Pasaulio banko pastatas

Pasaulio bankas suprastino JAV, euro zonos ir Kinijos ekonomikų augimo prognozes

33
(atnaujinta 18:18 2019.10.09)
Pagrindinių pasaulio ekonomikų augimo tempai sulėtės, pasak ekspertų, dėl augančių prekybos muitų, pramoninės gamybos ir užsienio prekybos sumažėjimo bei prekybinių karų

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Pasaulio bankas (PB) suprastino pagrindinių pasaulio ekonomikų — JAV, euro zonos ir Kinijos — augimo prognozes, pranešama plėtros instituto pranešime.

Taigi, JAV ekonomikos augimo prognozė 2019 metais yra sumažinta iki 2,3% nuo 2,5%, kaip buvo tikėtasi birželio mėnesį sudarytoje prognozėje. Prognozuojamas reikšmingas augimo sulėtėjimas 2020 metais iki 1,6% (anksčiau — 1,7%), o 2021 metais — iki 1,5% (birželio mėnesį buvo prognozuojama 1,6%).

"Gauti duomenys rodo, kad augimas JAV, greičiausiai, sulėtės dėl augančių prekybos muitų ir neaiškios ekonominės politikos, kuri daro spaudimą investicijoms", — teigia PB ekonomistai.

Manoma, kad šiemet euro zonos ekonomikos augimas bus 1,1% lygyje (birželio prognozė buvo 1,2%), 2020 metais jis taip pat sieks 1,1% (anksčiau buvo 1,4%), o 2021 metais paspartės iki 1,2% (1,3% ankstesnėje prognozėje).

"Aktyvumas euro zonoje reikšmingai sumažėjo nuo 2018 metų, ypač gamybos sektoriuje, kuris pradėjo slūgti. Tuo metu, kai pramoninė gamyba ir užsienio prekyba reikšmingai mažėja, vartotojų aktyvumas rodo tik pirmuosius padėties pablogėjimo požymius mažmeninių pardavimų sulėtėjimo ir vartotojų lūkesčių sumažėjimo fone", — komentuoja ekonomistai.

Kalbant apie Kinijos ekonomiką, šiais metais jos augimas, kaip manoma, sieks 6,1% (tai 0,1 procentinio punkto mažiau nei birželio mėnesio prognozėje), 2020 metais augimas sulėtės iki 5,9% (6,1% anksčiau), o 2021 metais — iki 5,8% (6%). PB ekonomistu teigimu, augimo tempų sulėtėjimas Kinijoje susijęs su prekybiniu konfliktu su JAV.

33
Tegai:
Kinija, ES, Europa, JAV, ekonomika, Pasaulio bankas
Dar šia tema
Ekspertas: gera valia ES ir JAV ekonominiuose santykiuose baigėsi
JAV pranašauja, kad dėl energijos tiekimo padidės Rusijos įtaka ES
EK finansuos Lietuvos-Latvijos dujotiekio pajėgumų didinimo projekto statybas
Finansų ministerija siūlo kitąmet didinti kai kuriuos mokesčius
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva ketina stiprinti pasipriešinimą BelAE statyboms

Vilnius tikisi, kad dvišalių derybų su Minsku metu jis galės atidėti Astravo atominės elektrinės eksploatacijos pradžią

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Į Baltarusijos atominę elektrinę (BelAE) atgabentas branduolinis kuras skatina Lietuvą aktyviau siekti maksimalaus statomos jėgainės "saugumo" ir susitarimų su kaimynais, kad joje pagaminta elektra nebūtų perkama. Taip Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos ir laikinosios Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupės posėdyje teigė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

"Atvežtas kuras į aikštelę. Ir šis faktas reiškia, kad mūsų veiksmai prieš Baltarusijos atominę elektrinę tik aktyvės", — šią savaitę sakė Zananavičius.

Anot viceministro, ES tikslas yra nuolat stebėti ir didinti spaudimą Minskui, kad būtų galima įgyvendinti streso testų rekomendacijas prieš pradedant objekto eksploataciją. Jis taip pat pridūrė, kad dvišalėmis derybomis su Baltarusija siekiama atidėti Baltarusijos AE paleidimą.

Be to, kaip pabrėžė Zananavičius, Lietuvai reikalinga Vašingtono parama.

"Siekiama, kad JAV ir Baltarusijos dvišalėje darbotvarkėje atsirastų tas klausimas. Prašome JAV didesnės paramos TATENA formatuose", —  teigė Zananavičius.

Anksčiau Baltarusija baigė branduolinio kuro priėmimą pirmajam atominės elektrinės blokui.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas pirmajam branduolinis kuras jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadina "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš objekto ir visuotinai ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravas
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Pasirašytas susitarimas su Baltarusija dėl skubaus informavimo apie branduolinę avariją
Laikas reikalauti kompensacijos už BelAE
Ekspertas paaiškino, kodėl nereikėtų bijoti atominės elektrinės statybų
Vilnius

Ekspertas: antroji COVID-19 banga gali smogti Baltijos šalims daug stipriau nei pirmoji

(atnaujinta 18:56 2020.05.29)
Jei epidemija pasikartotų, naujos ribojamosios priemonės galėtų visam laikui panaikinti Lietuvos patrauklumą investuotojams, mano ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Antrosios koronaviruso bangos atveju Baltijos šalys greičiau nesiims tų ribojamųjų priemonių, kurios yra šiandien, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis papasakojo, kad Vyriausybė ketina parengti planą antrosios koronaviruso bangos šalyje atvejui.

Jis pareiškė, kad tokios griežtos ekonominės veiklos ribojimo priemonės, kokios buvo kovo mėnesį, nebus įvestos visoje šalyje. Problemos bus sprendžiamos atskiruose židiniuose.

Ekonomistas Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Europos Sąjungos visuomenė, įskaitant Baltijos šalis, labai priklauso nuo visuomenės nuomonės, o jų politikai patiria informacinį spaudimą, todėl Lietuva negalėjo neįvesti griežtų apribojimų dėl koronaviruso.

"Tarkime, kad vasarį Lietuvos ar kitos Baltijos šalies, ar iš viso kitos Europos šalies ministras pirmininkas pareiškia, kad nesiims jokių priemonių. Jis iškart susiduria su kaltinimų lavina, kad jis yra savo šalies priešas, ir bet kuri šios šalies piliečio mirtis nepriimtinų priemonių fone reikš jo politinės karjeros pabaigą. Vienintelė šalis, kuri nesiėmė griežtų karantino priemonių, yra Švedija. Mes žinome, kad Vyriausybė ten patiria gana stiprų spaudimą. Bet kuris Europos biurokratas yra orientuotas į tai, kad sumažintų savo atsakomybę prieš tautą, prieš politines partijas, politinę sistemą, oponentus", — paaiškino jis.

Zubecas mano, kad dabar politikai yra priešingoje situacijoje, jei antrosios bangos atveju bus taikomi tie patys apribojimai, tada jiems vėl bus daromas spaudimas.

"Jei ta pati Lietuva infekcijos pasikartojimo atveju paskelbs tas pačias ribojamąsias priemones, žala Baltijos šalių ekonomikai, visoms trims valstybėms, tarp jų Lietuvai, bus daug didesnė nei pirmosios bangos metu. Investuotojai gali tiesiog atsikelti ir išeiti, nes jie nenori investuoti į šalį, kuri staiga be jokios priežasties nutraukia savo ekonomiką ir jie praranda daug pinigų. Patrauklumas investicijoms, kuris ir taip nedidelis, apskritai bus lygus nuliui. Nemanau, kad pasikartojimo atveju Baltijos šalys imsis tų priemonių, kurios yra šiandien", — pasakė ekspertas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkst. žmonių.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos galioja karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Penktadienio 10:55 valandos duomenimis, respublikoje patvirtinti 1662 koronaviruso atvejai, 1216 žmonių pasveiko, 68 pacientai mirė.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
Baltijos šalys, pandemija, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO pranešė apie rekordinį koronavirusinių infekcijų skaičių per parą
Kinija papasakojo, kaip apsisaugoti nuo antrosios koronaviruso bangos
Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje mažėja laisvų darbo vietų
Akys, archyvinė nuotrauka

ULAC vadovas paaiškino, ar galima užsikrėsti COVID-19 per akis

(atnaujinta 12:23 2020.05.30)
Pasak profesoriaus, konjunktyvitas laikomas vienu iš dažnesnių užsikrėtimo virusais simptomų, COVID-19 irgi gali sukelti vadinamąją "raudonų akių" ligą

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas pareiškė, kad COVID-19, kaip ir bet kuri viršutinių kvėpavimo takų liga, įskaitant peršalimą ir gripą, sukelti konjunktyvitą arba vadinamąją “raudonų akių” ligą (nes akių baltymai pasrūva krauju). Apie tai jis parašė savo Facebook puslapyje.

Koronavirusas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Григорий Сысоев

"PSO konjunktyvitą laiko vienu iš dažnesnių užsikrėtimo virusais simptomų, tokių kaip kosulys, karščiavimas ir skonio ar kvapo pojūčių praradimas. Virusinis konjunktyvitas gali sukelti ašarojimą, akys atrodo tarsi pribertos smėlio", — rašo medikas.

Pasak jo, šis simptomas paprastai itin nesutrikdo regos, bet jei paveikiama virš vyzdžio ir rainelės (spalvota) akies dalis, vaizdas gali būti neryškus.

Vėliau Čaplinskas atsakė į klausimą, ar galima užsikrėsti COVID-19 per akis. Užtikrintai atsakyti dar negalima, bet biologinė tikimybė yra.

"Skaidrus audinys, padengiantis akies baltymą ir voko vidų, vadinamas jungine, gali būti užkrečiamas adenovirusais, susijusiais su peršalimo ligomis, ir herpes simplex virusu. Pasak tyrėjų, akies audinį gali užkrėsti ir SARS-CoV-2. Jei užkrėstas asmuo kosėdamas, čiaudėdamas ar net kalbėdamas, paskleidžia užkrato lašelius, jie gali paliesti akis ir patekti į nosies ertmę. Be to, žmonės dažnai trina ir liečia akis", — aiškina profesorius.

Toliau jis pridūrė, kad tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar SARS-CoV-2 galima užsikrėsti per akis, parodė, kad akies paviršių dengiančios ląstelės turi ACE2, prie kurio koronavirusas gali prisitvirtinti ir patekti į ląstelę. Be to, tyrėjai nustatė, kad akies paviršiaus ląstelės gamina ir TMPRSS2 — fermentą, kuris padeda virusui patekti į ląstelę.

Dviratininkai
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Virusas buvo aptiktas COVID-19 sergančių žmonių ašarose ir junginės tepinėlių mėginiuose. Akys ir ašaros ilgiau gali būti infekcijos šaltinis kitiems, apibendrino Čaplinskas.

Lietuvoje nustatyti 1670 užsikrėtimo atvejai, 1229 žmonės pasveiko, 70 pacientų mirė. Iki birželio 16 dienos Lietuvoje galioja karantino režimas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ULAC vadovas papasakojo apie sėkmingus mokslinius COVID-19 tyrimus su beždžionėmis
Čaplinskas nesutinka su NVSC teiginiu, kad Lietuvoje nedaug besimptomių atvejų
ULAC vadovas pasiūlė įvesti "COVID-19 pasą"
Ekspertas: Lietuva neturėtų skubėti įvesdama "COVID-19 pasus"
ULAC vadovas papasakojo, kokiomis sąlygomis baltarusiams gali atidaryti įvažiavimą