Elektros perdavimo bokštas, archyvinė nuotrauka

Lietuva ES gavo 15 milijonų eurų energetikos projektams įgyvendinti

47
(atnaujinta 10:40 2019.10.07)
Pirma, Briuselis skyrė lėšų parengiamiesiems darbams tiesiant jūrinį kabelį "Harmony Link", kuris sujungs Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo linijas

VILNIUS, spalio 6 — Sputnik. Lietuva iš ES gavo beveik 15 milijonų eurų trims energetikos projektams įgyvendinti, praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Dešimt milijonų eurų bus išleista parengiamiesiems darbams tiesiant jūrinį kabelį "Harmony Link", kuris sujungs Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo linijas. Likę maždaug penki milijonai bus skirti kitiems dviem energetikos projektams.

Anot ministerijos, ES valstybės narės trečiadienį pritarė Europos Komisijos siūlymui skirti 556 milijonų eurų dydžio finansavimą ES Bendro intereso projektų sąrašo projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP).

Lėšos bus skiriamos tik aštuoniems projektams — šeši iš jų susiję su elektros sektoriumi, du — su dujų sektoriumi. Lietuva tapo vienintele šalimi, gaunančia finansavimą iš ES už visas pateiktas paraiškas.

"Ši parama leidžia toliau sėkmingai ir sparčiai judėti į priekį su jūrinės jungties "Harmony Link" projektą, kuris yra viena iš svarbiausių Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos dalių. Kartu tai dar kartą patvirtina, kad EK ir visos ES šalys toliau nuosekliai remia mūsų siekį tapti saugaus ir patikimo Europos elektros tinklo dalimi", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Be to, Lietuva gavo 205 tūkst. eurų Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) pajėgumų išplėtimo tyrimams ir 4,88 mln. Lietuvos-Latvijos dujotiekio plėtros darbams.

Pasak valdžios atstovų, padidinus dujų perdavimo pajėgumus tarp Lietuvos ir Latvijos, bus sudarytos geresnės sąlygos rinkai naudotis Klaipėdos SGD terminalu, Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla, o nuo 2022 metų ir GIPL jungtimi.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Jos paaiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Atitinkamas susitarimas buvo pasirašytas tarp Baltijos šalių, Europos Komisijos ir Lenkijos.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.

Lietuvos elektros perdavimo operatorius "Litgrid" paskelbė apie darbo su keturių projektų, susijusių su energetikos sistemos sinchronizavimu su žemyninės Europos elektros tinklais, teritoriniu planavimu pradžią. Pirmasis pasirengimo etapas bus skirtas respublikos elektros tinklo stiprinimui ir modernizavimui. Darbus numatyta baigti iki 2025 metų.

Rusija aktyviai ruošiasi desinchronizacijai su Baltijos šalimis, nes siekia užtikrinti Kaliningrado srities energetinį saugumą. Ateityje energiją regionui gamins keturios naujos elektrinės, kurių bendras pajėgumas sieks apie vieną gigavatą.

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas pažymėjo, kad regiono energetikos sistemos atjungimo rizika, Lietuvai pasitraukus iš BRELL, yra sumažinta iki nulio.

Be to, Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Kai kurie ekspertai mano, kad, Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

47
Tegai:
Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, BRELL, ES finansavimas, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (87)
Dar šia tema
"Litgrid" pradėjo keturis projektus, susijusius su Lietuvos pasitraukimu iš BRELL
Kaliningrade įvertinta elektros tiekimo problemų tikimybė, Lietuvai išėjus iš BRELL
Vilnius pakvietė Japonijos investuotojus dalyvauti Lietuvai pasitraukiant iš BRELL
Klaipėdos uostas

Analitikas: Lietuvai naudinga išlaikyti Baltarusiją kaip "įkaitę" naftos klausimu

(atnaujinta 22:26 2020.05.25)
Lietuvoje susiklostė patogi situacija — žaliavos pristatomos per Klaipėdos uostą, mano analitikas Igoris Juškovas

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Baltarusijai būtų ekonomiškai tikslingiau tiekti žaliavas per Latvijos dujotiekį, nei naudoti geležinkelį ir tuo pačiu metu būti Lietuvos "įkaite" naftos klausimu, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinio energetinio saugumo fondo vyriausiasis analitikas Igoris Juškovas.

Vargu, ar Lenkijos bendrovė "Orlen" išdrįs investuoti į Baltarusijoje esančią Mozyrio naftos perdirbimo gamyklą, nes ji turi neuždarytas "uodegas" bendrovės "Gomeltransneft Družba" atžvilgiu, RIA Novosti pareiškė "Belneftechim" atstovas Aleksandras Tiščenka.

Baltarusijos koncernas, komentuodamas galimas Lenkijos investicijas į vietinę naftos perdirbimo gamyklą, pareiškė, kad "Orlen" vargu ar būtų žengęs tokį žingsnį. Lietuvos padalinys ilgą laiką bylinėjosi su "Gomeltransneft Družba" dėl iš "Družbos" išpumpuotos technologinės naftos.

Analitikas Igoris Juškovas papasakojo, kad Lietuvai nenaudinga išspręsti šią situaciją.

"Lietuvai, be abejo, naudinga situacija, kuri yra dabar, nes joje Baltarusija tampa įkaite, ir ji pumpuoja naftą per Klaipėdą, toliau geležinkeliu per Lietuvą. Todėl Lietuvai status quo yra naudingas, nes dabar viskas, kas pristatoma iš alternatyvių šaltinių į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas iš šiaurės, kaip tik Novopolocko naftos perdirbimo gamyklai, kaip tik eina per Lietuvą. Todėl Lietuvai, be abejo, nenaudinga kažkokiu būdu išspręsti šią situaciją", — pažymėjo analitikas.

Anot Juškovo, neaišku, dėl kokios priežasties Baltarusija ir Latvija negali susitarti, nes ekonomiškai tikslingiau tiekti žaliavas per dujotiekį nei naudoti geležinkelį. Be to, dalį naftos galima tiekti jūra, o paskui per dujotiekį, ir tokio pristatymo išlaidos bus mažesnės.

"Visi tie kiekiai, kurie šiuo metu perkami, greičiau yra bandymas daryti spaudimą Rusijai, kad gautų palankesnes sąlygas Rusijos naftai tiekti per naftotiekį "Družba", — sakė analitikas.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, nafta
Dar šia tema
"Družba" — geras ženklas, bet nafta atskirai. Kodėl Minskas nepasieks tiesos Lietuvoje?
JAV pradėjo tiekti naftą Baltarusijai
Naftos rinka tango ritmu: Saudo Arabijos klaidos brangiai atsiėjo
Lietuvos prezidentas dalyvavo darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovams pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo

Darbdaviai susitarė nemažinti darbo užmokesčio COVID-19 pandemijos laikotarpiu

(atnaujinta 18:44 2020.05.25)
Darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovai palaiko prezidento teisėkūros iniciatyvą laikinai sumažinti darbo jėgos apmokestinimą

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovais ir dalyvavo jiems pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo koronaviruso pandemijos (COVID-19) laikotarpiu, praneša prezidento spaudos tarnyba.

Šalies vadovas pabrėžė, kad toks susitarimas stiprina socialinį dialogą ir padeda siekti visai valstybei svarbių tikslų. 

"Dabartinėmis aplinkybėmis visi turime žvelgti viena kryptimi, nes tik kartu galime išeiti iš šios krizės mažiausiais nuostoliais ar net sustiprėję", — sakė prezidentas.

Lietuvos darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovų pasirašytas dokumentas palaiko prezidento teisėkūros iniciatyvą laikinai sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą pajamų daliai iki 3 šalies vidutinių darbo užmokesčio dydžių, taip pat pradėti taikyti 50 eurų didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) jau šiais, o ne kitais metais.

Подписанный меморандум, 25 мая 2020 года
Pasirašytas memorandumas, 2020 m. gegužės 25 diena

Organizacijos taip pat sutarė siekti, kad, Seimui priėmus įstatymų pakeitimus ir jiems įsigaliojus, laikinai sumažėjęs GPM tarifas ir kilstelėtas NPD padidintų darbuotojų pajamas ir neturėtų įtakos darbuotojų darbo užmokesčio mažėjimui.

"Laikinas ekonomikos sustojimas turės skaudžių pasekmių verslui, darbuotojams, darbo vietoms, visai valstybei. Todėl šiomis ypatingomis aplinkybėmis turime ieškoti visus dirbančiuosius paliečiančių, veiksmingų ir greitų priemonių, kurios padėtų mums įveikti sunkumus", — sakė prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu itin svarbu stiprinti visų gyventojų pasitikėjimą valstybe, o viena iš priemonių tam pasiekti yra teigiamų vartotojų lūkesčių skatinimas. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad NPD didinimas, be laikino GPM tarifo sumažinimo, neturėtų pakankamai didelio poveikio šalies ekonomikai.

Президент Гитанас Науседа подписал с профсоюзами и бизнес-организациями меморандума о сохранении доходов работников во время пандемии, 25 мая 2020 года
Lietuvos prezidentas dalyvavo darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovams pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo

Memorandumą "Dėl sieko išsaugoti darbuotojų pajamas COVID-19 pandemijos padarinių sąlygoto laikino darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo laikotarpiu" pasirašė profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė, profesinės sąjungos "Sandrauga" pirmininkas Kęstutis Juknis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, asociacijos "Investors‘ Forum" valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius ir asociacijos "INFOBALT" atstovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė.

Президент Гитанас Науседа подписал с профсоюзами и бизнес-организациями меморандума о сохранении доходов работников во время пандемии, 25 мая 2020 года
Lietuvos prezidentas dalyvavo darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovams pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo

Nuo kovo 16 dienos Lietuvoje paskelbtas karantinas. Jis galioja iki gegužės 31 dienos, tačiau, pagerėjus epideminei situacijai, Lietuvos valdžia pamažu švelnina jo taisykles. Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 1 630 užsikrėtusių koronavirusu žmonių, pasveiko 1 138 žmonės, 63 pacientai mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 341 tūkst. žmonių.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kinija įvertino JAV pareiškimus dėl KLR noro pavogti vakciną nuo COVID-19
Mokslininkai įrodė populiariojo COVID-19 prevencijos būdo veiksmingumą
ET ekspertai perspėjo apie bioterorizmo grėsmę po COVID-19 pandemijos
Kelias

Lietuvoje vairuotojai perspėjami apie pablogėjusį matomumą keliuose

(atnaujinta 09:22 2020.05.26)
Taip pat sinoptikai pažadėjo, kad antradienio dieną kai kur pasirodys trumpas lietus, galima perkūnija

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Šiaulių ir Panevėžio apskrityse eismo sąlygas sunkina rūkas, kai kuriose vietose matomumas siekia 250 metrų. Apie tai pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Respublikoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, tik vietomis yra drėgnų kelių ruožų.

Šiuo metu šalyje be kritulių. Oro temperatūra svyruoja nuo 9 iki 14 laipsnių šilumos.

"Dviratininkams primename, kad pagal KET važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, — tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu", — sakoma pranešime.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną kai kur pasirodys trumpas lietus, galima ir perkūnija. Vėjas šiaurinių krypčių, nestiprus. Temperatūra sieks 17–22, Kuršių nerijoje 14–16 laipsnių šilumos.

Gegužės orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik /
Gegužės orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
Lietuva, orų prognozė
Dar šia tema
Meteorologai šią vasarą žada Baltijos šalių gyventojams keletą karščio bangų