Nord Stream 2 statybos, archyvinė nuotrauka

"Nord Stream-2" įgyvendinimas nebus atidėtas dėl Danijos, teigia ekspertas

50
(atnaujinta 08:45 2019.10.29)
Pasak Razuvajevo, Kopenhaga yra per maža žaidėja ES, ir ji tiesiog parodo politinę poziciją Rusijos atžvilgiu

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. "Gazprom" Lenkijos rinka nėra pati svarbiausia, o Danijos pozicija "Nord Stream-2" atžvilgiu nėra tokia kritiškai svarbi, Sputnik radijui sakė informacijos ir analizės centro "Alzari" vadovas Aleksandras Razuvajevas.

Penktadienį Danijos valdžia leido nutiesti dujotiekio "Baltic Pipe" ruožą, kuris sujungs Lenkiją ir Daniją. Dujotiekio tiesimo darbų pradžia numatyta gruodį. Varšuva anksčiau pareiškė, kad iki 2022 metų ketina visiškai atsisakyti rusiškų dujų ir eksportuoti degalus iš Norvegijos.

Razuvajevas pažymėjo, kad "Gazprom" atžvilgiu politinė Europos šalių pozicija nugali ekonomiką. Be to, Lenkiją skatina noras pirkti dujas "bet kur", bet ne iš Rusijos.

"Danijos pozicija nėra kritiškai svarbi "Gazprom". Manau, kad kai tik "Nord Stream-2" pradės veikti ir danai praras šiek tiek pinigų, praradinės juos kiekvienais metais, jie labai pasigailės. Tokių didelių projektų negalima atidėti ir, sakykime, jie nebūna neįgyvendinami dėl tokių mažų žaidėjų, kaip Danija ar Estija, pozicijų. Tokie štai danai. Viena vertus, Europoje — tai ekonomika, bet jei tai liečia mus, tada politika", — teigė ekspertas.

"Baltic Pipe" dujotiekis tiesiamas toje pačioje vietoje, kur planuojamas dujotiekis "Nord Stream-2"; dujotiekių trasos susikerta. Tačiau Danija vis dar neišdavė leidimo tiesti Rusijos ir Vokietijos dujotiekį.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekių tiesimą, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus. Dujotiekis eis per teritorinius vandenis arba išskirtines Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos ekonomines zonas.

Kaip teigia kai kurie ekspertai, Danija nesuteikia leidimo tiesti dujotiekio tik todėl, kad jos tikslas yra atidėti projekto įgyvendinimą. Tačiau daugiau nei 80 procentų "Nord Stream-2" jau nutiesta Baltijos jūros vandenyse.

Prieš projektą pasisako JAV ir Ukraina. Vašingtonas ketina skatinti Europos rinką pirkti JAV suskystintas dujas, o Kijevas nenori prarasti pajamų iš Rusijos dujų tranzito. Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politizuotu, taip pat nepritaria dujotiekio tiesimui.

Tarp tų, kurie palaiko "Nord Stream-2", yra Vokietija ir Austrija, suinteresuotos patikimu dujų tiekimu į Europą. Norvegija taip pat domisi sėkmingu projekto įgyvendinimu, nes vyriausybė valdo 30 procentų "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.

Lenkija ir Danija susitarė dėl "Baltic Pipe" statybos 2017 metais ir pasirašė atitinkamą memorandumą. Skaičiuojama, kad projektas kainuos beveik 1,7 milijardo eurų, o vamzdyno pralaidumas bus dešimt milijardų kubinių metrų dujų per metus.

Kita vertus, kai kurie ekspertai mano, kad Lenkija blefuoja, kalbėdama apie ketinimą atsisakyti Rusijos dujų, nes tokiu būdu Varšuva tikisi gauti palankesnes sąlygas derybose su Rusija.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"
50
Tegai:
Nord Stream-2, Danija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (202)
Dar šia tema
Sudrausminti tarnus: JAV primena Lietuvai apie jų SGD pirkimus
NATO pareiškė apie JAV sankcijų prieš "Nord Stream-2" žalą
Ekspertas: spalis Danijai bus lemiamas dėl "Nord Stream-2"
"Naftogaz" pakomentavo "Gazprom" vadovo žodžius apie dujas Ukrainai