiau Tapinas priešinosi Lenkijos partijai, prašydamas jos nepalaikyti artėjančiuose parlamento rinkimuose. Partija "Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškųjų šeimų sąjunga" nedalyvavo balsavime dėl rezoliucijos dėl padėties Baltarusijoje. Jos vadovas Valdemaras Tomaševskis pažymėjo, kad tokie dokumentai kelia įtampą ir neprisideda prie santykių su kaimynais gerinimo.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Skandalas aplink Rozovą

Partijos "Rusijos aljansas" narė Irina Rozova yra frakcijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS), kuri tapo valdančiosios koalicijos dalimi, narė. Prieš kurį laiką Seimas nusprendė inicijuoti tyrimą dėl deputatės ryšių su Rusijos diplomatais.

Iš pradžių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis buvo surengtas dėl Rozovos dalyvavimo Tbilisyje vykusioje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje. Tačiau svarstymo metu paaiškėjo, kad ji neturi prieigos dirbti su įslaptinta informacija.

Dėl to Lietuvos konservatoriai ėmė skelbti, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" valstybės nacionaliniam saugumui.

Interviu Sputnik Lietuva Rozova pareiškė, kad jai nebuvo leista dirbti su įslaptintais duomenimis dėl klaidos — parlamentarė nenurodė Valstybės saugumo departamento anketoje informacijos apie susitikimus su Rusijos diplomatais.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas situaciją aplink Rozovą pavadino nepageidaujamos politikės politinio persekiojimo pavyzdžiu.

Tegai:
Seimas, Andrius Tapinas, Irina Rozova
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Titovas: Lietuvos opozicija Rozovos apkalta norėjo "išklibinti" valdančiuosius
Lietuvos rusakalbiai gyventojai, už ką balsuosime?