Pasaulio banko pastatas

Pasaulio bankas: migrantai padės Europos ir Centrinės Azijos ekonomikai

40
(atnaujinta 11:50 2019.10.09)
Pasaulio banko teigimu, dažniausiai migrantai yra darbingo amžiaus žmonės, todėl jiems atvykus augs darbo jėgos skaičius, darbo produktyvumas ir spartės ekonomikos augimas

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Ekonomikos augimo tempai Europoje ir Centrinėje Azijoje lėtėja, blogėja demografinė padėtis, padėti išspręsti šias problemas gali migracija, sakoma Pasaulio banko pranešime, praneša RIA Novosti.

"Europoje ir Centrinėje Azijoje (ECA) pastebimas ekonomikos augimo tempų sulėtėjimas, tuo tarpu 2019 metais ekonomikos augimas regione sudarys 1,8%, tai atspindi ekonomikos augimo tempų sumažėjimas Rusijos Federacijoje ir Turkijoje — dviejose didžiausiose regiono ekonomikose... ECA regione situaciją pablogina blogėjančios demografinės tendencijos, ypač mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Migracija gali prisidėti prie klestėjimo regione", — sakoma dokumente.

"Paprastai dauguma migrantų yra darbingo amžiaus žmonės, kurie gali sumažinti demografinį spaudimą darbo jėgos skaičiaus augimo, produktyvumo didinimo ir ekonomikos augimo paspartėjimo sąskaita", — mano Pasaulio banko vyriausioji ekonomistė Europai ir Centrinei Azijai Asli Demirgiuč-Kunt.

Bankas pažymi, kad per pastaruosius 40 metų imigrantų dalis Europoje sparčiai išaugo. Šiandien vienas iš trijų migrantų pasaulyje išvyksta į Europą. Tarpregioninės migracijos lygis Europoje ir Centrinėje Azijoje taip pat yra aukštas, tuo pat metu 80% emigrantų persikelia į kitas regiono šalis.

Рабочие-строители, архивное фото
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Tuo tarpu neretai pastebimas rimtas pasipriešinimas migracijai. Taip yra todėl, kad migracijos nauda išryškėja ilgalaikėje perspektyvoje, o išlaidos, tokios kaip priverstinis persikėlimas ir nedarbas, atsiranda iškart ir yra koncentruotos tam tikrose grupėse.

Ekonomokos politikos formuotojams reikia remti šias grupes vykdant perkvalifikavimo programas ir keičiant jaunimo švietimo sistemą, kad jauni specialistai nekonkuruotų su mažiau kvalifikuotais migrantais. Tokiomis priemonėmis gali būti laikinų socialinių išmokų ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimas, sakoma pranešime.

Su migracija taip pat susijusios baimės dėl "protų nutekėjimo" — kvalifikuotų darbuotojų išvykimo iš šalių-donorių, nes emigrantų, turinčių aukštesnį išsilavinimą, procentas regione paprastai yra didesnis. Žmonės su aukštuoju išsilavinimu sudaro 55% visų emigrantų iš Bosnijos ir Hercegovinos, daugiau kaip 40% emigrantų iš Armėnijos ir Latvijos ir apie 40% emigrantų iš Albanijos, Moldovos, Šiaurės Makedonijos, Kirgizijos, Kazachstano, Rumunijos ir Tadžikistano. Tokios nuolatinės tendencijos dažnai yra gilesnių problemų rezultatas, o ne priežastis.

Migracijos srautai ES šalyse: krizės poveikis
© Sputnik
Migracijos srautai ES šalyse: krizės poveikis
40
Tegai:
migrantai, ekonomika, Azija, Europa, Pasaulio bankas
Dar šia tema
Latvijos restoranų savininkas paragino įleisti į šalį ukrainiečius indų plauti
Baltijos šalis gali užklupti nauja migracijos krizės banga
Ukrainietiška grėsmė Lietuvai — mitas ar realybė?
Per pastaruosius devynerius metus migrantų skaičius pasaulyje padidėjo 51 mln.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos prezidentas paragino tobulinti mokesčių sistemą

(atnaujinta 18:14 2020.11.30)
Šalies vadovas pažymėjo, kad naujo Seimo pradžioje ypač svarbu susitarti dėl kitokios, aukštesnius standartus atitinkančios mokestinės kultūros

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino politikus bei ekspertus bendromis jėgomis prisidėti prie subalansuotos mokesčių sistemos kūrimo, užtikrinančios gyventojų ir valstybės pajamas bei ekonominį progresą. 

Pirmadienį Lietuvos prezidentas kartu su Seimo frakcijų, Profesinių sąjungų konfederacijos, Investuotojų forumo atstovais ir ekonomistais nuotolinėje diskusijoje kalbėjosi mokesčių sistemos efektyvumo klausimais. 

Президент Литвы Гитанас Науседа и представители фракций Сейма, Конфедерации профсоюзов, Форума инвесторов и экономисты обсудили налоговую систему
Posėdis su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda

Diskusijos metu prezidentas pasiūlė kelis mokesčių sistemos tobulinimo žingsnius, kurie "užtikrintų mokesčių sistemos tvarumą ir socioekonominės politikos efektyvumą".

Šalies vadovo nuomone, atspirties taškas siekiant tobulesnės mokesčių sistemos yra politinės kultūros ir pasitikėjimo mokesčių sistema stiprinimas. Pasak šalies vadovo, tai gali padidinti piliečių savimonę ir motyvaciją atsakingai dalyvauti mokesčių sistemoje bei pilietiškai kovoti su nesąžininga veikla valstybės atžvilgiu. 

"Šiandien, naujo Seimo pradžioje, ypač svarbu susitarti dėl kitokios, aukštesnius standartus atitinkančios mokestinės kultūros. Tai būtina aiškiai komunikuoti visuomenei, kad gyventojai ir verslas pasitikėtų mokestine sistema, suprastų jos prasmę ir, žinoma, teikiamą naudą", – teigė prezidentas.

Šalies vadovas pasiūlė persvarstyti mokestinių pokyčių įsigaliojimo terminus. Pasak prezidento, įprastu laikotarpiu nauji mokesčiai neturėtų įsigalioti skubiau nei per 6 mėnesius, potencialius mokesčių pokyčius būtina plačiai išdiskutuoti su ekspertais ir suinteresuotomis visuomenės grupėmis.

Президент Литвы Гитанас Науседа и представители фракций Сейма, Конфедерации профсоюзов, Форума инвесторов и экономисты обсудили налоговую систему
Posėdis su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda

Prezidentas akcentavo, kad jau dabar, esamą ekonominį lygį pasiekusioje Lietuvoje, atlyginimai galėtų būti didesni. Tai galima paskatinti pradėjus taikyti pažangų Pelno mokesčio paskatų dalijimuisi pelnu su darbuotojais modelį. 

"Atsisakant siauroms asmenų grupėms naudingų mokestinių lengvatų, galėtų būti pristatytos tam tikros pelno mokesčio paskatos, orientuotos į visų darbuotojų atlyginimų augimą", – pridūrė prezidentas.

Diskusijoje pabrėžta, kad per ateinančius metus svarbu galutinai apsispręsti, kokia mokestinė sistema priimtiniausia Lietuvai šiuo metu ir kokie jos efektyvinimo žingsniai bus žengti per šią Seimo kadenciją. Diskusijos dalyviai sutarė, kad siekiant šio tikslo prasminga steigti mokesčių ekspertų grupę, įtraukiant ir socialinius partnerius.

Tegai:
mokesčiai, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda pareiškė, kad ne visi kandidatai į ministrus bus patvirtinti
Galių patikrinimas. Ar valdantieji verčia Nausėdą "grąžinti skolas"?
Būsimas aplinkos ministras turės išsaugoti Žuvinto turtus, pareiškė Nausėda
Nord Stream-2

Senatorius pasakojo, kam naudingos sankcijos prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 14:16 2020.11.30)
Anksčiau "Wall Street Journal" pranešė, kad Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant sankcijas dujotiekiui "Nord Stream-2"

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik.Sankcijomis "Nord Stream-2" dujotiekio atžvilgiu, Kijevas bando išsaugoti Rusijos dujų tranzitą per savo teritoriją ir apginti savo interesus, sakė Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto narys, senatorius iš Krymo Sergejus Cekovas, praneša RIA Novosti.

"Ukrainai šios sankcijos yra naudingos, net jei tai prieštarauja nacionaliniams Europos šalių interesams. Kijevo valdžia mano, kad tokiu būdu jie išsaugos Rusijos dujų tranzitą per savo teritoriją. Jie jau paragavo išspręsti daugelį savo ekonominių klausimų, bandydami šantažuoti Rusiją dujų tranzitu", — pridūrė jis.

Pasak jo, dalyvaujant sankcijose prieš "Nord Stream-2" yra ne Ukrainos valstybiniai interesai, o visų pirma atskiri oligarchiniai klanai, kurie uždirba padorius pinigus už dujų tranzitą per Ukrainos teritoriją.

Anksčiau "Wall Street Journal" pranešė, kad Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant sankcijas dujotiekiui "Nord Stream-2".

Kalbame apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Ukrainiečiai ketverius metus dirbo užkulisiuose Vašingtone, bandydami trukdyti "Nord Stream-2" statyboms, rašo laikraštis.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
WSJ: Ukrainos lobynas yra susijęs su sankcijomis prieš "Nord Stream-2"
Mokslininkė patarė JAV susitaikyti su "Nord Stream-2" nutiesimu
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori atrodyti "pagrindine procesų Minske manipuliatore"

(atnaujinta 18:19 2020.11.30)
Vilnius tikisi, kad Briuselis suteiks rimtą pagalbą, jei baltarusių srautas taps masiškas, mano ekspertas Igoris Šatrovas

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvos URM pasiūlymu išduoti nemokamas vizas valdžios persekiotiems baltarusiams tikisi pritraukti kuo daugiau žmonių, kad parodytų pasaulio bendruomenei, jog Lukašenkos aktyviai nepriima jo šalies piliečiai, interviu Sputnik Lietuva pasakė Strateginės plėtros fondo ekspertų tarybos vadovas Igoris Šatrovas.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiūlė panaikinti konsulinį mokestį už įvažiavimo vizą tiems Baltarusijos piliečiams, kuriuos tėvynėje persekioja valdžia. Tokiu būdu, viza taps nemokama.

Ministerija įtraukė šį projektą į gruodžio 2 dieną vyksiančio Vyriausybės posėdžio darbotvarkę.

Ekspertas Igoris Šatrovas pažymėjo, kad Vilnius ir toliau laikosi aktyvios pozicijos Baltarusijos įvykių atžvilgiu, nes pirmieji veiksmai nesukėlė laukiamų rezultatų.

"Blitzkriegas pasirodė nesėkmingas. Šis pasiūlymas yra tam tikras masalas, tam tikras kabliukas, kuriuo jie tikisi pagauti kuo daugiau žmonių, kurie ne visada susimąsto apie savo veiksmų pasekmes, kad galėtų parodyti pasaulio bendruomenei, jog Lukašenkos aktyviai nepriima jo šalies piliečiai, tai, kad jie bando palikti šalį bet kokiu pretekstu. Manau, kad su šiuo tikslu — sukurti aktyvią visuomenės anti-Lukašenkos ir antibaltarusišką nuomonę, ir vėl gi, su tikslu privilioti kuo daugiau potencialių rėmėjų į savo tinklus, su šiomis iniciatyvomis ir išeina Lietuvos vyriausybė su šiomis, būtent tai yra priežastis", — pareiškė ekspertas.

Šatrovas įsitikinęs, kad Lietuvos interesas yra finansinis, nes Vilnius tikisi rimtos Briuselio pagalbos, prisiimdamas "pagrindinio procesų Baltarusijoje manipuliatoriaus" vaidmenį.

"Mes gi žinome, kad pagrindinis uždavinys — pradėti skandalą, kurti, išprovokuoti kai kuriuos įvykius. Tam visada skiriami pinigai, visada skiriamos rimtos dotacijos. Svarbu pritraukti dėmesį, įtraukti, privilioti, rasti kažkokių argumentų. O kaip šie žmonės toliau egzistuos ES teritorijoje, Lietuvoje, jei toks srautas taps masiškas? Jie prašys pinigų iš Briuselio", — mano ekspertas.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo po prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, VRK duomenimis, surinko 80,1 procento balsų. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja.

Nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad praėjusių prezidento lenktynių rezultatai esą yra "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant dabartinį prezidentą.

Baltarusijos valdžios teigimu, Vilnius, Varšuva ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų