СПГ танкер в Литве, архивное фото

Energetikas: nuolatiniai JAV SGD pirkimai nulems Lietuvos ekonomikos nuostolius

61
(atnaujinta 17:05 2019.10.07)
Permokėti už kurą galima vieną kartą, tačiau jei šios išlaidos nuolat tęsis, tai sukels rimtų problemų Lietuvos ekonomikai, mano ekspertas Aleksandras Pasečnikas

VILNIUS, spalio 7 — Sputnik. JAV susidūrė su sunkumais parduodant kurą Azijoje dėl konflikto su Kinija, todėl jos turi skatinti savo žaliavų naudojimą Europos šalyse — pavyzdžiui, Lenkijoje ir Baltijos šalyse, o Lietuvai tai turės neigiamų pasekmių, tvirtina Nacionalinio energetinio saugumo fondo Analitikos skyriaus vedėjas Aleksandras Pasečnikas.

Svinouiscio suskystintų gamtinių dujų terminalas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Taip ekspertas pakomentavo Lietuvos ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pareiškimą, kad valstybė pasirengusi pereiti nuo vienetinių suskystintų gamtinių dujų (SGD) siuntų pirkimo prie gilesnio bendradarbiavimo bei domisi visomis suskystintų dujų tiekimo iš JAV galimybėmis.

"Prieš imdamiesi dujotiekio dujų ar vadinamųjų "Gazprom" tinklo dujų, amerikiečiai turi išmokti konkuruoti savo nišoje su tomis pačiomis "Jamal" SGD Europoje. "Jamal" dujos kartais pasirodo [Lietuvoje]. Neseniai buvo atgabenta didelė partija", — interviu Sputnik Lietuva teigė ekspertas.

Pasak Pasečniko, pirkdama JAV SGD, Lietuva gali neigiamai paveikti savo ekonomiką.

"Bet kokiu atveju permokėti galima vieną kartą, pabandymui, o nuolatos patiriant šias išlaidas atsiras nuostolių, problemų. Taigi, matome, kad perkamos ne tik amerikietiškos SGD, bet ir rusiškos, su kuriomis ji (Lietuvos valdžia) "kovoja", — sakė jis.

Lietuvos premjeras susitikime su JAV energetikos sekretoriumi Riku Periu (Rick Perry) tvirtino, kad padidėjęs JAV suskystintų gamtinių dujų eksportas į Baltijos regioną padidins konkurenciją ir bus naudingas visiems, įskaitant ir kaimynines respublikas.

Klaipėdos SGD terminalas

Vienintelis importinių SGD terminalas Lietuvoje pradėjo veikti 2014 metų gruodžio 3 dieną Klaipėdoje. Lietuvos valdžia teigia, kad jis leidžia Lietuvai atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolio". Lietuva SGD laivą-saugyklą nuomojasi iš Norvegijos, ir kasmet "Klaipėdos nafta" už tai moka po 60 milijonų eurų. Praėjusią vasarą valdžia nusprendė išpirkti dujų saugyklą, pateisindama tai tuo, kad terminalas bus naudingas ateityje.

Nors politikai dažnai kalba apie Lietuvos "energetinę nepriklausomybę", šalis ir toliau perka dujas iš Rusijos.
Daugiausia SGD į Lietuvą atkeliauja iš Norvegijos, tačiau nuo šių metų — ir iš Rusijos. Lietuvos valdžia taip pat tvirtina, kad gauna "mėlynąjį kurą" iš JAV, tačiau kai kurie ekspertai tuo abejoja ir pabrėžia, kad pristatymai buvo tik keli.

Per daugiau nei mėnesį Klaipėdos terminalas priėmė tris tanklaivius su Rusijos SGD.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo ekspertas Aleksandras Nosovičius, rusiškų dujų tiekimas — vienintelis būdas Vilniui sustabdyti savo SGD terminalo bankrotą.

61
Tegai:
Rusija, Lietuva, SGD, JAV
Dar šia tema
Visi metodai geri: kovodami su konkurentais Lietuvos politikai nieko nesibodi
"Eurogas" įvertino 2009 metų dujų krizės pasikartojimo tikimybę
Lietuva iš ES gavo 15 milijonų eurų energetikos projektams įgyvendinti
Nord Stream-2

"Gazprom" sureagavo į baudą, kurią skyrė Lenkija prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 19:15 2020.08.03)
Anksčiau pranešta, kad Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas UOKiK pirmadienį paskelbė 50 mln. eurų baudą "Gazprom" dėl nebendradarbiavimo "Nord Stream-2" byloje

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Lenkijos antimonopolinių įstatymų leidėjo reikalaujama informacija iš "Gazprom" neturėjo nieko bendra su antimonopolinio tyrimo "Nord Stream-2" tema, bendrovė sakė žurnalistams, praneša RIA Novosti.

"Gazprom" šiandien iš UOKiK gavo oficialų pranešimą apie baudos paskyrimą, jis šiuo metu tiriamas", — teigė bendrovė.

"Svarbu pažymėti, kad Lenkijos antimonopolinių tarnybų reikalaujama informacija neturėjo jokio ryšio su antimonopolinio tyrimo objektu. Anksčiau "Gazprom" savo atsakyme paprašė "UOKiK" pateikti pagrįstą prašymo suteikti atitinkamą informaciją teisėtumą, tačiau tokio pagrindimo ji negavo", — teigė "Gazprom".

Laivas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas UOKiK pirmadienį paskelbė 50 mln. eurų baudą "Gazprom" dėl nebendradarbiavimo "Nord Stream-2" byloje. Tai yra maksimali sankcija, numatyta šalies teisės aktuose už informacijos nepateikimą. Proceso metu UOKiK kreipėsi į "Gazprom" dėl su byla susijusių dokumentų, tačiau įmonė atsisakė pateikti duomenis.

Praėjusių metų gegužę UOKiK apkaltino "Gazprom" ir penkis "Nord Stream-2" partnerius — OMV, Wintershall, Shell, Uniper ir Engie — už Lenkijos antimonopolinių įstatymų pažeidimą finansuojant dujotiekio statybą. Lapkričio mėn. Reguliatorius skyrė baudą prancūzų Engie 172 mln. zlotų (apie 45 mln. doelrių) už nepateikimą informacijos apie šį atvejį. Anksčiau šiais metais "UOKiK" taip pat susisiekė su "Gazprom" su prašymu pateikti naujos informacijos atliekant "Nord Stream-2" tyrimą, o Rusijos įmonė, reaguodama į tai, paprašė pagrįsti tokį prašymą.

Nord Stream-2 statybos

"Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, nes siekia prastumti Europai savo suskystintas gamtines dujas. Be to priešinasi ir Ukraina, kuri bijo prarasti dujų tranzitą bei dar eilė kitų Europos šalių, tarp jų ir Lietuva.

Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų kiekviena įmonė.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas "Nord Stream-2" ir pareikalavo, kad dujotiekio tiesimo įmonės nedelsdamos nutrauktų statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart paskelbė apie darbo sustabdymą.

Kaip pažymėjo Vladimiras Putinas, Rusija gali įgyvendinti projektą nepritraukdama užsienio partnerių. Anot jo, "Nord Stream-2" pradės veikti iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmąjį ketvirtį. "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris taip pat pareiškė, kad įmonė turi visas lėšas savarankiškai baigti statybas, tačiau tam prireiks daugiau laiko, nei tikėtasi.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lenkija, bauda, Gazprom, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Numatyta, kam bus skiriamos Klimato kaitos programos lėšos
Bus sutelkiamos pavaldžių įmonių pastangos gerinti kelių kokybę
Kelias

Bus sutelkiamos pavaldžių įmonių pastangos gerinti kelių kokybę

(atnaujinta 16:19 2020.08.03)
Tuo pačiu, susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič pabrėžė, kad į kelių dangos pažeidimus reaguojama per daug lėtai

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič su Lietuvos automobilių kelių direkcija, Transporto kompetencijų agentūros, AB "Kelių priežiūra" ir AB "Problematika" vadovais aptarė kelių priežiūrą bei reagavimą į saugumo pažeidimus, praneša Susisiekimo ministerija.

Pranešama, kad pasitarimo metu dėmesys buvo skirtas kelio dangos, atitvarų, ženklų ir ženklinimo, tiltų ir kitų kelio statinių, kelių saugumo priemonių keliuose pažeidimams.

Tuo pačiu buvo kalbama apie būtinybė sutvarkyti apleistas ir eismui pavojingas pėsčiųjų perėjas, autobusų sustojimų aikšteles. Aptartas savivaldybių kelių ir žvyrkelių nuolatinės priežiūros finansavimas, darbų kontrolė.

Susisiekimo ministras Narkevič pabrėžė, kad į kelių dangos pažeidimus reaguojama per daug lėtai.

"Yra sukurta bendradarbiavimo, tikrinimo ir priežiūros sistema, tačiau reiktų operatyviau reaguoti į tuos kelių ruožus, kurie kelia pavojų eismo saugai", — sakė jis pabrėždamas, kad valstybės valdomos įmonės taip pat turėtų prisidėti prie kelių priežiūros savivaldybėse.

Pabrėžiama, kad laikinai einantis Kelių direkcijos direktoriaus pareigas Remigijus Lipkevičius teigė, jog šiais metais savivaldybėms kelių priežiūrai skirta apie 140 mln. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos bei dar 113 mln. eurų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plano lėšų paskirstymo bei panaudojimo programos, todėl būtina siekti, kad šios lėšos būtų tinkamai investuotos, o darbai atlikti kokybiškai.

Tuo pačiu, per pasitarimą AB "Kelių priežiūra" vadovas Rolandas Rutėnas teigė, kad kai kuriais atvejais į kelių priežiūros problemas būtų galima reaguoti greičiau. Jis taip pat pabrėžė, jog būtina išlaikyti balansą tarp geresnio finansavimo ir geresnės kelių būklės.

AB "Problematika" direktorius Artūras Palekas pažymėjo, kad šalies kelių kokybė yra gana gera,tačiau būtina tiek atliktų darbų, tiek prevencinė kontrolė. "Tokią kontrolę vykdo mūsų įmonė, vis dėlto ieškome būdų glaudžiau bendradarbiauti su kitomis įmonėmis", — pridūrė jis.

Tegai:
Jaroslavas Narkevičius, Susisiekimo ministerija, kokybė, asfaltas
Dar šia tema
Iš Baltarusijos į Lietuvą negali patekti beveik 1000 sunkvežimių 
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta dešimt naujų COVID-19 atvejų
Žmonės paplūdimyje

Išsiaiškinta, kaip ir kur ilsėsis turistai įvairių šalių

(atnaujinta 08:29 2020.08.04)
Tuo pačiu pranešama, kad turistai renkasi keliones automobiliu, tik 30 procentų respondentų ketina skristi lėktuvu. Ir tik dešimt procentų vyks kruiziniais laivais

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Dauguma šių metų kelionių tarnybos apklaustų piliečių iš įvairių šalių nesiruošia atostogauti užsienyje, praneša "Travel and Leisure".

JK 69 procentai respondentų planuoja keliauti savo gimtojoje šalyje tik per artimiausius tris mėnesius.

Japonijoje 45 procentai apklaustų turistų laikosi panašaus sprendimo. Pusė tyrime dalyvavusių meksikiečių taip pat keliaus savoje šalyje. JAV tik 12 procentų turistų planuoja keliauti į užsienį.

Tuo pačiu metu japonai kelionei yra pasirengę išleisti daugiau nei 1 400 dolerių. Britai — apie 1000 dolerių. Amerikiečiai yra ekonomiškesni — atostogoms skiria apie 800 dolerių.

Iš esmės turistai renkasi keliones automobiliu, tik 30 procentų respondentų ketina skristi lėktuvu. Ir tik dešimt procentų vyks kruiziniais laivais.

Tegai:
kelionės, turistai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Nausėda: valstybių narių sienų atvirumo klausimas turėtų būti išspręstas ES lygiu
Kaune esančios "Maximos" darbuotojai diagnozuotas COVID-19