Pagyvenę žmonės, archyvinė nuotrauka

Lietuviams pažadėjo greitą pensijų augimą

50
(atnaujinta 13:38 2019.10.02)
2020 metų vidutinės piliečių pajamos padidės 7,4 proc., o išmokos pensininkams — daugiau nei 8 proc.

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pasveikino pensininkus su Tarptautine pagyvenusių žmonių diena ir atskleidė pokyčių planus pensijų srityje. Apie tai pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

Pasas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Констанция Ждановская

Anot Kukuraičio, kitais metais senatvės pensijos turėtų augti 8,11 proc. Pirmą kartą išmokos pensininkams augs greičiau nei darbo užmokestis.

Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metais darbo užmokestis augs 7,4 procento.

Senatvės pensijoms didinti iš socialinio draudimo fondo ("Sodros") ir valstybės biudžeto planuojama skirti papildomus 240 milijonų eurų.

"Skaičiuojama, kad vidutinė pensija 2020 metais pasieks 374 eurus, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu — 395 eurus. 2016 metų vidutinė pensija sudarė 255 eurus, vidutinė pensija su būtinuoju stažu — 266 eurus", — rašoma pranešime.

Kukuraitis pareiškė, kad šiais metais ministerija pirmą kartą įvedė priemokas asmenims, turintiems minimalų ir ilgesnį pensijų socialinio draudimo stažą: kitaip tariant, priemokos priklauso žmonėms, kurie įmokas mokėjo mažiausiai 15 metų bent nuo minimalios algos per mėnesį.

Kitais metais planuojama padidinti priemokų ribą iki 256 eurų. Ši suma yra minimalus vartojimo poreikių dydis, apskaičiuotas 2020 metais.

Tikimasi, kad kitais metais padidės šalpos pensijos, kurias žmonės gauna neturėdami socialinio draudimo stažo. Jei Seimas pritars ministerijos siūlymui, šios išmokos padidės nuo 132 iki 142 eurų.

Anksčiau Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad 2018 metais respublikoje apie 645 tūkst. gyveno žemiau skurdo ribos. Šis skaičius siekė 22,9 procento ir, palyginti su 2017 metais, nepasikeitė.

2019 metų pradžioje statistikos agentūra "Eurostat" paskelbė tyrimą, pagal kurį Lietuva yra tarp penkių šalių, turinčių aukščiausią skurdo rizikos lygį Europoje. Baltijos šalys taip pat užėmė aukštą vietą ES šalių reitinge, kuriose pensininkams dažniausiai gresia skurdas.

50
Tegai:
pensijos, Lietuva
Dar šia tema
Butkevičius pajamų nelygybei ir skurdui mažinti siūlo nedelsiant didinti pensijas
Daliai gyventojų ketinama didinti šalpos senatvės pensiją
VRM ministrė susitiko su Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoju, vicemaršalka Piotru Zgorzelskiu, Lenkijos Seimo nariu Władysławu Teofiliu Bartoszewskiu ir Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urszula Doroszewska

Vidaus reikalų ministrė džiaugiasi kaip niekada gerais Lietuvos ir Lenkijos santykiais

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptarta regioninė politika, vidaus reikalų ministrė pristatė Lenkijos Seimo atstovams pokyčius Lietuvos regioninėje politikoje ir naujai patvirtintą įstatymą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra kaip niekada geri, sakė vidaus reikalų ministrė (VRM) Rita Tamašunienė.

Kozlovičių pasienio kontrolės punktas Bresto srityje, archyvinė nuotrauka
 
© Sputnik / Андрей Александров

Pažymima, kad šiandien VRM ministrė susitiko su Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoju, vicemaršalka Piotru Zgorzelskiu, Lenkijos Seimo nariu Władysławu Teofiliu Bartoszewskiu ir Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urszula Doroszewska.

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptarta regioninė politika, vidaus reikalų ministrė pristatė Lenkijos Seimo atstovams pokyčius Lietuvos regioninėje politikoje ir naujai patvirtintą įstatymą.

"Labai svarbu, kad Jūs, ministre, išmanote savivaldos darbą ir žinote, kokių pokyčių reikia, nes demokratija visada prasideda nuo apačios, nuo savivaldos, ne nuo centrinės valdžios, todėl stiprinti savivaldą yra itin svarbu", — teigė Lenkijos Seimo Pirmininko pavaduotojas, vicemaršalka Piotras Zgorzelskis.

Taip pat aptarti partnerystės ir dvišalio bendradarbiavimo klausimai, koronaviruso ir sienų kontrolės aktualijos, migracijos politika ir situacija Baltarusijoje. 

"Bendradarbiavimas su Lenkija mums yra vienas svarbiausių prioritetų. Praėjusią savaitę turėjome istorinį įvykį — dviejų Vyriausybių posėdį, kuris aiškiai parodė, kiek daug sąlyčio taškų mes turime. Geri santykiai tarp valstybių užtikrino ir sėkmingą bendradarbiavimą bei operatyvius sprendimus tuomet, kai buvo atkurta sienų kontrolė, taip pat aktyviai bendradarbiauja ir mūsų priešgaisrinės apsaugos tarnybos", — teigia Tamašunienė. 

VRM pranešime teigiama, kad Lenkija, kaip ir Lietuva, yra numačiusi išimtį Baltarusijos piliečiams, atvykstantiems humanitariniais pagrindais ir darbo bei mokslo reikalais. Lenkija yra suplanavusi ir finansinę paramą Baltarusijos piliečiams. 

"Norėčiau padėkoti už bendradarbiavimą Vidaus reikalų ministerijos vadovybei, nes Jūsų indėlis yra labai svarbus ir kai buvo paskelbta apie laikiną sienų kontrolės atkūrimą, ir šiuo metu, kai teikiame pagalbą Baltarusijos žmonėms, labai tą vertiname ir džiaugiamės gerais rezultatais", — sakė Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska. 

Pažymima, kad nuo rugpjūčio 11 dienos jau išduoti 277 leidimai Baltarusijos piliečiams, kurie atvyks ypatingais humanitariniais pagrindais, iš jų 70 atvyko, 20 pateikė prašymus suteikti prieglobstį.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Linkevičius yra vienas agresyviausių politikų Lietuvoje Baltarusijos vadovybės atžvilgiu. Kaip pažymėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, jo kolega lietuvis "stengiasi išlieti purvą [ant Baltarusijos] labiau nei bet kas kitas". Pasak Makėjaus, Minskas mano, kad tokia retorika, be kita ko, pasireiškia dėl artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Lenkija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Rita Tamašunienė
Dar šia tema
Estijoje už apgaulę dešimt žmonių neteko pilietybės
VRM: dėl BelAE galimos grėsmės vyksta antžeminės radiacinės žvalgybos ir švarinimo mokymai
Nord Stream-2 statybos

Rusijos ambasadorius papasakojo apie Lenkijos kovos su "Nord Stream-2" priežastį

(atnaujinta 14:20 2020.09.23)
Kaip pažymėjo diplomatinės atstovybės vadovas, šiuo klausimu svarbų vaidmenį atlieka solidūs Varšuvos ekonominiai interesai

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lenkija priešinasi "Nord Stream-2", nes nori tapti Europos energetikos centru, sakė Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas.

"Rytų Europa, kaip sako Rusijos kritikai Vokietijoje ir JAV, nepritaria suartėjimui [tarp Maskvos ir Berlyno — Sputnik]. Svarbų vaidmenį atlieka solidūs ekonominiai interesai: pati Lenkija nori tapti Europos energetikos centru ir todėl priešinasi "Nord Stream-2". Nenoriu gilintis į Rusijos ir Lenkijos santykių detales. Tačiau mes, žinoma, apgailestaujame dėl antirusiškos politikos, kurią šiuo metu vykdo Varšuva. Deja, antirusiška refleksija yra labai paplitusi tarp Lenkijos elito", — cituoja RIA Novosti Nečajevo pareiškimą interviu laikraščiui "Berliner Zeitung".

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Tegai:
Rusija, Nord Stream-2, Lenkija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Rusijoje "Navalno byla" siejama su ataka prieš "Nord Stream-2"
Rusijos Valstybės Dūma įvertino JAV idėją sukurti koaliciją prieš "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV gali įtraukti Baltijos šalis į koaliciją prieš "Nord Stream-2"
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

"Nepripažįstame Lukašenkos". Kodėl ES neįvedė naujų sankcijų Minskui

(atnaujinta 15:15 2020.09.23)
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Žosepas Borelis yra pasirengęs atvykti į Baltarusiją padėti išspręsti politinę krizę. Tačiau, pasak jo, Aleksandras Lukašenka nėra linkęs bendrauti su ES

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lenkija, Lietuva ir Rumunija pažadėjo baltarusiams suteikti galimybę keliauti be vizų, o pačioje respublikoje tęsiasi masiniai protestai. Ko nori Briuselis ir kitos Europos sostinės ir kokią įtaką situacijai daro mitingai — RIA Novosti straipsnyje.

Įprasti mitingai

"Ministrai (Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai) davė tvirtą signalą: mes nepripažįstame Lukašenkos teisėtumo, laikome rinkimų rezultatus suklastotais", — pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų posėdžio sakė Borelis.

Buvo raginama užmegzti nacionalinį dialogą, bet ir sankcijas bandė paskelbti. Nepavyko. "Nebuvo vieningos nuomonės", — paaiškino Borelis. Sutrukdė Kipras, reikalaudamas, kad Europos Sąjunga padarytų įtaką Turkijai, išgaunančiai dujas Kipro ekonominėje zonoje.

Tačiau Minsko sankcijomis nepagąsdinsi. ES jas jau įvedė 2004 metais, ir tik iš dalies jas panaikino 2016 metais.

Atsižvelgiant į tai, Lenkijos, Lietuvos ir Rumunijos vyriausybės pasiūlė Europos Sąjungai Baltarusijos piliečiams suteikti bevizį režimą ir atvirą prieigą prie finansinių išteklių, skirtų "pertvarkyti ir pradėti liberalią ekonomiką". Kaip savo Twitter paskyroje rašė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Vilnius, Varšuva ir Bukareštas paragino Briuselį parengti paramos paketą būsimai demokratinei Baltarusijai, siekiant prisidėti prie jos politinės, ekonominės ir socialinės pertvarkos.

Pačioje respublikoje protesto mitingai nesiliauja pusantro mėnesio. Šeštadienį Minske įvyko dar vienas "moterų žygis", vadinamas "žėrinčiuoju" — jo dalyvės nešėsi blizgančius plakatus. Policija vėl sulaikė demonstrantus, ir jie, žinoma, buvo tam pasirengę. "Omonininkas paėmė mane už rankos ir nuvedė prie automobilio, — sakė viena protestuotojų. — Maniau, kad galėčiau šiek tiek pagerinti šią situaciją ir oriai iš jos išeiti. Aš paklausiau, ar galiu jį paimti už parankės. Jis atsakė, kad žinoma, ir mes gražiai nuėjome iki automobilio".

Akcijos gatvėse tęsėsi ir sekmadienį. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, sulaikyta daugiau nei 400 žmonių, dauguma jų — sostinėje. Minske iš viso buvo suskaičiuota 18 tūkstančių protestuotojų. Breste buvo naudojamos ašarinės dujos, policininkas garsiniu užtaisu paleido įspėjamąjį šūvį į orą.

Ministerija taip pat pakomentavo į internetą patekusius saugumo pareigūnų, kurie esą dalyvavo malšinant protestus, asmens duomenis. Tai, kad darbuotojai, ieškodami apsaugos, kreipėsi į įvairius fondus, yra klastotė, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Paskelbtam sąrašui yra ketveri metai.

"Per šį laiką daugelis persikėlė į kitas pareigas, į kitus skyrius ir departamentus, kai kurie išėjo iš darbo", — sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovė Olga Čemodanova ir pridūrė, kad konfidenciali informacija nebuvo atskleista. O toks melas, priešingai, "tik sustiprina darbuotojų moralę".

Neuždarykite durų

Baltarusijos politologas Valerijus Karbalevičius pastebi: sankcijos, nepatvirtintos dėl Kipro, yra daug švelnesnės nei prieš Lukašenkos administraciją priimtos ankstesniais metais.

RIA Novosti pašnekovas primena, kad po prezidento rinkimų 2010 metų gruodžio mėnesį Minske taip pat vyko masiniai nesankcionuoti protesto mitingai, kuriuos lydėjo sulaikymai. Valdžia taip pat apkaltino užsienio žvalgybos agentūras dalyvavimu riaušėse. Europos Sąjunga įvedė sankcijas tiek Baltarusijos pareigūnams, tiek respublikos įmonėms.

"Dabar ES labiau rūpinasi vidinėmis, o ne išorinėmis problemomis, — sako Karbalevičius. — Be masinių protestų nebūtų sureaguota. Kadangi pastaraisiais metais Briuselis pradėjo kitaip vertinti Baltarusijos režimą. Svarbiausia, kad nebūtų politinių kalinių, kraujo gatvėse".

Apskritai Europos biurokratija Lukašenką vertina gana nuolaidžiai.

Kozlovičių pasienio kontrolės punktas Bresto srityje, archyvinė nuotrauka
 
© Sputnik / Андрей Александров

"Jis nevisiškai palaikė Rusiją po 2014 metų, ir tai Europa įvertino bei nepriekabiavo dėl žmogaus teisių pažeidimo", — aiškina Karbalevičius.

"Ekonominė pagalba buvo skirta valdžios institucijoms, o nevyriausybinių organizacijų finansinė parama, priešingai, buvo sumažinta", — priduria ekspertas. Krizę respublikoje jis laiko konfliktu tarp visuomenės ir valdžios.

Rusijos politologas Aleksandras Nosovičius mano, kad Briuselis elgsis atsargiai.

"Daugelio politikų nuomone, Lukašenkai neturėtų būti uždarytos visos durys, nes tai neleis Baltarusijos vadovybei grįžti prie geopolitinių manevrų tarp Rusijos ir Vakarų. Minsko ir Maskvos suartėjimas būtų Vakarų pralaimėjimas, todėl jie nenori visiškai nutraukti ten ryšių", — sako ekspertas.

"ES nėra vieningos sankcijų srityje, — tęsia jis. — Sutariama, kad jos apskritai reikalingos, Lukašenka nepripažįstamas. Tačiau taip pat yra suvokimas, kad tai neturėtų būti santykių lūžis."

Tačiau Varšuvai ir Vilniui atsivėrė antras kvėpavimas politikoje, kurią jie visada vykdė Baltarusijos kryptimi.

"Lenkijos ir Lietuvos vadovybė, palaikydama ryšius su Minsku, suvaidino piktų tyrėjų vaidmenį. Švelniai taktikai pirmenybę teikė Vakarų Europos šalys ir JAV, o lenkai ir lietuviai rėmė Baltarusijos opoziciją — radikalią, nacionalistinę ir antirusišką", — sakė Nosovičius.

Taigi, jie bando kalti geležį, kol ji karšta: gauti biudžetus naujoms programoms Baltarusijoje.

Protestai išsikvėpia, o entuziazmas Vakaruose taip pat blėsta. Opozicijos scenarijus, kaip perimti valdžią "blickrygo" būdu, nepasitvirtino. "Akivaizdu, kad teks išsaugoti dabartinę politinę sistemą ir Baltarusijos orientaciją į Rusiją", — apibendrina politologas.

Lenkija ir Baltijos šalys toliau darys spaudimą Minskui, tikėdamosi sustiprinti savo pozicijas NATO, prognozuoja ekspertas. Tačiau laikui bėgant jos taip pat nusiramins — rimstant politinei krizei.

Tegai:
Europa, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu
Politikas: Baltijos šalys turėtų pagalvoti, kas laukia Baltarusijos, jei Lukašenka išeis
Baltarusijoje įvyko Lukašenkos inauguracija