Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė pritarė lėšų radioaktyviujų atliekų atliekynui kaupimo planui

302
(atnaujinta 14:30 2019.10.23)
Giluminio atliekyno, į kurį būtų perkaltas Ignalinos AE branduolinis kuras bei kitos radioaktyviosios atliekos, įrengimas kainuotų valstybei apie 2,5 mlrd. eurų

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Ne mažiau kaip 25 proc. gautų į valstybės biudžetą valstybės valdomų įmonių dividendų kasmet bus pervedama į Rezervinį fondą giluminiam atliekynui statyti, praneša Energetikos ministerija.

Tokiam sprendimui trečiadienį, spalio 23 dieną, pritarė Viriauysybė. Teisės aktų projektų paketas pateiktas Seimui.

ES teisės aktai numato, kad Lietuva turi įsirengti giluminį atliekyną, į kurį bus perkeltos visos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo metu susidariusios ir kitos Lietuvoje sukauptos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos.

Skaičiuojama, kad giluminio atliekyno įrengimas kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų. Iki šiol lėšos jo įrengimui kaupiamos nebuvo.

"Lietuva atsakingai žiūri į ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymą. Siekdami užtikrinti strategiškai svarbų ir ilgalaikį tvarų finansavimą turime jau dabar numatyti lėšų kaupimo šaltinius, kad tam nereikėtų naudoti finansavimo iš biudžeto, o visi darbai ateityje būtų vykdomi laiku ir kokybiškai", – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pranešama, kad  valstybės biudžetui artimiausiais metais tai neturės poveikio, nes lėšos bus kaupiamos ir naudojamos tik apsisprendus dėl konkrečių projektų įgyvendinimo.

Iš Ignalinos AE reaktorių išimtas panaudotas branduolinis kuras bei kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos, kurios šiuo metu yra saugomos laikinose saugyklose, turės būti perkeltos į giluminį atliekyną iki 2066 metų.

Planuojama, kad iki 2045 metų bus atlikti su giluminio atliekyno vietos parinkimu susiję darbai, o 2056 metais prasidėtų statybos.

Seimui pateiktame pakete taip pat yra įstatymo projektas, numatantis  IAE eksploatavimo nutraukimo fondo likvidavimą, o jo pajamų šaltinį – lėšas, gautas už atominės elektrinės parduotą turtą – kaupti įmonės sąskaitoje ir naudoti atominės eksploatavimo nutraukimo darbams.

Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvai įstojus į ES, 2009 metų gruodžio 31 dieną visiškai nutraukė elektros energijos gamybą, po to prasidėjo jos eksploatacijos nutraukimo darbai.

Planuojama, kad Ignalinos AE bus galutinai uždaryta 2038 metais.

IAE demontavimo projektas, kurio vertė siekia apie tris milijardus eurų, daugiausia finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Lietuva iš valstybės biudžeto skiria tik 14 procentų nuo bendros sumos.

302
Tegai:
vyriausybė, Ignalinos atominė elektrinė (IAE), Ignalinos AE
Dar šia tema
Uždarytoje Ignalinos AE nustatyta dešimt saugos reikalavimų pažeidimų
Ignalinos AE nutraukė atliekyno statybos pirkimus
Ignalinos AE statomas Labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekynas
Dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų

(atnaujinta 17:33 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.

Tui tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais  sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų. 

Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.

"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", – sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai – 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos. 

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc. 

Dujų vartojimas Lietuvoje

Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje.  2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas. 

Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.

Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.

Tegai:
SGD, Baltijos šalys
Dar šia tema
Laivas "Fortūna" išvyko iš Vismaro "Nord Stream-2" tiesti
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

Baideno patarėjas ragina panaikinti sankcijas "Nord Stream-2"

(atnaujinta 22:06 2021.01.15)
Tačiau kartu, pasak jo, taip pat reikėtų nutraukti "Nord Stream-2" statybas, kad šalys, įskaitant JAV, galėtų ramiai derėtis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Nikolas Bernsas (Nicholas Burns), patarinėjęs Džo Baidenui per rinkimų kampaniją, mano, kad yra teisinga įšaldyti JAV sankcijas "Nord Stream-2".

Tuo tarpu "europiečiai turėtų sustabdyti dujotiekio statybą", interviu "Handelsblatt" pridūrė užsienio politikos ekspertas.

"Tai suteiktų galimybę naujajai JAV administracijai konfidencialiai ir protingai pasikalbėti su Vokietijos vyriausybe ir kitomis dalyvaujančiomis šalimis", — laikraštis cituoja jo žodžius.

Savo ruožtu Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas spaudos konferencijoje sakė, kad Berlynas yra "suinteresuotas" aptarti sankcijų prieš dujotiekį problemą su naująja JAV administracija.

Kaip priminė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos vadovas, JAV priimtas įstatymas dėl galimų naujų sankcijų projektui skelbia, kad diskusijos šiuo klausimu vyks vyriausybės lygiu.

"Mes tai vertiname kaip teigiamą sprendimą ir, žinoma, norime, kai tik pradės veikti naujoji administracija, aptarti šią temą su kolegomis Vašingtone", — sakė Masas.

"Nord Stream-2"

"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, nes siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES. Vašingtonas 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui ir tokiu būdu pristabdė statybas.

Klojimas atsinaujino 2020 metų gruodžio mėnesį, laivui "Fortūna" Vokietijos vandenyse nuklojus 2,6 km vamzdžių. Pasak projekto operatorės "Nord Stream 2 AG", maždaug 148 kilometrai iš bendro dviejų 460 kilometrų ilgio linijų liko nebaigti. Belieka pakloti 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse.

Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės kloti vamzdžius su "Fortūna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tegai:
Džo Baidenas, Nord Stream-2, Vokietija, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Didžiosios Britanijos parlamentaras "Nord Stream-2" pavadino realia problema
JAV grasina Europos įmonėms sankcijomis dėl "Nord Stream-2"
Paaiškėjo "Nord Stream-2" statybų grafikas
Vaikas mokosi prie kompiuterio, archyvinė nuotrauka

Vaikams sunkumų patiriančių šeimų siūloma leisti mokytis mokyklose

(atnaujinta 14:41 2021.01.15)
Tai būtų aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas ugdymuisi namuose sąlygas

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Vyriausybei siūloma vaikams, kurie patiria sunkumų nuotolinio mokymo metu, sudaryti sąlygas mokytis nuotoliniu būdu pačiose mokyklose, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Tokią rekomendaciją pateikė Patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės.

Ekspertų tarybos teigimu, tai būtų aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas ugdymuisi namuose sąlygas.

Savivaldybių administracijos organizuotų, kad tokiems vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose arba kuriems dėl kitų priežasčių reikalinga kita pagalba, būtų užtikrintas nuotolinis ugdymas, priežiūra ir maitinimas švietimo įstaigose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau įtraukė šią priemonę į rengiamą pagalbos priemonių paketą, skirtą kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus.

Šiuo metu bendrojo ugdymo  programose dalyvaujantiems mokiniams ugdymas yra organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus specialiosiose mokyklose ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomus mokinius, pirminiame profesiniam mokyme, vykdomam kartu su socialinių įgūdžių programa, besimokančius mokinius. 

Taip pat išimti taikoma  pradinio ugdymo programos vaikus, kuriems savivaldybių administracijos užtikrina vaikų nuotolinį ugdymą, priežiūrą ir maitinimą įstaigose, kai tėvai privalo darbą atlikti darbo vietoje ir negali užtikrinti vaikų priežiūros namuose.

Jei Vyriausybė ekspertų siūlymui pritars, šis pakeitimas įsigaliotų nuo sausio 20 dienos.

Mokiniams reikia mokymosi pagalbos

Ministerija atlieko bendrojo ugdymo mokyklų mokinių apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad apie 25 tūkst. mokinių reikalinga mokymosi pagalba: papildomai konsultuoti, aprūpinti kompiuterine įranga, užtikrinti interneto ryšį, stiprinti motyvaciją. Maždaug pusei šių mokinių yra skirtas nemokamas maitinimas, o šeimos gauna socialinę paramą.

Paaiškėjo, kad pusei šių mokinių reikalingos papildomos įvairių dalykų konsultacijos. Maždaug tiek pat turi problemų su kompiuterine įranga ir r interneto ryšiu. 

Ketvirtadalis šių mokinių neturi motyvacijos mokytis, o kas dešimto vaiko tėvai iš viso nebendrauja su mokykla.

Tegai:
mokykla, vaikai
Dar šia tema
Planuojate sportuoti mokyklos aikštyne? Nepamirškite taisyklių
Po Naujųjų metų mokyklos toliau dirbs nuotoliniu būdu