Elektros perdavimo bokštas, archyvinė nuotrauka

Lietuva ES gavo 15 milijonų eurų energetikos projektams įgyvendinti

27
(atnaujinta 10:40 2019.10.07)
Pirma, Briuselis skyrė lėšų parengiamiesiems darbams tiesiant jūrinį kabelį "Harmony Link", kuris sujungs Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo linijas

VILNIUS, spalio 6 — Sputnik. Lietuva iš ES gavo beveik 15 milijonų eurų trims energetikos projektams įgyvendinti, praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Dešimt milijonų eurų bus išleista parengiamiesiems darbams tiesiant jūrinį kabelį "Harmony Link", kuris sujungs Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo linijas. Likę maždaug penki milijonai bus skirti kitiems dviem energetikos projektams.

Anot ministerijos, ES valstybės narės trečiadienį pritarė Europos Komisijos siūlymui skirti 556 milijonų eurų dydžio finansavimą ES Bendro intereso projektų sąrašo projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP).

Lėšos bus skiriamos tik aštuoniems projektams — šeši iš jų susiję su elektros sektoriumi, du — su dujų sektoriumi. Lietuva tapo vienintele šalimi, gaunančia finansavimą iš ES už visas pateiktas paraiškas.

"Ši parama leidžia toliau sėkmingai ir sparčiai judėti į priekį su jūrinės jungties "Harmony Link" projektą, kuris yra viena iš svarbiausių Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos dalių. Kartu tai dar kartą patvirtina, kad EK ir visos ES šalys toliau nuosekliai remia mūsų siekį tapti saugaus ir patikimo Europos elektros tinklo dalimi", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Be to, Lietuva gavo 205 tūkst. eurų Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) pajėgumų išplėtimo tyrimams ir 4,88 mln. Lietuvos-Latvijos dujotiekio plėtros darbams.

Pasak valdžios atstovų, padidinus dujų perdavimo pajėgumus tarp Lietuvos ir Latvijos, bus sudarytos geresnės sąlygos rinkai naudotis Klaipėdos SGD terminalu, Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla, o nuo 2022 metų ir GIPL jungtimi.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Jos paaiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Atitinkamas susitarimas buvo pasirašytas tarp Baltijos šalių, Europos Komisijos ir Lenkijos.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.

Lietuvos elektros perdavimo operatorius "Litgrid" paskelbė apie darbo su keturių projektų, susijusių su energetikos sistemos sinchronizavimu su žemyninės Europos elektros tinklais, teritoriniu planavimu pradžią. Pirmasis pasirengimo etapas bus skirtas respublikos elektros tinklo stiprinimui ir modernizavimui. Darbus numatyta baigti iki 2025 metų.

Rusija aktyviai ruošiasi desinchronizacijai su Baltijos šalimis, nes siekia užtikrinti Kaliningrado srities energetinį saugumą. Ateityje energiją regionui gamins keturios naujos elektrinės, kurių bendras pajėgumas sieks apie vieną gigavatą.

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas pažymėjo, kad regiono energetikos sistemos atjungimo rizika, Lietuvai pasitraukus iš BRELL, yra sumažinta iki nulio.

Be to, Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Kai kurie ekspertai mano, kad, Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

27
Tegai:
Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, BRELL, ES finansavimas, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (75)
Dar šia tema
"Litgrid" pradėjo keturis projektus, susijusius su Lietuvos pasitraukimu iš BRELL
Kaliningrade įvertinta elektros tiekimo problemų tikimybė, Lietuvai išėjus iš BRELL
Vilnius pakvietė Japonijos investuotojus dalyvauti Lietuvai pasitraukiant iš BRELL