Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva atsidūrė tarp atsiliekančiųjų ES pagal pajamas mokesčių

45
(atnaujinta 20:44 2019.10.30)
Lietuvos mokesčių ir BVP santykio vidurkis beveik 10 procentų atsilieka nuo visos ES vidutinio rodiklio

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Pagal pajamų surinkimą iš mokesčių Lietuva užima 25-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbiama statistikos agentūros "Eurostat" ataskaitoje.

Ataskaitoje skelbiama, kad mokesčių ir BVP santykis Lietuvoje 2018 metais siekė 30,5 proc., tuo tarpu ES vidurkis buvo 40,3 proc.

Blogesni nei Lietuvos rodikliai pagal mokesčių ir BVP santykį yra Airijos (23 proc.), Rumunijos (27,1 proc.) ir Bulgarijos (29,9 proc.).

Ataskaitoje pažymima, kad tokį Lietuvos rodiklį daugiausia lemia mokesčių struktūra ir šešėlinės ekonomikos lygis.

Geriausius rodiklius turi Prancūzija (48,4 proc.), Belgija (47,2 proc.) ir Danija (45,9 proc.).

"Eurostato" duomenimis, pagal santykinį pajamų ir turto apmokestinimą Lietuva užima trečiąją vietą nuo galo. Šių mokesčių ir BVP santykis pernai buvo 5,7 proc., o ES vidurkis siekė 13,2 proc.

Prieš kelias dienas buvo skelbiama, kad Lietuva užima ketvirtąją vietą pagal mokesčių sistemos konkurencingumą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO).

Šiuo metu Lietuvoje kilo daug diskusijų dėl naujų mokesčių. Aplinkos apsaugos ministerija siūlo įvesti "taršių automobilių" mokestį, Finansų ministerija nori nuleisti neapmokestinamojo nekilnojamojo turto kartelę, o valdantieji nusprendė apmokestinti didesnį kaip 100 mln. eurų finansų įstaigų turtą ir didesnį kaip 50 mln. eurų draudimo įmonių turtą.

Nuo 2020 metų Lietuva gynybai ketina skirti daugiau nei 2 proc. BVP. Anksčiau Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad 2020 metais Vyriausybė planuoja gynybai skirti net 2,02 proc. BVP.

45
Tegai:
ES, Lietuva, BVP, mokesčiai
Dar šia tema
TVF prognozuoja Lietuvai didžiausią ekonomikos augimą Baltijos šalyse
Dabar oficialu: pasaulio ekonomika ritasi į bedugnę
Lietuva pasiekė naują rekordą "Doing Business" reitinge
Vištiena, archyvinė nuotrauka

Lietuviškų maisto produktų eksportas toliau augo sparčiai

(atnaujinta 18:23 2020.07.10)
Šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

VILNIUS, liepos 12 – Sputnik. Lietuvos gamintojai šių metų birželio mėnesį eksportavo per 30 proc. daugiau gyvūninės kilmės maisto produktų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

VMVT duomenimis, šiais metais eksportuota daugiau kaip 1,8 tūkst. mėsos, pieno, žuvies, jų konservų bei kitų produktų siuntų.

Kaip pažymėjo VMVT direktorius Darius Remeika, didelę įtaką eksportuojančių žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonių sėkmei turi jų produkcijos konkurencingumas, gebėjimas prisitaikyti griežtų maisto saugos ir kokybės reikalavimų. 

"Galime tik pasidžiaugti nuosekliai didėjančiu eksportu į Ukrainą, Baltarusiją, Italiją, Moldovą, Kiniją, Norvegiją, Indoneziją, kur iškeliauja didelę pridėtinę vertę maisto gamybos grandinėje turintys lietuviškos kilmės produktai – mėsa ir jos gaminiai, taip pat žuvis, pieno produktai", – komentavo Remeika.

VMVT duomenimis, šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

Daugiausia buvo eksportuota paukštienos (918 t) ir jautienos (233 t). Eksporto augimą labiausiai nulėmė padidėję paukštienos eksporto kiekiai į Gruziją (209 t), Baltarusiją (200 t), Kazachstaną (160 t). Daugiausia jautienos buvo eksportuota į Norvegiją (120 t), taip pat Ukrainą (63 t) ir Kiniją (52 t).

Pieno produktų lyginant su 2019 metais eksportuota daugiau kaip 33 proc. (iš viso 9,6 tūkst. t). Be to, itin aktyviai savo produkciją eksportavo žuvies gamintojai – jos kiekiai birželį buvo beveik dvigubai didesni nei pernai (5,9 tūkst. t). 

Kone dvigubai daugiau žuvies buvo eksportuota į Ukrainą (5 tūkst. t) bei Moldovą (600 t). Taip pat išaugo žuvų konservų eksporto kiekiai, šių gaminių daugiausiai teko Jungtinių Arabų Emyratų rinkai (96 t).

Tegai:
eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Rusija pradėjo eksportuoti vaistus koronavirusui gydyti
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį Rusijos

(atnaujinta 08:46 2020.07.12)
Tanklaivis šeštadienio rytą įplaukė į uostą ir prisišvartavo Klaipėdos terminale kurui iškrauti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla.

Kaip praneša laivų stebėjimo portalas "Marinetraffic.com", dujų gabenimo laivas "Coral Fungia" į Lietuvą atplaukė šeštadienį, 08:13. Tanklaivis šiuo metu stovi prie Klaipėdos SGD terminalo.

Pagal operatoriaus "Klaipėdos nafta" grafiką, laivas pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Tai yra antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Tegai:
Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje
Katalikų bažnyčia

Kokia šiandien diena: liepos 13-osios šventės

(atnaujinta 13:35 2020.07.12)
Liepos 13-ąją dieną vardadienius mini Anakletas, Arvilas, Arvilė, Eugenijus, Henrikas, Šarūnas, Meinardas

Liepos 13 yra 194-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais — 195-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 171 diena.

Ši diena istorijoje

Šią dieną minima Durbės mūšio diena. Durbės mūšis — žemaičių kariuomenės mūšis su Vokiečių ordino ir po sutriuškinimo 1236 metais. Saulės mūšyje jo autonomine šaka tapusio Livonijos ordino kariuomene, įvykęs 1260 metų liepos 13 dieną kuršių žemėje, prie Durbės ežero, kurio metu žemaičiai ir iš Ordino kariuomenės persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius.

Taip pat šią dieną minimas Šv.Henrikas.

Šv. Henrikas (973–1024), Vokietijos karalius, vėliau Romoje tapo imperatoriumi. Pranešama,kad kad jis su savo žmona Kunigunda laikėsi amžinosios skaistybės.

Tuo pačiu reformavo ir plėtė Bažnyčią. Paskatino Vengrijos karalių šv. Steponą ir beveik visą jo karalystę priimti Kristaus tikėjimą. Mirė Bamberge, Frankonijoje.

Liepos 13-ąją dieną vardadienius mini Anakletas, Arvilas, Arvilė, Eugenijus, Henrikas, Šarūnas, Meinardas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai