Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

Buvusi Austrijos URM vadovė tikisi, kad "Nord Stream-2" problemos išsispręs

27
(atnaujinta 11:42 2019.09.27)
Karin Kneissl pareiškė, jog visi turėtų būti suinteresuoti užtikrinti, kad verslo projektas nebūtų pernelyg politizuotas

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. "Nord Stream-2" yra komercinis projektas, jis neturėtų būti pernelyg politizuojamas, RIA Novosti sakė buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl.

JAV ir Lenkijos prezidentai Donaldas Trampas ir Andžejus Duda pirmadienį aptarė, kaip galima būtų sutrukdyti įgyvendinti "Nord Stream-2" projektą.

"Projektas beveik baigtas. Niekas netiesia dujotiekio, kad suerzintų kitus. Antrasis "srautas" lydimas lygiai tų pačių diskusijų, kurios vyko nuo 2005 iki 2010 metų. Tada Danija, Lenkija, Baltijos šalys išreiškė savo prieštaravimus ir tos problemos buvo išspręstos. Tikiuosi, kad pavyks išspręsti ir šiuo metu esančias problemas. Manau, jog visi turėtų būti suinteresuoti užtikrinti, kad verslo projektas nebūtų pernelyg politizuotas", — teigė Karin Kneissl.

Ji taip pat pakomentavo naujosios Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen žodžius, kad įgyvendinus "Nord Stream-2" kyla grėsmė, jog ES taps per daug priklausoma nuo Rusijos energijos.

"Taip, aš žinau. Bet tuo užsiima įmonės. Tai nėra Europos Komisijos projektas, verslininkai į tai investavo", — teigė buvusi Austrijos užsienio reikalų ministerijos vadovė.

Projektas "Nord Stream-2" apima dviejų dujotiekio atšakų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Dujotiekis bus nutiestas Baltijos jūros dugnu per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis arba išskirtines ekonomines zonas.

Nord Stream-2 statyba
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Tikimasi, kad dujotiekio statyba bus baigta šiais metais.

Tuo tarpu Danija, kitaip nei kitos šalys, iki šiol neišdavė statybos leidimo. Be to, projektą kritikuoja ir kitos Europos šalys.

Prieš "Nord Stream-2" pasisako JAV ir Ukraina. Vašingtonas kritikuoja projektą, tikėdamasis tiekti savo suskystintas gamtines dujas (SGD) Europai, o Kijevas bijo prarasti pajamas iš Rusijos kuro tranzito.

Projekto priešininkės taip pat yra Lietuva, Latvija ir Lenkija. Šių šalių vadovybė dujotiekio tiesimą laiko "politiškai motyvuotu".

Už dujotiekio statybą pasisako Vokietija ir Austrija, kurios suinteresuotos patikimu kuro tiekimu, taip pat Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 procentų kompanijos "Kvaerner", kuri yra viena iš statybos rangovų, akcijų.

Maskva ne kartą ragino nepolitizuoti projekto ir pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai ekonominis projektas ir jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"

 

 

27
Tegai:
projektas, verslas, Austrija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (200)
Dar šia tema
Vokietijos žiniasklaida: sankcijos "Nord Stream-2" gali atnešti žalos JAV
Ekspertas: Danijos sprendimas dėl "Nord Stream-2" parodys jos savarankiškumą
Ekspertas papasakojo apie pasiruošimo "Nord Stream-2" paleidimui procesą
Politologas: Baltijos šalys ir Lenkija kenkia sau, trukdydamos Rusijos dujų projektams