Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

Vokietijos URM: "Nord Stream-2" bus įgyvendintas

36
(atnaujinta 20:50 2019.10.02)
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politikos skyriaus direktorius Jensas Pletneris pažymėjo, kad bet kokiu atveju Europai teks tiekti dujas per šį dujotiekį

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. "Nord Stream-2" projektas bus įgyvendintas, trečiadienį 6-ajame Varšuvos saugumo forume sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politikos skyriaus vadovas Jensas Pletneris, rašo RIA Novosti.

"Mano manymu, "Nord Stream-2" bus realizuotas", — teigė Pletneris.

Jis pažymėjo, kad bet kokiu atveju Europai teks tiekti dujas per šį dujotiekį.

"Paradoksas yra tas, kad pažvelgę į naujausius dujų suvartojimo tyrimus pamatysime, kad mums reikės dujų tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės", — teigė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Kartu jis pažymėjo, jog teiginiai, kad Rusija naudosis "Nord Stream" kaip politine priemone šiuo atveju nereikšmingi.

"Jei rusų dujos turėjo tapti ginklu, tada tiekiant rusiškas dujas tiek per "Nord Stream-2", tiek per Ukrainą, situacija bus tokia pati", — sakė jis.

Be to, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pasisakė už ES bendradarbiavimą su Rusija.

"Esame suinteresuoti, kad Rusija priimtų mūsų, o ne kinų, standartus", — sakė jis.

Projektas "Nord Stream-2" apima dviejų dujotiekio atšakų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Dujotiekis bus nutiestas Baltijos jūros dugnu per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis arba išskirtines ekonomines zonas.

Tikimasi, kad dujotiekio statyba bus baigta šiais metais.

Tuo tarpu Danija, kitaip nei kitos šalys, iki šiol neišdavė statybos leidimo. Be to, projektą kritikuoja ir kitos Europos šalys.

Prieš "Nord Stream-2" pasisako JAV ir Ukraina. Vašingtonas kritikuoja projektą, tikėdamasis tiekti savo suskystintas gamtines dujas (SGD) Europai, o Kijevas bijo prarasti pajamas iš Rusijos kuro tranzito.

Projekto priešininkės taip pat yra Lietuva, Latvija ir Lenkija. Šių šalių vadovybė dujotiekio tiesimą laiko "politiškai motyvuotu".

Už dujotiekio statybą pasisako Vokietija ir Austrija, kurios suinteresuotos patikimu kuro tiekimu, taip pat Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 procentų kompanijos "Kvaerner", kuri yra viena iš statybos rangovų, akcijų.

Maskva ne kartą ragino nepolitizuoti projekto ir pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai ekonominis projektas ir jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"
36
Tegai:
dujotiekis, Europa
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (355)
Dar šia tema
Ekspertas: Europa neatsisakys "Nord Stream-2" be kompensacijos
Nutiesta daugiau kaip 80 procentų dujotiekio "Nord Stream-2"
Ekspertas: Danijos sprendimas dėl "Nord Stream-2" parodys jos savarankiškumą
Nemuno upė

GIPL statyboje pradedami dujotiekio tiesimo darbai po Nemunu

(atnaujinta 15:19 2020.08.04)
Tarptautinę dujotiekių jungtį planuojama pastatyti iki 2021 metų pabaigos. Šiais metais numatyta atlikti du trečdalius statybos darbų

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projekte, kurį įgyvendina "Amber Grid", toliau tęsiamas horizontalus kryptinis gręžimas (HDD) po Lietuvos upėmis, praneša bendrovė "Amber Grid".

Pabrėžiama, kad aplinką tausojančius darbus atliekantys Vokietijos rangovai "LMR Drilling", birželio mėnesį sėkmingai nutiesęs dujotiekio atkarpą po Neries upe, šią savaitę pradėjo HDD darbus tiesiant dujotiekį po Nemuno upe, Alytaus rajone.

Pažymima, kad po didžiausia Lietuvos upe 20 metrų gylyje bus nutiesti du apie 700 metrų ilgio vamzdžiai. Tuo pačiu, lygiagrečiai, vienas šalia kito abu vamzdžiai klojami, užtikrinant saugų dujų tiekimą. 

"Visuose tokio masto projektuose HDD darbai yra bene didžiausias iššūkis. Skandžiai užbaigti darbai po Nerimi buvo puiki repeticija. Tikimės, kad ir dujotiekio tiesimas po Nemunu įvyks sklandžiai. Tinkama projekto valdymo kokybė ir dėmesys rizikų valdymui užtikrina, kad šis ne tik Lietuvai svarbus dujotiekis bus nutiestas numatytu laiku", — teigia "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Pranešama, kad gręžimo darbai tiesiant dujotiekį po Nemunu vykdomi Alytaus rajone netoli Punios.

Viename Nemuno krante įrengta speciali darbų aikštelė, kurioje yra išdėstyta sumontuota Vokietijos partnerių atsigabenta įranga. Kitoje Nemuno pusėje jau parengtos dvi suvirintų vamzdžių gijos, kurios gręžimo darbų metu bus nutiestos po Nemuno dugnu.  

Taip pat, gręžiant dujotiekį po upėmis, išsaugomi pakrančių miško plotai, neprarandama vandens augalija ir gyvūnija, išlaikoma natūrali aplinka, jai nepakenkiant. 

Tarptautinę dujotiekių jungtį planuojama pastatyti iki 2021 metų pabaigos. Šiais metais numatyta atlikti du trečdalius statybos darbų.

Tegai:
Amber Grid, Nemunas
Dar šia tema
Paskelbtos sausio — liepos mėnesių valstybės biudžeto pajamos
Vaikų stovyklose ir darželiuose galioja birželio mėnesį nustatyti saugumo reikalavimai
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą

(atnaujinta 13:42 2020.08.04)
Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių judėjimas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Europos Sąjunga atsisakė finansuoti Latvijos uostų modernizavimą. Susisiekimo ministras Talis Linkaitis pripažino: ankstesnio "uostų klestėjimo" nebus. Padėtis sudėtinga, Rusijos tranzitas vis dažniau vyksta per savo mazgus. Ekonomikos nuosmukis dėl epidemijos taip pat turi įtakos. Kodėl Baltijos šalių pajamos mažėja, išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Ekonomikos "arkliukas"

"ES pozicija yra labai aiški: uostai turėtų finansuoti šiuos darbus (dėl modernizacijos — Sputnik) iš savo lėšų", — Linkaitis pasakojo Latvijos žurnalistams ir patvirtino, kad Liepojos ir Ventspilio infrastruktūra nėra geriausios būklės.

Pinigų klausimas yra ypač aktualus, nes krovinių srautas Latvijos uostuose 2020 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu, o tranzitas — perpus.

Padėtis nėra nauja. Dar 2019 etais "Jamestown Fund" pareiškė, kad apimtys mažėja. Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių srautas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc.

Kita vertus, padidėjo krovinių judėjimas Rusijos mazguose Suomijos įlankoje. Primorske — 16,7 proc., Ust-Lugoje — 7,3 proc., Vysocke — 5,3 proc. O Maskva ir toliau mažina krovą per Latvijos, Lietuvos ir Estijos uostus.

O apie tai buvo perspėjama. Taigi 2019 metais Latvijos Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Viačeslavas Dombrovskis pažymėjo: "Tranzitas jau seniai yra pagrindinis Latvijos ekonomikos "arkliukas": beveik kas dešimta darbo vieta, trečdalis viso paslaugų eksporto ir panašiai".

Jis priminė, kad nuo 2011 metų į valstybės logistiką investuota beveik pusė milijardo eurų, Europa davė pinigų. Ryga turėjo tikslą iki 2020 metų padvigubinti krovos apimtis. "Deja, prekių apyvarta ne tik nepadvigubėjo, bet ir šiek tiek sumažėjo", — sakė Dombrovskis.

Рижский порт, архивное фото
© Sputnik / Оксана Джадан
Rygos uostas

Pasak jo, Latvija praras ne tik pajamas, dešimtis tūkstančių darbo vietų ir biudžeto pajamas. "Tai taip pat reiškia, kad geležinkelį turės visiškai išlaikyti arba keleiviai, arba mokesčių mokėtojai. Arba jį galima paprasčiausiai išardyti. Esu tikras, kad lietuviai tai padarys nemokamai, kad užtikrintai ir amžiams atsikratytų konkurento", —  savo kolegoms sakė parlamentaras.

Pasak jo, problemos esmė yra ta, kad dabartinė Latvijos vyriausybė "nori užsidirbti pinigų iš Rusijos tranzito ir elgtis, sakykim, ne kaip kaimynė".

Aktyvios veiklos imitacija

Dombrovskis lyg iš anksto būtų žinojęs: pirmąjį ketvirtį krovinių vežimo geležinkeliu srautas Latvijoje sumažėjo 48,7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

"Tie, kurie lengvai atsisakė Europos 380 milijonų eurų geležinkeliui elektrifikuoti, buvo paskirti vadovauti "Latvijas dzelzcels", palikdami tranzitą į Klaipėdos uostą visam laikui", — piktinosi publicistas Benas Latkovskis.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje esančiame Klaipėdos uoste, net iki epidemijos, krovinių srautas sumažėjo beveik 17 proc.

Tendencijos buvo tokios akivaizdžios, kad vasario mėnesį Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs prekybos misijas Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jis paaiškino: Maskva nori išvengti "aktyvios veiklos imitacijos". "Mes suprantame, kaip vystosi mūsų prekybos ir ekonominiai santykiai", — pridūrė Manturovas.

Estijoje geležinkelių darbuotojai taip pat pastebėjo sumažėjusią krovą. "Tranzitiniai kroviniai — 3,5 milijono tonų — sumažėjo maždaug 12%. Keleivių srautas sumažėjo 25%", — sakė Erikas Laidvee, respublikos operatoriaus "Eesti Raudtee" valdybos pirmininkas, paskelbęs ataskaitą apie pirmuosius penkis metų mėnesius.

Brangu, bet efektyvu

Politologas Aleksandras Nosovičius tai vertina kaip neišvengiamą atsipirkimą už Vilniaus, Rygos ir Talino pasirinktą politinio elgesio modelį. "Reikėjo pasirinkti tarp ekonomikos, orientuotos į Rytus, ir suartėjimo su Vakarais antirusiškumo pagrindu", —  pažymi jis.

"Jei pramonė ir žvejybos laivynas nepriklausomose valstybėse žlugo beveik iš karto, tai logistika, kaip labai konservatyvi pramonė, išliko. Tranzito kryptys formuojamos dešimtmečius, o iš Rusijos per Baltijos uostus tai vyko šimtmečius. Ir net konfrontacija su Maskva šių maršrutų iškart nesunaikino, tokia didelė buvo inercija", — aiškina Nosovičius.

Žlugus TSRS, Rusija susidūrė su tuo, kad tranzito valstybės kaip politinio spaudimo įrankį naudojo iš sovietmečio paveldėtą infrastruktūrą. Tai taip pat taikoma Ukrainos dujų transportavimo sistemai ir Baltijos jūrų uostams.

"Monopolija leido vykdyti ir antirusišką politiką, ir šantažuoti nutraukiant prekių srautą", — tęsia Nosovičius. — Todėl Maskva transporto infrastruktūros statybą Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje laikė strateginio saugumo klausimu. Procesas yra brangus, bet efektyvus".

Mėginimas gelbėti padėtį teiginiais, kad Rusijos tranzitas bus pakeistas kinietiškuoju, pasirodė esąs nesėkmingas dėl grynai politinių priežasčių, priduria ekspertas. "Vašingtonas tiesiog padarė savo satelitų palaikymą priklausomą nuo atsisakymo bendradarbiauti su Kinija. Taigi buvo tikslinga kalbėti apie siuntas iš Kinijos, galbūt vakar, bet ne šiandien", — apibendrina Nosovičius.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas primena, kad "Baltijos langas į Europą" turėjo didelę reikšmę Rusijos prekybai. "Latvija, Lietuva ir Estija yra naudojamos tiek eksportui, tiek konkuruodamos su Rusijos uostais, tiek kaip ofšorinės įmonės pinigų plovimui", — sako ekspertas.

Solozobovas nubrėžė paraleles su XX amžiaus 20–30-aisiais: tada sovietų šalis prekiavo kapitalistiniu pasauliu per limitrofines valstybes. "Mūsų eksportas palaikė kaimynų, kurie nebuvo mums sąjungininkai, ekonomiką", — sako jis. Tas pats modelis atnaujintas žlugus TSRS. Šį kartą nepriklausomų respublikų verslą vykdė ne komisarai, o Rusijos verslininkai. Baltijos šalys mielai užmerkė akis į kai kuriuos finansinės drausmės pažeidimus. Tai padidino tranzito per Latviją, Lietuvą ir Estiją patrauklumą.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2018 metais ministras pirmininkas Juris Ratas pareikalavo, kad Ukrainos valdžia išbrauktų Estiją iš ofšorinių zonų sąrašo. JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas apkaltino Latvijos banką ABLV pinigų plovimu. Bankas tai pavadino šmeižtu, tačiau dideli pinigai vis dėlto iš jo buvo išimti.

"Europos Sąjunga ketina kovoti su mokestiniais uostais, nebent, žinoma, kalbama ne apie tokias gerbiamas teritorijas kaip Liuksemburgas ar Monakas", — priduria Solozobovas. Jo manymu, Baltijos šalių tranzitą daugiausia lėmė "kai kurių rusų godumas ir nepatriotiškumas". "Reikia padėkoti ir mūsų vyriausybei, ir Europos Sąjungai, kuri nusprendė įvesti tvarką jaunoms demokratijoms. Briuselis išmokė visus mylėti savo tėvynę", — apibendrina Solozobovas.

Dabar Baltijos šalyse prasideda nauja era: reikia egzistuoti tokioje aplinkoje, kurioje Europos ir Rusijos interesai beveik nesusiję su Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomika.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, krovinių apyvarta, tranzitas, Rusija, Baltijos šalys
Amerikos kariuomenės Gdanske, Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

Penktojo Amerikos armijos korpuso vadovybė dislokuota Lenkijoje

(atnaujinta 16:09 2020.08.04)
Šiuo metu Lenkijoje dislokuota apie 5000 JAV karių. Neseniai buvo susitarta padidinti jų skaičių dar tūkstančiu

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lenkija ir JAV paskelbė apie savo veiksmų pradžią, vadovaujant 5-ajam JAV armijos korpusui, praneša RIA Novosti.

"Lenkija ir JAV pagaliau susitarė dėl sustiprinto gynybos bendradarbiavimo susitarimo", — antradienį Krokuvoje vykusioje ceremonijoje sakė JAV ambasadorė Lenkijoje Georgette Mosbacher.

"Šiandien turime tikrai ypatingą dieną, nes šiandien mes skelbiame, jog bus aktyvuota paskirta penktojo korpuso Lenkijoje (JAV 5-osios armijos korpuso) vadovybė", — sakė ji.

Savo ruožtu Lenkijos gynybos apsaugos ministras Mariušas Blaščakas teigė, kad "šiandien patvirtiname sprendimą dėl penktojo korpuso paskirtos vadovybės Lenkijoje".

"Šis sprendimas yra vainikuojantis mūsų pastangų padidinti Amerikos kariuomenės būrį Lenkijoje pasiekimas", — pridūrė jis.

Jis sakė, kad praėjusią savaitę JAV ir Lenkija pagaliau susitarė dėl savo karinio bendradarbiavimo susitarimo.

"Šis susitarimas suformuos ginkluotųjų pajėgų veiklą Lenkijos teritorijoje dešimtmečius", — teigė Lenkijos ministras.

Šiuo metu Lenkijoje dislokuota apie 5000 JAV karių. Neseniai buvo susitarta padidinti jų skaičių dar tūkstančiu.

Tegai:
kariai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Ekspertas numatė "Nord Stream-2" likimą po Lenkijos skirtos baudos
Lietuva ir Lenkija "Harmony Link" projekto įgyvendinimui pasitelks tarptautinę grupę