Berlynas, archyvinė nuotrauka

Berlynas išreiškė poziciją sankcijų Rusijai atžvilgiu

55
(atnaujinta 21:20 2019.09.30)
Pasak Vokietijos vyriausybės atstovo Steffeno Seiberto, šalies vyriausybės pozicija nesikeičia: reikia reikšmingos pažangos įgyvendinant Minsko susitarimus, kad būtų galima galvoti apie sankcijų sušvelninimą ar panaikinimą

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Berlyno pozicija dėl Rusijai taikomų sankcijų išlieka ta pati: reikia reikšmingos pažangos įgyvendinant Minsko susitarimus, rašo RIA Novosti su nuoroda į Vokietijos vyriausybės atstovą Steffeną Seibertą.

"Vyriausybės pozicija nesikeičia. Reikia reikšmingos pažangos įgyvendinant Minsko susitarimus, kad galėtume galvoti apie sankcijų sušvelninimą ar panaikinimą. Iš visų jėgų stengiamės dirbti, kad būtų padaryta pažanga šioje srityje kartu su kitais Normandijos formato dalyviais", — teigė Seibertas ir pridūrė, kad "teigiami ir vilčių teikiantys signalai" buvo neseniai įvykęs Rusijos ir Ukrainos sulaikytųjų mainai, taip pat karinių pajėgų pasitraukimas iš Luhansko.

Pasak trumpojoje spaudos konferencijoje dalyvavusio Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovo Rainerio Broglio, kalbama "ne apie Vokietijos, o apie Europos sankcijas", dėl kurių sprendimai "priimami ne Berlyne".

"Mūsų pozicija aiški: Minsko susitarimai turėtų būti įgyvendinami ne iš dalies ar atskirais punktais, bet kaip Minsko susitarimai. Tai yra mūsų pozicija, su tuo susijusios sankcijos, ir tai nekeičiama", — sakė jis.

"Aš atsiimu žodį "susilpninti". Vyriausybės pozicija išlieka ta, kad Minsko susitarimai turėtų būti įgyvendinti nuosekliai. Mes vis dar esame labai toli nuo to", — po kalbos pridūrė Seibertas.

2014 metų balandžio mėn. Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš nepripažintas DLR ir LLR, kurios paskelbė nepriklausomybę po perversmo Ukrainoje 2014 metų vasario mėnesį. Naujausiais JT duomenimis, konflikto aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių.

Situacijos Donbase sprendimo klausimas yra svarstomas ir kontaktinės grupės susitikimuose Minske, kur nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio jau priimti trys dokumentai, reglamentuojantys konflikto malšinimo veiksmus. Tačiau net ir po konflikto šalių susitarimų dėl paliaubų susišaudymai tęsiasi.

Rusijos Federacijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris vėl susivienijo su Rusija po pusiasalyje įvykusio referendumo. Vakarai, apkaltinę Rusijos Federaciją kišimusi, įvedė jai sankcijas, Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, ėmėsi importo pakeitimo ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neveiksminga.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad nėra konflikto Ukrainoje šalis ir yra Minsko susitarimo susitarimų objektas.

Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
© Sputnik /
Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
55
Tegai:
sankcijos, Minsko susitarimai, Vokietija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (266)
Dar šia tema
Rusijos ambasadorius Latvijoje įsitikinęs, kad sankcijos pasibaigs
JAV įves naujas sankcijas Kinijai dėl Irano naftos gabenimo
JAV išplėtė sankcijų Rusijai sąrašą
Rusijos URM apie naujas sankcijas: JAV savo beprotybe pranoko visus
Nord Stream-2

Vokietijoje JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2" išvadino nepriimtinais  

(atnaujinta 15:44 2020.08.07)
Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos premjerė Manuela Schleswig pasipiktino JAV grasinimais dėl dujotiekio "Nord Stream-2" darbų.

"Šios grėsmės [Vokietijos miesto Zasnico uosto, esančio Meklenburge-Pomeranijoje — Sputnik], operatoriui yra absoliučiai nepriimtinos", — "dpa" pasakojo ji.

Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą. Visų pirma, laiške teigiama, kad tęsdamas darbą Zasnico uostas susidurs su "finansiniu sunaikinimu".

Ji pridūrė, kad Vokietija "pati gali nuspręsti, kur ir kaip pasisemti energijos".

Anksčiau premjerė pabrėžė Berlyno laikraščiui "Tagesspiegel", kad Meklenburgas-Vorpommernas "tvirtai laikosi dujotiekio tiesimo", tikisi iš Vokietijos vyriausybės "ryžtingo atsakymo, susijusio su JAV šantažo bandymais".

Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims teritorines arba išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas klojime dalyvavusių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio statybų sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, JAV, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietija nepasiduos JAV šantažui dėl "Nord Stream-2"
JAV grasina Vokietijos uostui sankcijomis dėl "Nord Stream-2"  
Astravo AE

Pradėtas branduolinio kuro pakrovimas Baltarusijos AE 1-ajame bloke  

(atnaujinta 15:00 2020.08.07)
Patvirtinus maitinimo bloko patikimumą ir saugą jo projektiniais parametrais, prasidės galios paleidimo fazė, kurios metu įrenginys pirmą kartą bus prijungtas prie elektros tinklo

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Šiandien pradėta krauti branduolinį kurą pirmajame Baltarusijos AE elektriniame bloke (generalinis projektuotojas ir generalinis rangovas — valstybinės atominės energijos korporacijos "Rosatom" inžinerijos skyrius).

Pranešama, kad į reaktoriaus šerdį buvo pakrautas pirmasis kuro rinkinys (FA) su šviežiu branduoliniu kuru. Iki mėnesio pabaigos iš eilės bus pakrauta 163 kuro rinkiniai.

Įkrovus kurą, atlikus atitinkamus tyrimus reaktorius bus pakrautas iki minimalaus kontroliuojamo lygio (1% galios). Nuo šio momento reaktorius įgyja atominės elektrinės statusą. Patvirtinus maitinimo bloko patikimumą ir saugą jo projektiniais parametrais, prasidės galios paleidimo fazė, kurios metu įrenginys pirmą kartą bus prijungtas prie elektros tinklo.

"Baltarusija tapo kvartalo, pastatyto naudojant moderniausias "3+" kartos technologijas, savininke. Šios technologijos nuorodą jau patvirtino panašių jėgos agregatų eksploatavimas Rusijos teritorijoje. Jie atitinka visus po Fukušimos avarijos nustatytus saugos reikalavimus, o visos TATENA misijos pripažino jų patikimumą. Mums labai svarbu, kad mes sukūrėme pirmąjį užsienio VVER-1200 padalinį Baltarusijos respublikoje — mums brolišką šalį", — sakė "Rosatom" generalinis direktorius Aleksejus Lichačiovas.

Baltarusijos AE statybos projekto įgyvendinimas vykdomas atvirai ir skaidriai. Elektrinė atitinka visus TATENA saugos reikalavimus. Baltarusija reguliariai bendradarbiauja su organizacijos vadovybe ir ekspertais, taip pat palaiko ryšius su Europos Komisijos ir Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupės ENSREG atstovais. Iš viso 2012–2020 metų laikotarpiu buvo vykdomos septynios pagrindinės TATENA misijos, kurios rekomenduojamos šalims, statančioms savo pirmąsias atomines elektrines.

Baltarusijos AE galios blokas Nr. 1 tapo pirmuoju naujos kartos "3+" bloku, pastatytu naudojant Rusijos technologijas užsienyje. Šiuo metu Rusijoje sėkmingai eksploatuojami trys tokio tipo jėgainei: du Novovoronežo AE ir vienas Leningrado AE. Be to, liepos mėnesį buvo baigtos statybos ir pradėtos eksploatavimo operacijos ketvirtajame Rusijos "3+" kartos energijos bloke — Leningrado AE-2 2 bloke.

"Palyginti su ankstesnės kartos galios blokais su reaktoriumi VVER-1000, novatoriškas "3+" kartos galios agregatas su reaktoriumi VVER-1200 turi nemažai pranašumų, kurie žymiai padidina jo ekonominius rodiklius ir saugumą", — pažymėjo pirmasis viceprezidentas statyboms Andrejus Petrovas.

Jo teigimu, pagrindinis "VVER-1200" bruožas yra unikalus aktyvios ir pasyvios saugos sistemų derinys, dėl kurio AE yra maksimaliai atspari išorės ir vidaus poveikiui. Todėl visuose jėgos blokuose yra įrengta "lydalo gaudyklė" — įrenginys, skirtas lokalizuoti branduolinio reaktoriaus branduolio tirpimą, taip pat kitos pasyviosios saugos sistemos, galinčios veikti esant visiškam elektros energijos tiekimo nutraukimui ir nedalyvaujant operatoriams.

Pabrėžiama, kad reaktoriaus jėgainės pajėgumai padidėjo 20 proc., labai sumažėjo techninės priežiūros personalo skaičius, pagrindinės įrangos projektinis tarnavimo laikas buvo padvigubintas nuo 30 iki 60 metų su galimybe ją pratęsti dar 20 metų.

Šiandien Suomija, Vengrija, Turkija, Bangladešas, Egiptas ir kitos tapo pagrindinėmis AE, turinčios "3+" kartos rusiško dizaino jėgaines, klientais.

UAB "Atomenergomash" yra visas Baltarusijos AE branduolinės salos įrangos tiekėjas.

Degalai buvo gaminami Novosibirsko cheminių koncentratų gamykloje, sodrinimo lygis svyruoja nuo 1,3 iki 4,4%.

Šiuo metu "Rosatom" yra pripažinta pasaulio lydere ir vienintele įmone pasaulyje, vykdanti atominių elektrinių serijines statybas užsienyje. Visame pasaulyje pastatyta 102 rusiškos konstrukcijos atominės elektrinės, iš jų 78 galios blokai su VVER reaktoriais. Iki šiol "Rosatom" tarptautinių užsakymų knygoje yra 36 VVER padaliniai įvairiais įgyvendinimo etapais 12-yje šalių, iš kurių 25 įrenginiai statomi devyniose šalyse.

Tegai:
branduolinis kuras, Astravo AE, Rosatom
Dar šia tema
Kaip karantinas paveikė nedarbą antrajame ketvirtyje – statistika
Per metus Lietuvos eksportas sumažėjo 7,6 proc., importas — 10,4 proc.
Eurai

Prokuratūros ir teismai Lietuvoje galės dažniau skirti piniginį užstatą

(atnaujinta 13:53 2020.08.07)
Numatoma, kad asmuo, kuriam skiriamas piniginis užstatas, jį turės sumokėti per 3 dienas, tuo metu, jis jo neteks, jeigu padarys bent menkiausią nustatyto režimo pažeidimą

VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik. Prokurorams ir teismams Lietuvoje bus sudaryta galimybė dažniau skirti piniginį užstatą, praneša Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.

Anot ministerijos piniginis užstatas yra ne mažiau veiksminga kardomoji priemonė kaip suėmimas.

Teisingumo ministerija parengė Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas, reglamentuojančias aiškesnę šios alternatyvios priemonės taikymo tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu asmuo sumokėjęs piniginį užstatą, jo netenka, jeigu padaro bent menkiausią nustatyto režimo pažeidimą.

"Suėmimas — asmens laisvės suvaržymas yra pati griežčiausia ir valstybei bei mokesčių mokėtojams brangiausiai kainuojanti kardomoji priemonė. Būna atvejų, kai pritaikius suėmimą, teisme nagrinėjant bylą įtarimai nepasitvirtina, ir valstybė tokiam žmogui turi mokėti kompensaciją už nepagrįstai apribotas teises", — pasakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Anot ministro, teismams ir prokuratūrai reikia aiškesnio teisinio mechanizmo, kad galėtų plačiau taikyti įstatyme numatytą alternatyvią priemonę — sulaikymą už užstatą.

BPK pataisų projekte numatoma, kad asmuo, kuriam prokuroras ar teismas skiria kardomąją priemonę piniginį užstatą, jį sumokėtų per 3 dienas. Dabar galiojanti įstatymo nuostata yra gana paini ir sunkiai taikoma praktikoje.

Jeigu įtariamasis, sumokėjęs piniginį užstatą, neįvykdytų numatytų pareigų ar bandytų pabėgti, šie pinigai atitektų valstybės biudžetui. Užstato dydis nustatomas atsižvelgiant į galimai padaryto nusikaltimo sunkumą, įtariamojo turtinę padėtį bei jo asmenybę. Nors teisės aktuose užstato konkretus dydis neįvardijamas, teismų praktikoje ši suma siekė nuo maždaug tūkstančio iki beveik pusės milijono eurų.

BPK projekte taip pat siūloma apylinkių teismams perduoti nagrinėti dalį sunkių nusikaltimų bylų ir taip sumažinti darbų naštą apygardų teismams, kad šie turėtų daugiau laiko gilintis į pačius sudėtingiausius sunkių nusikaltimų atvejus. Baudžiamųjų bylų krūvis apylinkių teismams padidėtų 3 procentais, tačiau dėl numatytų kitų įstatymų pataisų jiems beveik 10 procentų sumažės nagrinėjamų civilinių bylų apimtys.

Šiuo metu apygardų teismai pirma instancija nagrinėja didžiąją dalį bylų dėl sunkių nusikaltimų, kai įstatyme numatyta griežčiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų, ir visas bylas dėl labai sunkių nusikaltimų.

Tegai:
prokuratūra, teismas, Lietuva