SGD tanklaivis Arctic Voyager, archyvinė nuotrauka

Sudrausminti tarnus: JAV primena Lietuvai apie SGD pirkimus

47
(atnaujinta 21:10 2019.10.10)
Vizito Lietuvoje metu JAV energetikos sekretorius Rikas Peris nepraleido progos priminti apie kuro tiekimą iš užsienio

VILNIUS, spalio 10 — Sputnik. Lietuvos vadovybė užėmė poziciją tarp politinio poreikio pirkti SGD iš JAV ir ekonominio poreikio pirkti Rusijos suskystintas gamtines dujas, rašo portalo "RuBaltic.Ru" ekspertas Aleksandras Nosovičius.

Į energetikos sektoriaus konferenciją transatlantinės energetikos klausimais atvyko JAV energetikos sekretorius Rikas Peris, kuriam pavyko surengti keletą susitikimų su Lietuvos vadovybe.

Susitikęs su Periu, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo energetikos svarbą transatlantiniame bendradarbiavime. Jis nepraleido progos "įspirti" "Nord Stream-2", rašo autorius.

Savo ruožtu Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis su Periu pasikalbėjo išsamiau. Jis pažadėjo jam pereiti nuo pavienių mažų Amerikos SGD partijų pirkimo prie nuolatinių tiekimų. Vyriausybės vadovo teigimu, tai padidins konkurenciją Baltijos regione ir bus naudinga kaimyninėms šalims, tačiau Skvernelis nutylėjo, kad Latvija ir Estija atsisako pirkti degalus iš Klaipėdos terminalo.

Nosovičius rašo, kad užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susilaikė nuo komentarų. Diplomatas kalbėjo apie "laisvės kainą", "priklausomybę nuo vieno tiekėjo" ir "energetinį saugumą".

"Mums reikia jūsų Europoje, mums reikia jūsų skalūnų dujų Europoje. Mes galime naudoti mūsų vartus Klaipėdoje tolesniam skalūnų dujų transportui į Europą", — sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Tačiau Rusija praktiškai tampa pagrindiniu SGD tiekėju Lietuvai, jos degalų tiekimai įgauna nuolatinį pobūdį.

"Paaiškėjo, kad šie suskystintų gamtinių dujų pirkimai iš JAV — vienkartiniai veiksmai, kurių buvo imtasi siekiant garsių politinių pareiškimų apie stiprėjančią transatlantinę draugystę energetikos srityje", — rašoma straipsnyje.

Anot Nosovičiaus, tanklaivis su amerikietiškomis suskystintomis gamtinėmis dujomis į Klaipėdą atvyko 2017 metų rudenį, tačiau niekas nenorėjo jo pirkti. Užtat laivai su rusiškomis suskystintomis gamtinėmis dujomis reguliariai atplaukia nuo šio pavasario.

Portalo autorius pažymėjo, kad nebeįmanoma jų vadinti "pavieniais atvejais" bei "mini partijomis". Be to, praėjusį mėnesį Lietuva gavo didelės apimties rusiškos kilmės SGD siuntą.

Atsižvelgiant į tai, Perio vizitas į Lietuvą atrodo kaip inspektoriaus atvykimas, kuris "tarp garsių žodžių apie abiejų Atlanto krantų energetinį solidarumą išprausė Lietuvos kailį", — teigė Nosovičius.

Jis pridūrė, kad SGD terminalo statybą palaikė Lietuvoje esantis NATO energetinio saugumo centras, kurį valdo amerikiečiai, o JAV valdžia gyrė lietuvius už iniciatyvą.

Klaipėdos SGD terminalas

Vienintelis importinių SGD terminalas Lietuvoje pradėjo veikti 2014 metų gruodžio 3 dieną Klaipėdoje. Lietuvos valdžia teigia, kad jis leidžia Lietuvai atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolio". Lietuva SGD laivą-saugyklą nuomojasi iš Norvegijos, ir kasmet "Klaipėdos nafta" už tai moka po 60 milijonų eurų. Praėjusią vasarą valdžia nusprendė išpirkti dujų saugyklą, pateisindama tai tuo, kad terminalas bus naudingas ateityje.

Nors politikai dažnai kalba apie Lietuvos "energetinę nepriklausomybę", šalis ir toliau perka dujas iš Rusijos.

Daugiausia SGD į Lietuvą atkeliauja iš Norvegijos, tačiau nuo šių metų — ir iš Rusijos. Lietuvos valdžia taip pat tvirtina, kad gauna "mėlynąjį kurą" iš JAV, tačiau kai kurie ekspertai tuo abejoja ir pabrėžia, kad pristatymai buvo tik keli.

Per daugiau nei mėnesį Klaipėdos terminalas priėmė tris tanklaivius su Rusijos SGD.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Aleksandras Nosovičius, rusiškų dujų tiekimas — vienintelis būdas Vilniui sustabdyti savo SGD terminalo bankrotą. Jis taip pat pažymėjo, kad rusiškas kuras yra naudingas Lietuvai, tačiau pati situacija yra absurdiška — Lietuva rado "alternatyvą" rusiškoms dujoms Rusijos SGD pavidalu.

Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
© Sputnik /
Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
47
Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, dujos, Rusija, Lietuva, SGD
Dar šia tema
Rusija paskelbė, kad JAV sankcijos labai nepaveiks tiekimų iš "Jamal SGD"
Konservatoriai surengė apklausą dėl Rusijos SGD tiekimo į Lietuvą
Lenkija paskelbė, kaip atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų
Lietuviška įmonė derasi dėl SGD terminalo Brazilijoje eksploatavimo
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Rugpjūtį Klaipėdos uoste užfiksuotas 11 % krovos augimas

(atnaujinta 16:21 2020.09.23)
Pažymima, kad per mėnesį uoste krauta 4,3 mln. tonų krovinių — 412 tūkst. tonų daugiau nei tą patį 2019 metų laikotarpį

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Rugpjūtį Klaipėdos uoste užfiksuotas 11 procentų krovos augimas, praneša Klaipėdos uosto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad per mėnesį uoste krauta 4,3 mln. tonų krovinių — 412 tūkst. tonų daugiau nei tą patį 2019 metų laikotarpį.

"Labiausiai augo biriųjų krovinių segmentas — 2020 metų rugpjūtį krauta daugiau kaip 21 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (2020 m. rugpjūtį birių krovinių pilta 2,3 mln. tonų, 2019 metų rugpjūtį — 1,9 mln. tonų). Paskutinis vasaros mėnuo buvo itin derlingas grūdų", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad iš viso pilta 594 tūkst. tonų — tai geriausias mėnesio rezultatas per pastaruosius penkerius metus ir patenka į TOP-5 geriausių mėnesio rezultatų per visą uosto istoriją.

Tuo pačiu pranešama, kad per pirmus 2020 metų 8 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 30,2 mln. tonų.

Teigiama, kad šių metų sausį–rugpjūtį į Klaipėdos uostą atplaukė 4 293 laivai, tai -5,1 proc. arba 231 laivu mažiau, apsilankė 151 442 keleiviai, tai -51,4 proc. arba 160 082 keleiviais mažiau nei 2019 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.

Pažymima, kad keleivių skaičius mažesnis dėl pasaulinės pandemijos. 2020 metais į Klaipėdos uostą turėjo atplaukti 66 kruiziniai laivai, kuriais turėjo atkeliauti apie 80 tūkst. turistų.

Tegai:
ekonomika, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Vaičiūnas aptarė bendradarbiavimą su Liuksemburgu
Rusijos ambasadorius papasakojo apie Lenkijos kovos su "Nord Stream-2" priežastį
VRM ministrė susitiko su Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoju, vicemaršalka Piotru Zgorzelskiu, Lenkijos Seimo nariu Władysławu Teofiliu Bartoszewskiu ir Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urszula Doroszewska

Vidaus reikalų ministrė džiaugiasi kaip niekada gerais Lietuvos ir Lenkijos santykiais

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptarta regioninė politika, vidaus reikalų ministrė pristatė Lenkijos Seimo atstovams pokyčius Lietuvos regioninėje politikoje ir naujai patvirtintą įstatymą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra kaip niekada geri, sakė vidaus reikalų ministrė (VRM) Rita Tamašunienė.

Kozlovičių pasienio kontrolės punktas Bresto srityje, archyvinė nuotrauka
 
© Sputnik / Андрей Александров

Pažymima, kad šiandien VRM ministrė susitiko su Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoju, vicemaršalka Piotru Zgorzelskiu, Lenkijos Seimo nariu Władysławu Teofiliu Bartoszewskiu ir Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urszula Doroszewska.

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptarta regioninė politika, vidaus reikalų ministrė pristatė Lenkijos Seimo atstovams pokyčius Lietuvos regioninėje politikoje ir naujai patvirtintą įstatymą.

"Labai svarbu, kad Jūs, ministre, išmanote savivaldos darbą ir žinote, kokių pokyčių reikia, nes demokratija visada prasideda nuo apačios, nuo savivaldos, ne nuo centrinės valdžios, todėl stiprinti savivaldą yra itin svarbu", — teigė Lenkijos Seimo Pirmininko pavaduotojas, vicemaršalka Piotras Zgorzelskis.

Taip pat aptarti partnerystės ir dvišalio bendradarbiavimo klausimai, koronaviruso ir sienų kontrolės aktualijos, migracijos politika ir situacija Baltarusijoje. 

"Bendradarbiavimas su Lenkija mums yra vienas svarbiausių prioritetų. Praėjusią savaitę turėjome istorinį įvykį — dviejų Vyriausybių posėdį, kuris aiškiai parodė, kiek daug sąlyčio taškų mes turime. Geri santykiai tarp valstybių užtikrino ir sėkmingą bendradarbiavimą bei operatyvius sprendimus tuomet, kai buvo atkurta sienų kontrolė, taip pat aktyviai bendradarbiauja ir mūsų priešgaisrinės apsaugos tarnybos", — teigia Tamašunienė. 

VRM pranešime teigiama, kad Lenkija, kaip ir Lietuva, yra numačiusi išimtį Baltarusijos piliečiams, atvykstantiems humanitariniais pagrindais ir darbo bei mokslo reikalais. Lenkija yra suplanavusi ir finansinę paramą Baltarusijos piliečiams. 

"Norėčiau padėkoti už bendradarbiavimą Vidaus reikalų ministerijos vadovybei, nes Jūsų indėlis yra labai svarbus ir kai buvo paskelbta apie laikiną sienų kontrolės atkūrimą, ir šiuo metu, kai teikiame pagalbą Baltarusijos žmonėms, labai tą vertiname ir džiaugiamės gerais rezultatais", — sakė Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska. 

Pažymima, kad nuo rugpjūčio 11 dienos jau išduoti 277 leidimai Baltarusijos piliečiams, kurie atvyks ypatingais humanitariniais pagrindais, iš jų 70 atvyko, 20 pateikė prašymus suteikti prieglobstį.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Linkevičius yra vienas agresyviausių politikų Lietuvoje Baltarusijos vadovybės atžvilgiu. Kaip pažymėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, jo kolega lietuvis "stengiasi išlieti purvą [ant Baltarusijos] labiau nei bet kas kitas". Pasak Makėjaus, Minskas mano, kad tokia retorika, be kita ko, pasireiškia dėl artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Lenkija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Rita Tamašunienė
Dar šia tema
Estijoje už apgaulę dešimt žmonių neteko pilietybės
VRM: dėl BelAE galimos grėsmės vyksta antžeminės radiacinės žvalgybos ir švarinimo mokymai
Lietuvos rusų dramos teatras, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 24-osios šventės

(atnaujinta 21:41 2020.09.23)
Nuo rugsėjo 24-osios iki metų galo lieka 98 dienos, dienos ilgis — 12 val. 07 min.

Rugsėjo 24 yra 267-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 268-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 98 dienos.

2020 metų rugsėjo 24 dieną saulė teka 07:07, leidžiasi 19:14, dienos ilgis — 12 val. 07 min.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1621 metais Chotine (Černovcų sr.) mirė Jonas Karolis Chodkevičius, žymus Lietuvos karvedys. Gimė 1560 metais.

1706 metais Alt-Ranštato sutartimi su Švedijos karaliumi Karoliu XII Augustas II buvo priverstas atsisakyti Lenkijos ir Lietuvos sosto ir nutraukti sąjungą su Rusija.

1917 metais Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvos Tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo Antanas Smetona.

1919 metais Didžioji Britanija de facto pripažino Lietuvos Vyriausybę ir Lietuvą.

1991 metais Lietuvos nepriklausomybę pripažino Turkmėnistanas.

Taip pat 1991 metais Taline trijų Baltijos valstybių ministrai pirmininkai pirmą kartą susitiko su didžiausių pasaulio finansinių organizacijų — Europos plėtros ir rekonstrukcijos, Pasaulio ir Šiaurės šalių investicijų bankų bei Tarptautinio valiutos fondo — vadovais.

1992 metais siekiant išsaugoti Labanoro girios ir jos ežerynų kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, rytinėje Lietuvos dalyje įsteigtas Labanoro regioninis parkas.

2009 metais eidamas 68-uosius metus mirė ilgametis Lietuvos rusų dramos teatro aktorius Vladimiras Jefremovas, sukūręs daug įstabių vaidmenų ir Lietuvos kine.

2010 metais Rokiškyje, ant Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko gimtojo namo Laisvės gatvėje, atidengta memorialinė lenta.

2011 metais, eidama 81-uosius metus, Vilniuje mirė pirmųjų lietuviškų filmų žvaigždė aktorė Irena Leonavičiūtė-Bratkauskienė.

Savo vardadienius šiandien švenčia Gedvilas, Gedvilė, Gedvinas, Gedvinė, Geraldas, Gerardas, Haroldas, Ramūnas, Ramunė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai