Restoranas Burger King, archyvinė nuotrauka

Kitų metų pradžioje Lietuvoje atsiras restoranas "Burger King"

139
(atnaujinta 19:56 2019.09.27)
Lietuva, Latvija ir Estija yra vienos iš nedaugelio Europos šalių, kuriose dar neveikia šio tinklo užkandinės, bendrovė, įsigijusi "Burger King" restoranų licenciją, valdys juos 20 metų

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Estijos laivybos, keltų ir krui­zi­nių ke­lio­nių bendrovė, vykdanti savo veiklą Baltijos jūroje, "Tallink Grupp" įsigijo išskirtines "Burger King" restoranų plėtros Baltijos šalyse teises, skelbiamam bendrovės pranešime spaudai.

"Pirmuosius "Burger King" restoranus planuojama atidaryti Taline šią žiemą, o pirmuosius restoranus Latvijoje ir Lietuvoje — 2020 metų pirmąjį pusmetį", — rašoma pranešime.

Bendrovė planuoja atidaryti ir eksploatuoti restoranus visoje Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje ir tikisi sukurti daugiau nei 800 naujų darbo vietų. Licencija valdyti "Burger King" restoranus įsigyta 20-iai metų. Restoranai veiks franšižės būdu.

2016 metais "Tallink Grupp" jau bendradarbiavo su "Burger King". Tada bendrovė buvo pirmoji, kuri atidarė greito maisto restoraną laive.

"Burger King" franšizės įsigijimas Baltijos šalyse yra dar vienas svarbus plėtros sausumoje žingsnis į priekį. "Tallink Grupp" ir toliau ieškos plėtros galimybių sausumoje ir jūroje tiek Baltijos jūros regione, tiek toliau", — pranešime cituojamas "Tallink Grupp" generalinis direktorius Paavo Nogene.

"Burger King" restoranų valdymui bus sukurta atskira įmonė "Tallink Fast Food".

"Burger King" — amerikiečių greito maisto restoranų tinklas, įkurtas 1954 metais Floridoje.

139
Tegai:
Baltijos šalys, greitas maistas
Dar šia tema
Mokslininkai įvardijo naują greitojo maisto pavojų sveikatai
Greitas maistas ar aukštoji virtuvė: Vilniuje vyko "Burger Fest 2019"
Mokslininkai įvardijo, koks maistas skatina vėžio vystymąsi
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 23:26 2021.05.10)
Iki nurodyto laiko šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje bus pradėta mokėti vienišų asmenų pensija

(atnaujinta 22:13 2021.05.10)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonytė pareiškė, kad šiais metais ši pensija bus pradedama mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga

Kinijoje nufilmuota sraigtasparnio katastrofa, per kurią žuvo žmonės

(atnaujinta 08:16 2021.05.11)
Sraigtasparnyje buvo keturi įgulos nariai. Du iš jų mirė, o dar dviejų paieška tebevyksta

Kinijos pietuose nukrito gaisro gesinimo sraigtasparnis, du žmonės žuvo ir du dingo be žinios, pranešė naujienų agentūra "Xinhua", su nuoroda į vietos valdžios atstovus.

Pirminiais duomenimis, sraigtasparnis nukrito į Erhai ežerą Junano provincijoje.

Laive buvo keturi įgulos nariai. Gelbėtojams pavyko rasti du, tačiau jų nepavyko išgelbėti. Tęsiama dar dviejų įgulos narių paieška.

Iš viso paieškos ir gelbėjimo operacijose dalyvauja apie 500 žmonių ir 16 gelbėjimo valčių.

Tegai:
sraigtasparnis, Kinija