Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

Buvusi Austrijos URM vadovė tikisi, kad "Nord Stream-2" problemos išsispręs

41
(atnaujinta 11:42 2019.09.27)
Karin Kneissl pareiškė, jog visi turėtų būti suinteresuoti užtikrinti, kad verslo projektas nebūtų pernelyg politizuotas

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. "Nord Stream-2" yra komercinis projektas, jis neturėtų būti pernelyg politizuojamas, RIA Novosti sakė buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl.

JAV ir Lenkijos prezidentai Donaldas Trampas ir Andžejus Duda pirmadienį aptarė, kaip galima būtų sutrukdyti įgyvendinti "Nord Stream-2" projektą.

"Projektas beveik baigtas. Niekas netiesia dujotiekio, kad suerzintų kitus. Antrasis "srautas" lydimas lygiai tų pačių diskusijų, kurios vyko nuo 2005 iki 2010 metų. Tada Danija, Lenkija, Baltijos šalys išreiškė savo prieštaravimus ir tos problemos buvo išspręstos. Tikiuosi, kad pavyks išspręsti ir šiuo metu esančias problemas. Manau, jog visi turėtų būti suinteresuoti užtikrinti, kad verslo projektas nebūtų pernelyg politizuotas", — teigė Karin Kneissl.

Ji taip pat pakomentavo naujosios Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen žodžius, kad įgyvendinus "Nord Stream-2" kyla grėsmė, jog ES taps per daug priklausoma nuo Rusijos energijos.

"Taip, aš žinau. Bet tuo užsiima įmonės. Tai nėra Europos Komisijos projektas, verslininkai į tai investavo", — teigė buvusi Austrijos užsienio reikalų ministerijos vadovė.

Projektas "Nord Stream-2" apima dviejų dujotiekio atšakų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Dujotiekis bus nutiestas Baltijos jūros dugnu per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis arba išskirtines ekonomines zonas.

Nord Stream-2 statyba
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Tikimasi, kad dujotiekio statyba bus baigta šiais metais.

Tuo tarpu Danija, kitaip nei kitos šalys, iki šiol neišdavė statybos leidimo. Be to, projektą kritikuoja ir kitos Europos šalys.

Prieš "Nord Stream-2" pasisako JAV ir Ukraina. Vašingtonas kritikuoja projektą, tikėdamasis tiekti savo suskystintas gamtines dujas (SGD) Europai, o Kijevas bijo prarasti pajamas iš Rusijos kuro tranzito.

Projekto priešininkės taip pat yra Lietuva, Latvija ir Lenkija. Šių šalių vadovybė dujotiekio tiesimą laiko "politiškai motyvuotu".

Už dujotiekio statybą pasisako Vokietija ir Austrija, kurios suinteresuotos patikimu kuro tiekimu, taip pat Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 procentų kompanijos "Kvaerner", kuri yra viena iš statybos rangovų, akcijų.

Maskva ne kartą ragino nepolitizuoti projekto ir pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai ekonominis projektas ir jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik
"Šiaurės srautas-2"

 

 

41
Tegai:
projektas, verslas, Austrija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (540)
Dar šia tema
Vokietijos žiniasklaida: sankcijos "Nord Stream-2" gali atnešti žalos JAV
Ekspertas: Danijos sprendimas dėl "Nord Stream-2" parodys jos savarankiškumą
Ekspertas papasakojo apie pasiruošimo "Nord Stream-2" paleidimui procesą
Politologas: Baltijos šalys ir Lenkija kenkia sau, trukdydamos Rusijos dujų projektams
Elektros lemputė

Elektra Lietuvoje pigo 13 %

(atnaujinta 12:25 2021.01.26)
Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Baltijos šalyse sumažėjo 13 proc. praneša elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje elektra kainavo 52,26 Eur/MWh, Estijoje ir Latvijoje — po 52,21 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę sumažėjo 16 proc. iki 39,45 Eur/MWh.

Vilnius
© Sputnik / Александр Липовец

Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų.

"Su kainų kritimu rinkoje buvo susiję ir mažesnis vartojimas Baltijos šalyse bei didesni energijos srautai iš Suomijos. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione sumažėjo iki 10 037 GWh, gamybos apimtys taip pat mažėjo iki 9 972 GWh", — teigia elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pažymima, kad sausio 18–24 dienomis elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse, palyginti su praėjusia savaite, sumažėjo 2 proc. iki 621 GWh.

Respublikoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 1 proc. iki 270 GWh, Latvijoje — taip pat 1 proc. iki 154 MWh. Estijoje šis rodiklis krito 3 proc. iki 197 GWh. Energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę sumažėjo 13 proc. iki 326 GWh.

Pabrėžiama, kad per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 53 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 30 proc., Estijoje — 58 proc., Latvijoje — 84 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, elektra
Vilnius

Ekspertas: Lietuva negalės remti pandemijos paveikto verslo be ES

(atnaujinta 11:46 2021.01.26)
Vilnius bando išlaikyti tam tikrą mokėjimų įmonėms minimumą, tačiau jis negalės lygintis su kitomis šalimis, mano ekspertas Michailas Beliajevas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Ekonomikos mokslų kandidatas, Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertas Michailas Beliajevas interviu Sputnik Lietuva padarė prielaidą, kad Vilnius paremia nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusį verslą, kad ir toliau išliktų bent šioks toks ekonomikos panašumas.

"Kalbant apie dydį ir pačius mokėjimus, akivaizdu, kad Lietuva negali lygintis su kitomis tokiomis išsivysčiusiomis Vakarų Europos šalimis, vis dėlto ji stengiasi palaikyti bent tam tikrą minimumą. Dabar, kalbant apie tai, ar to pakaks, ar ne, akivaizdu, kad Lietuva savarankiškai negalės įvykdyti šių sąlygų, kad ir kokios jos būtų, šios sąlygos. Bet kokiu atveju, iš Europos Sąjungos pusės bus mokami papildomi pinigai. Lietuva juos kažkaip turės pagrįsti. Aišku, kad tokiu būdu ji taps dar labiau priklausoma nuo ES su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, kaip nepriklausomai valstybei", — pasakė jis.

Lietuvoje darbuotojų prastova karantino metu pernai kainavo 820 milijonų eurų, iš jų 630 milijonų eurų bus išmokėta darbuotojams, grįžusiems iš prastovos, o dar 190 milijonų eurų skirti tiems, kas karantino metu buvo prastovoje.

Šiemet priemonė, padedanti įmonėms išsaugoti darbo vietas, nebuvo pratęsta. Iki sausio pabaigos planuojama užbaigti atlikti mokėjimus už praėjusius metus.

Tegai:
koronavirusas, pandemija, ES, verslas, Lietuva

Vilnius paminėjo savo 698-ąjį gimtadienį šviesų šou video

(atnaujinta 12:27 2021.01.26)
Lietuvos sostinė šventės proga paskendo šviesose: nušvito Gedimino pilis bei Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo tiltai, TV bokštas "šoko" pagal lietuviškas dainas, o ant Rotušės pasirodė įspūdingo dydžio šviesos projekcija su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava

Sausio 25 dieną Vilnius minėjo savo 698-ąjį gimtadienį. Kadangi šalyje šiuo metu galioja karantinas dėl koronaviruso pandemijos, Vilniaus savivaldybė nusprendė atsisakyti prašmatnių šventinių renginių ir parengė saugių, smagių pramogų mieste.

День рождения Вильнюса
© Sputnik / Владислав Адамовский

Vilniaus šviesų festivalio iniciatyva Vilniaus miesto gimtadienio proga mieste nušvito Gedimino pilis bei paminklo Gediminui kardas. Taip pat nušvito keturi Vilniaus tiltai: Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo.

Be to, buvo galima išvysti, kaip TV bokštas kas valandą "šoka" pagal populiarias lietuviškas dainas.

Sostinės savivaldybė turi gražią tradiciją — jau ketvirtus metus aikštėje prie miesto Rotušės šia proga iškeliamos trys Vilniaus miesto vėliavos. Šįmet dėl karantino ribojimų ceremonijos nebuvo, tačiau sausio 24–25 d. tamsiu paros metu ant Rotušės fasado praeiviai išvydo įspūdingo dydžio šviesos projekciją su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava.

Šventės akimirkomis Vilniaus miesto savivaldybė pasidalijo vaizdo įraše, kuris paskelbtas savivaldybės Youtube kanale.

Tegai:
vaizdo įrašas, Vilniaus gimtadienis, šventė, Lietuva, Vilnius