LR Seimas, archyvinė nuotrauka

Liberalai: NPD didinimas valdančiųjų smūgis šalies viduriniajai klasei

55
(atnaujinta 13:35 2019.09.25)
Pasak Seimo nario Eugenijaus Gentvilo, per du metus mažiausias pajamas gaunantieji turėtų netekti 360 eurų, o riboto darbingumo asmenys – 240 eurų

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Valdančių ketinimas lėtinti savo pačių anksčiau patvirtintą spartesnį neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimą yra prastai užmaskuotas mokesčių didinimas dirbantiesiems, rašo Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.

Pasak jo, dėl tokio valdančiųjų blaškymosi, per du metus mažiausias pajamas gaunantieji turėtų netekti 360 eurų, o riboto darbingumo asmenys – 240 eurų.

"Valdančioji dauguma dabartinius pakeitimus siūlo nepraėjus nė metams nuo savo pačių inicijuotos mokesčių reformos įsigaliojimo, kai net nėra duomenų, leidžiančių įvertinti mokesčių reformos rezultatus. Ironiška, kad dėl tokio valdančiųjų blaškymosi, per 2 metus mažiausias pajamas gaunantieji turėtų netekti 360 eurų, o riboto darbingumo asmenys – 240 eurų", – teigia Gentvilas.

Parlamentaras pažymi, kad ilgalaikis NPD didinimas buvo numatytas kaip kompleksinė 2019 metų mokesčių reformos, kurios vienas iš tikslų buvo sustiprinti pamatus formuotis viduriniajai klasei, dalis. Dėl to sprendimas nedidinti NPD, kaip suplanuota mokesčių reformos metu, paveiktų apie 900 tūkst. šalies dirbančiųjų – didžiąją dalį šalies darbo jėgos.

Finansų ministerija, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Андрей Богданов

Pasak jo, panašu, kad valdantieji taip įsivaizduojamą gerovę apsisprendė kurti didindami mokesčius dirbantiesiems ir suteikdami Vyriausybei platesnius įgaliojimus savo nuožiūra perskirstyti iš mokesčių mokėtojų surinktus pinigus.

Seimo narys Eugenijus Gentvilas atkreipia dėmesį į tai, kad per pastaruosius penkerius metus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą Seime siūlyta keisti 75 kartus, buvo priimta 18 jo pakeitimų. O pagrindiniai mokesčius nustatantys įstatymai parlamente per tą patį laikotarpį buvo pakeisti daugiau nei 120 kartų.

Parlamentaro manymu, Seimo daugumos sprendimas stabdyti NPD didinimą taip pat galėtų padidinti "šešėlinį" darbą mažų pajamų grupėje, ypač – sulėtėjus ekonomikos augimui, ką naujausiose makroekonominėse prognozėse ir skelbia ir Finansų ministerija.

Vakar Seimo dauguma po pateikimo pritarė "valstiečių" siūlymui didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams vietoje 27 proc. taikyti 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, o NPD 2020–2021 metais didinti po 50, o ne po 100 eurų kasmet, kaip buvo planuota ir įstatymu patvirtinta mažiau nei prieš metus.

Mokesčių tarifai Europos Sąjungos šalyse
© Sputnik /
Mokesčių tarifai Europos Sąjungos šalyse
55
Tegai:
pajamos, Eugenijus Gentvilas, Seimas
Dar šia tema
VMI: 27 tūkst. gyventojų galėtų susigrąžinti beveik 4,3 mln. eurų
Seimas svarstys siūlymą lėčiau didinti NPD
Pinigai

Ekonomistas papasakojo apie sėkmingą koronaviruso krizės įveikimą  

(atnaujinta 07:10 2020.10.01)
Jis pabrėžė, kad liepos mėnesio Lietuvos eksportas jau įžengė į teigiamą teritoriją, todėl galbūt šiais metais bus išvengta eksporto kritimo

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. "Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo apie sėkmingą koronaviruso krizės įveikimą. Apie tai jis rašė savo Facebook paskyroje.

"Lietuvą iš COVID-19 krizės ištraukė ne tik plačiai savo pinigines atvėrę vartotojai, bet ir įspūdingą rezultatą pademonstravę eksportuotojai. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas per pirmuosius septynis šių metų mėnesius nukrito vos 6% ir tai buvo vienas geriausių rezultatų visoje ES", — rašo jis.

Taip pat jis pabrėžė, kad liepos mėnesio Lietuvos eksportas jau įžengė į teigiamą teritoriją, todėl galbūt šiais metais bus išvengta eksporto kritimo. 

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Maurico teigimu, tokį rezultatą lėmė tai, kad koronaviruso metu nebuvo stabdoma pramonės ir transporto įmonių veikla, vidaus vartojimas COVID-19 krizės metu išliko stiprus, o tai didino importo iš Lietuvos paklausą. Be to, įtakos turėjo ir trumpos šalies pramonės įmonių gamybos grandinės.

Taip pat Lietuva eksportuoja santykinai mažai turizmo paslaugų, o aukštos pridėtinės vertės IT paslaugų eksportas COVID-19 krizės metu augo, todėl bendras paslaugų eksportas sausio–liepos mėnesiais susitraukė vos 3 procentais.

"Labiausiai eksportas krito Pietų Europos šalyse (Graikijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Italijoje), tad šios krizės metu atskirtis tarp Šiaurės ir Pietų Europos išaugs", — teigia Mauricas.

Ekonomisto teigimu, antrosios koronaviruso bangos baimės stabdys turizmo paslaugų eksportą šiais metais, tad Pietų Europos šalyse ekonomika atsigaus tik 2021 metų antroje pusėje, o Šiaurės Europoje ekonominis aktyvumas žiemą taip pat gali kiek sumažėti.

Tegai:
koronavirusas, Žygimantas Mauricas, ekonomika
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų
Pritarta siūlymui lengvinti sąskaitų atidarymą Lietuvoje trečiųjų šalių įmonėms
Vilnius

Baltarusiams, gavusiems leidimą gyventi Lietuvoje, COVID-19 tyrimas nebeprivalomas

(atnaujinta 17:29 2020.09.30)
Lietuvoje trūksta tam tikrų aukštos kvalifikacijos specialistų, todėl Vyriausybė numatė išimtis jiems atvykti į šalį

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Lietuvos Vyriausybė numatė papildomas sąlygas dėl paprastesnio aukštos kvalifikacijos darbuotojų, dėstytojų ir tyrėjų atvykimo iš Baltarusijos ir kitų šalių, praneša Vidaus reikalų ministerija.

Anot pranešimo, asmenų prašymai išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje bus nagrinėjami nuotoliniu būdu, o priėmus teigiamą sprendimą tereikės atvykus pateikti dokumentų originalius biometrinius duomenis.

"Lietuvoje trūksta tam tikrų aukštos kvalifikacijos specialistų, turime verslininkų prašymų, todėl nusprendėme pritaikyti išimtis ir leisti atvykti aukštos kvalifikacijos specialistams", — pasakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Vyriausybė nusprendė atsisakyti reikalavimo užsieniečiams atsivežti likus 72 valandoms iki atvykimo atliktą COVID-19 tyrimo neigiamą atsakymą.

Anot Vyriausybės, praktikoje pastebėta, kad kyla klausimų dėl šių testų patikimumo, nes nėra nustatyta bendra forma, atsiranda padirbinėjimo rizika. Be to, pakeitus izoliavimo taisykles, testavimo reikalavimas tapo susietas su išimčių iš izoliacijos taikymu ar trumpinimu, tad reikalauti testo atvykstant nebėra prasminga. 

Be to, Vyriausybės nuomone, šis reikalavimas sudarė kliūčių ir užsienio piliečiams, bėgantiems nuo persekiojimo ar norintiems persikelti verslą, pasinaudoti supaprastintu vizų režimu, nes ne visose šalyse yra sudaryta galimybė atlikti mokamą tyrimą prieš keliaujant, sunku užtikrinti įvairiomis kalbomis pateiktų tyrimų atsakymų patikimumą.  

Siekiant lankstumo ir palengvinimo į šalį atvykstantiems užsieniečiams dėl ypatingų humanitarinių priežasčių (pavyzdžiui, dėl susiklosčiusių politinių aplinkybių ar kitokių grėsmių), motyvuotą leidimą atvykti Vidaus reikalų ministerijai nuo šiol galės teikti ne tik užsienio reikalų ministras, bet ir jo įgaliotas asmuo. 

Leidimai į Lietuvos Respubliką atvykti ypatingais humanitariniais tikslais išduodami vidaus reikalų ministro įsakymu. 

Rugpjūčio viduryje Baltarusijos IT įmonių atstovai kreipėsi į šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką su prašymu surengti naujus prezidento rinkimus bei sustabdyti žiaurumus šalies gatvėse. Jei tai nebus padaryta, įmonės pagrasino išsikelti kitur.

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, o ne Lukašenka.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus griežtai slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, tačiau šalyje tebevyksta suėmimai. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 120 teisėsaugos pareigūnų.

Tegai:
Vyriausybė, Baltarusija, COVID-19, leidimas nuolat gyventi, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva kviečia kvalifikuotus specialistus iš Baltarusijos
Lietuvos Vyriausybė patvirtino "paramos" planą Baltarusijai
Televizoriaus ekranas

Lietuvos televizijos programose ir toliau mažėja rusiškos produkcijos

(atnaujinta 14:24 2020.10.01)
Tyrimo metu nustatyta, kad, palyginti su 2019-aisiais, šiemet rusiškos produkcijos kiekis nacionalinėse televizijos programose dar labiau sumažėjo

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Lietuvos radijo ir televizijos komisija atliko kasmetinį tyrimą, kad nustatytų, kiek ir kokios kilmės programų transliuoja televizijos Lietuvoje, rašoma komisijos pranešime.

Komentuodamas tyrimo išvadas Komisijos pirmininkas Mantas Martišius pastebėjo, kad rusiškos produkcijos kiekis mūsų šalyje matomose televizijos programose nuosekliai mažėja, o daugumoje rodytų televizijų programų Europos kūrinių proporcija yra didesnė nei 50 proc. televizijos produkcijos kiekio.

"Džiugu, kad europietiški kūriniai vis ryškiau randa kelią į visų lietuviškų televizijų programas, taip stiprindami ir puoselėdami bendrijos pamatines vertybes bei skatindami platesnį Europoje sukurtų produktų pažinimą", – sakė Martišius.

Tyrimo metu nustatyta, kad, palyginti su 2019-siais, šiemet rusiškos produkcijos kiekis nacionalinėse televizijos programose dar labiau sumažėjo.

"Viliuosi, kad pozityviosios tendencijos vis drąsiau skiepysis į lietuviškų televizijų programas, kartu leisdamos geriau pažinti savo artimus ir tolimus bendrosios erdvės kaimynus", – pridūrė Martišius.

Anksčiau konservatoriai inicijavo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad televizijos programos ir radijo transliacijos ne oficialiomis ES kalbomis negali užimti daugiau nei 10 % eterio laiko.

Lietuva reguliariai bando riboti Rusijos televizijos kanalų transliavimą. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) ketino apriboti televizijos "Rossija 24" transliaciją dėl Rusijos Valstybės Dūmos deputato Vladimiro Žirinovskio pareiškimų. Kartu visos Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo bendrovės Tarptautinių santykių direktorato vadovas Piotras Fedorovas pabrėžė, kad tokie Vilniaus veiksmai nėra pagrįsti.

LRTK taip pat metams sustabdė Rusijos "RTR-Planeta" televizijos kanalo transliaciją. 

Šiemet šalyje taip pat buvo uždrausta transliuoti penkis RT kanalus. Lietuva savo sprendimą pagrindė tuo, kad jie priklauso MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuriam taikomos ES sankcijos. Tačiau "RT" vyriausioji redaktorė yra Margarita SimonIan, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos, o bendrovės MIA "Rossija segodnia" ir "RT" yra atskiri juridiniai asmenys.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios veiksmai yra ir neleistini.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad Baltijos šalių valdžios iniciatyvos pirmiausia palies rusakalbę auditoriją, jos "neapsaugotus sluoksnius". Ji priminė, kad specializuotos tarptautinės organizacijos ne kartą smerkė tokių draudimų ir apribojimų taktiką, visų pirma ragindamos žiniasklaidos pliuralizmą ir užtikrindamos visuomenės prieigą prie įvairių informacijos šaltinių.

Tegai:
tyrimas, televizija
Dar šia tema
Lietuvoje mažėja rusiškų televizijos laidų apimtys