Pasaulio banko pastatas

Pasaulio bankas: migrantai padės Europos ir Centrinės Azijos ekonomikai

28
(atnaujinta 11:50 2019.10.09)
Pasaulio banko teigimu, dažniausiai migrantai yra darbingo amžiaus žmonės, todėl jiems atvykus augs darbo jėgos skaičius, darbo produktyvumas ir spartės ekonomikos augimas

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Ekonomikos augimo tempai Europoje ir Centrinėje Azijoje lėtėja, blogėja demografinė padėtis, padėti išspręsti šias problemas gali migracija, sakoma Pasaulio banko pranešime, praneša RIA Novosti.

"Europoje ir Centrinėje Azijoje (ECA) pastebimas ekonomikos augimo tempų sulėtėjimas, tuo tarpu 2019 metais ekonomikos augimas regione sudarys 1,8%, tai atspindi ekonomikos augimo tempų sumažėjimas Rusijos Federacijoje ir Turkijoje — dviejose didžiausiose regiono ekonomikose... ECA regione situaciją pablogina blogėjančios demografinės tendencijos, ypač mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Migracija gali prisidėti prie klestėjimo regione", — sakoma dokumente.

"Paprastai dauguma migrantų yra darbingo amžiaus žmonės, kurie gali sumažinti demografinį spaudimą darbo jėgos skaičiaus augimo, produktyvumo didinimo ir ekonomikos augimo paspartėjimo sąskaita", — mano Pasaulio banko vyriausioji ekonomistė Europai ir Centrinei Azijai Asli Demirgiuč-Kunt.

Bankas pažymi, kad per pastaruosius 40 metų imigrantų dalis Europoje sparčiai išaugo. Šiandien vienas iš trijų migrantų pasaulyje išvyksta į Europą. Tarpregioninės migracijos lygis Europoje ir Centrinėje Azijoje taip pat yra aukštas, tuo pat metu 80% emigrantų persikelia į kitas regiono šalis.

Рабочие-строители, архивное фото
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Tuo tarpu neretai pastebimas rimtas pasipriešinimas migracijai. Taip yra todėl, kad migracijos nauda išryškėja ilgalaikėje perspektyvoje, o išlaidos, tokios kaip priverstinis persikėlimas ir nedarbas, atsiranda iškart ir yra koncentruotos tam tikrose grupėse.

Ekonomokos politikos formuotojams reikia remti šias grupes vykdant perkvalifikavimo programas ir keičiant jaunimo švietimo sistemą, kad jauni specialistai nekonkuruotų su mažiau kvalifikuotais migrantais. Tokiomis priemonėmis gali būti laikinų socialinių išmokų ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimas, sakoma pranešime.

Su migracija taip pat susijusios baimės dėl "protų nutekėjimo" — kvalifikuotų darbuotojų išvykimo iš šalių-donorių, nes emigrantų, turinčių aukštesnį išsilavinimą, procentas regione paprastai yra didesnis. Žmonės su aukštuoju išsilavinimu sudaro 55% visų emigrantų iš Bosnijos ir Hercegovinos, daugiau kaip 40% emigrantų iš Armėnijos ir Latvijos ir apie 40% emigrantų iš Albanijos, Moldovos, Šiaurės Makedonijos, Kirgizijos, Kazachstano, Rumunijos ir Tadžikistano. Tokios nuolatinės tendencijos dažnai yra gilesnių problemų rezultatas, o ne priežastis.

Migracijos srautai ES šalyse: krizės poveikis
© Sputnik /
Migracijos srautai ES šalyse: krizės poveikis
28
Tegai:
migrantai, ekonomika, Azija, Europa, Pasaulio bankas
Dar šia tema
Latvijos restoranų savininkas paragino įleisti į šalį ukrainiečius indų plauti
Baltijos šalis gali užklupti nauja migracijos krizės banga
Ukrainietiška grėsmė Lietuvai — mitas ar realybė?
Per pastaruosius devynerius metus migrantų skaičius pasaulyje padidėjo 51 mln.
Klaipėdos uostas

Analitikas: Lietuvai naudinga išlaikyti Baltarusiją kaip "įkaitę" naftos klausimu

(atnaujinta 22:26 2020.05.25)
Lietuvoje susiklostė patogi situacija — žaliavos pristatomos per Klaipėdos uostą, mano analitikas Igoris Juškovas

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Baltarusijai būtų ekonomiškai tikslingiau tiekti žaliavas per Latvijos dujotiekį, nei naudoti geležinkelį ir tuo pačiu metu būti Lietuvos "įkaite" naftos klausimu, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinio energetinio saugumo fondo vyriausiasis analitikas Igoris Juškovas.

Vargu, ar Lenkijos bendrovė "Orlen" išdrįs investuoti į Baltarusijoje esančią Mozyrio naftos perdirbimo gamyklą, nes ji turi neuždarytas "uodegas" bendrovės "Gomeltransneft Družba" atžvilgiu, RIA Novosti pareiškė "Belneftechim" atstovas Aleksandras Tiščenka.

Baltarusijos koncernas, komentuodamas galimas Lenkijos investicijas į vietinę naftos perdirbimo gamyklą, pareiškė, kad "Orlen" vargu ar būtų žengęs tokį žingsnį. Lietuvos padalinys ilgą laiką bylinėjosi su "Gomeltransneft Družba" dėl iš "Družbos" išpumpuotos technologinės naftos.

Analitikas Igoris Juškovas papasakojo, kad Lietuvai nenaudinga išspręsti šią situaciją.

"Lietuvai, be abejo, naudinga situacija, kuri yra dabar, nes joje Baltarusija tampa įkaite, ir ji pumpuoja naftą per Klaipėdą, toliau geležinkeliu per Lietuvą. Todėl Lietuvai status quo yra naudingas, nes dabar viskas, kas pristatoma iš alternatyvių šaltinių į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas iš šiaurės, kaip tik Novopolocko naftos perdirbimo gamyklai, kaip tik eina per Lietuvą. Todėl Lietuvai, be abejo, nenaudinga kažkokiu būdu išspręsti šią situaciją", — pažymėjo analitikas.

Anot Juškovo, neaišku, dėl kokios priežasties Baltarusija ir Latvija negali susitarti, nes ekonomiškai tikslingiau tiekti žaliavas per dujotiekį nei naudoti geležinkelį. Be to, dalį naftos galima tiekti jūra, o paskui per dujotiekį, ir tokio pristatymo išlaidos bus mažesnės.

"Visi tie kiekiai, kurie šiuo metu perkami, greičiau yra bandymas daryti spaudimą Rusijai, kad gautų palankesnes sąlygas Rusijos naftai tiekti per naftotiekį "Družba", — sakė analitikas.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, nafta
Dar šia tema
"Družba" — geras ženklas, bet nafta atskirai. Kodėl Minskas nepasieks tiesos Lietuvoje?
JAV pradėjo tiekti naftą Baltarusijai
Naftos rinka tango ritmu: Saudo Arabijos klaidos brangiai atsiėjo
Lietuvos prezidentas dalyvavo darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovams pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo

Darbdaviai susitarė nemažinti darbo užmokesčio COVID-19 pandemijos laikotarpiu

(atnaujinta 18:44 2020.05.25)
Darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovai palaiko prezidento teisėkūros iniciatyvą laikinai sumažinti darbo jėgos apmokestinimą

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovais ir dalyvavo jiems pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo koronaviruso pandemijos (COVID-19) laikotarpiu, praneša prezidento spaudos tarnyba.

Šalies vadovas pabrėžė, kad toks susitarimas stiprina socialinį dialogą ir padeda siekti visai valstybei svarbių tikslų. 

"Dabartinėmis aplinkybėmis visi turime žvelgti viena kryptimi, nes tik kartu galime išeiti iš šios krizės mažiausiais nuostoliais ar net sustiprėję", — sakė prezidentas.

Lietuvos darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovų pasirašytas dokumentas palaiko prezidento teisėkūros iniciatyvą laikinai sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą pajamų daliai iki 3 šalies vidutinių darbo užmokesčio dydžių, taip pat pradėti taikyti 50 eurų didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) jau šiais, o ne kitais metais.

Подписанный меморандум, 25 мая 2020 года
Pasirašytas memorandumas, 2020 m. gegužės 25 diena

Organizacijos taip pat sutarė siekti, kad, Seimui priėmus įstatymų pakeitimus ir jiems įsigaliojus, laikinai sumažėjęs GPM tarifas ir kilstelėtas NPD padidintų darbuotojų pajamas ir neturėtų įtakos darbuotojų darbo užmokesčio mažėjimui.

"Laikinas ekonomikos sustojimas turės skaudžių pasekmių verslui, darbuotojams, darbo vietoms, visai valstybei. Todėl šiomis ypatingomis aplinkybėmis turime ieškoti visus dirbančiuosius paliečiančių, veiksmingų ir greitų priemonių, kurios padėtų mums įveikti sunkumus", — sakė prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu itin svarbu stiprinti visų gyventojų pasitikėjimą valstybe, o viena iš priemonių tam pasiekti yra teigiamų vartotojų lūkesčių skatinimas. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad NPD didinimas, be laikino GPM tarifo sumažinimo, neturėtų pakankamai didelio poveikio šalies ekonomikai.

Президент Гитанас Науседа подписал с профсоюзами и бизнес-организациями меморандума о сохранении доходов работников во время пандемии, 25 мая 2020 года
Lietuvos prezidentas dalyvavo darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovams pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo

Memorandumą "Dėl sieko išsaugoti darbuotojų pajamas COVID-19 pandemijos padarinių sąlygoto laikino darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo laikotarpiu" pasirašė profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė, profesinės sąjungos "Sandrauga" pirmininkas Kęstutis Juknis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, asociacijos "Investors‘ Forum" valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius ir asociacijos "INFOBALT" atstovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė.

Президент Гитанас Науседа подписал с профсоюзами и бизнес-организациями меморандума о сохранении доходов работников во время пандемии, 25 мая 2020 года
Lietuvos prezidentas dalyvavo darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovams pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo

Nuo kovo 16 dienos Lietuvoje paskelbtas karantinas. Jis galioja iki gegužės 31 dienos, tačiau, pagerėjus epideminei situacijai, Lietuvos valdžia pamažu švelnina jo taisykles. Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 1 630 užsikrėtusių koronavirusu žmonių, pasveiko 1 138 žmonės, 63 pacientai mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 341 tūkst. žmonių.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kinija įvertino JAV pareiškimus dėl KLR noro pavogti vakciną nuo COVID-19
Mokslininkai įrodė populiariojo COVID-19 prevencijos būdo veiksmingumą
ET ekspertai perspėjo apie bioterorizmo grėsmę po COVID-19 pandemijos
Apeliacinis teismas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos apeliacinis teismas atidėjo Sausio 13-osios bylos nagrinėjimą rudeniui

(atnaujinta 09:57 2020.05.26)
Šiuo metu teismas ieško patalpų, kuriose galima būtų saugiau, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, sutalpinti tiek daug žmonių, byloje dalyvauja šimtai nukentėjusiųjų, daugiau kaip 100 advokatų, bylos nagrinėjimą stebi visuomenės, žiniasklaidos atstovai

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas negali pradėti viešų posėdžių dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių dėl šalyje paskelbto karantino, praneša teismo spaudos tarnyba.

Pirmasis teismo posėdis buvo numatytas 2020 metų kovo 26 dienai, iki birželio mėnesio buvo suplanuoti 8 teismo posėdžiai, vėliau bylos nagrinėjimą planuota tęsti rugsėjį. Tačiau jau šiuo metu aišku, kad nei šį, nei kitą mėnesį teismas tokių galimybių neturės.

Pasak Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino,  Lietuvos apeliaciniame teisme sušvelninto karantino metu žodiniai posėdžiai vyksta tik vienoje salėje — didžiausioje, kurioje laikantis saugaus atstumo gali tilpti iki 20-ies asmenų.

"Sausio 13-osios įvykių byla yra labai didelė, joje gausu proceso dalyvių: šimtai nukentėjusiųjų, daugiau kaip 100 advokatų, bylos nagrinėjimą stebi visuomenės, žiniasklaidos atstovai. Teismas privalo užtikrinti teisingą, sklandų ir viešą bylos nagrinėjimą. Sutalpinti tiek daug žmonių ir bylą nagrinėti sausakimšoje salėje būtų labai neatsakinga", — teigia pirmininkas.

Atsižvelgiant į situaciją šalyje ir rekomendacijas bei numatant tai, kad rudenį dar gali būti ribojami atstumai tarp žmonių, jau dabar ieškoma tinkamo dydžio salė šiai bylai nagrinėti.

Nuo 2020 metų rugsėjo 15 dienos iki gruodžio 15 dienos Sausio 13-osios įvykių byloje preliminariai su proceso dalyviais suderintas 20-ies teismo posėdžių grafikas.

Sausio 13-osios byla

1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Per susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Praėjusių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Lietuvos apeliacinis teismas, Sausio 13-oji, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Seime siūloma Sausio 13-ąją skelbti nedarbo diena
Udalcovas: naujasis Lietuvos prezidentas žygiuoja Grybauskaitės keliu
"Politinis žingsnis": istorikas paaiškino, kodėl Paleckis paleistas iš kameros