Dujų įranga, archyvinė nuotrauka

Rusija nutrauks energetinius ryšius su Ukraina ir Baltijos šalimis

115
(atnaujinta 11:42 2019.11.06)
Maskva yra pasirengusi išlaisvinti Ukrainą nuo "energetinės vergijos", panašiai kaip ji jau pasiruošė atjungti Baltijos šalis nuo BRELL energijos žiedo

VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Kijevas yra pasirengęs nutraukti Rusijos dujų tranzitą į Europą. Pasak energetikos ministro Aleksejaus Orželio, Ukrainos požeminėse saugyklose susikaupė tiek "žydrojo kuro", kad neverta jaudintis dėl šildymo sezono eigos, rašo portalo "RuBaltic. ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.

Pasak straipsnio autoriaus, Zelenskio komandai tai gali tapti dideliu "proveržiu": pirmą kartą šalis žiemos be Rusijos dujų, keliaujančių į Europą tranzitu. O Maskva yra pasirengusi išlaisvinti Ukrainą nuo "energetinės vergijos", panašiai kaip ji jau pasiruošė atjungti Baltijos šalis nuo BRELL energijos žiedo.

"Mes esame pasirengę tokiai situacijai, kai jau galime sustabdyti transportavimą (dujų — Sputnik) per Ukrainos teritoriją. Kodėl esame pasiruošęs? Ogi todėl, kad Ukrainos požeminėse dujų saugyklose turime rekordinį kiekį dujų, kurios buvo pumpuojamos šildymo sezonui", — gyrėsi Aleksejus Orželis.

Anot jo, rezervai yra tokie dideli, kad žiemą galima apsieiti ir be tranzito, iš kurio visus šiuos metus Ukraina "maitinosi". "Energetinės nepriklausomybės" schema atrodo keistokai: "Naftogaz" tą pačią "Gazprom" produkciją pirko per Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos tarpininkus.

Tačiau pasibaigus dabartiniam tranzito susitarimui, ukrainiečiai vis tiek gali "nušokti nuo Rusijos dujų adatos". Nebus tranzito — nebus poreikio kurti šias juokingas schemas.

Iki šio mėnesio pradžios Ukraina buvo sukaupusi 21,76 milijardo kubinių metrų dujų, tai yra, ji net šiek tiek viršijo planą. Iš pirmo žvilgsnio šių tūrių tikrai turėtų pakakti, kad neskausmingai praeitų šildymo laikotarpis. Tačiau, pasak straipsnio autoriaus, Orželis pamiršo paminėti kai kuriuos niuansus.

Pirma, ne visos dujos Ukrainos PDS priklauso Ukrainai. Neseniai tapo žinoma, kad maždaug 6,7 milijardo kubinių metrų priklauso užsienio prekybininkams. Greičiausiai jie mielai parduos šias apimtis šildymo sezono viduryje, kai kainos staigiai kils. Bet dėl ​​tam tikrų priežasčių Energetikos ministerija nepaaiškina, iš kur Ukraina gaus pinigų kelių milijardų kubinių metrų dujų "kontroliniam pirkimui".

Antra, dėl techninių priežasčių neįmanoma išpumpuoti visų turimų atsargų iš požeminių saugyklų: norint išlaikyti sistemą darbo režime, joje reikia palikti didelius degalų kiekius. Pasak ekspertų, tai yra apie 4-5 milijardus kubinių metrų.

Taigi tik pusę savo rekordinių atsargų "Naftogaz" šiandien gali laisvai tiekti vartotojams. Šiame kontekste padėtis Ukrainoje neatrodo tokia stabili.

Aleksejus Orželis kažkodėl nekalba apie tai, kokios perspektyvos atsiveria, jei iki kito šildymo sezono bus sustabdytas tranzitas: dėl galimo rusiškų dujų trūkumo Europoje kils kainos, o iniciatyvūs tarpininkai taip pat gaus pelno iš tiekimų Ukrainos vartotojui.

Be to, reikia paminėti dujų infrastruktūros vakariniame pasienyje modernizacijos išlaidas ir įspūdingų tranzito nuomos mokesčių praradimą.

Šis dujinis nuotykis gali visiškai sužlugdyti spartų ekonomikos augimą, apie kurį svajoja ministras pirmininkas Aleksejus Gončarukas.
Tai yra visiškos "energetinės nepriklausomybės" nuo Rusijos kaina. Ar Ukraina pasirengusi tiek sumokėti? Dujų pramonės fronto asai (Andrejus Kobolevas, Jurijus Vitrenko ir tas pats Orželis) keletą mėnesių įrodinėjai, kad jų negąsdina tranzito nutraukimas. Atseit, jie importuos dujas iš Lenkijos SGD terminalo Swinoujscie ir neva perjungs dujų transportavimo į kitokį darbo režimą. Arba apskritai užpildys sistemą vandeniliu —  tokią idėją neseniai pasiūlė "Naftogaz" vykdomasis direktorius.

Šie argumentai neturi įtakos Rusijos derybinei pozicijai.

"Po to, kai prezidentas Putinas per spaudos konferenciją Budapešte pateikė savo požiūrį šiuo klausimu (dėl naujos tranzito sutarties pasirašymo — Sputnik), niekas nepasikeitė", — sakė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jei šalims nepavyksta pasiekti kompromiso, jos turės patikrinti, kuri iš jų blefuoja ir kuri iš tikrųjų yra pasirengusi sustabdyti tranzitą.

Šis scenarijus Rusijai nežada nieko gero: iki 2020 metų ji nebus pasirengusi tiekti Europai ankstesnius dujų kiekius alternatyviais maršrutais. Tačiau aplinkkelio vamzdynai statomi, jų paleidimas yra tik laiko klausimas. O ką Ukraina veiks per tą laiką?

Jei Rusijos strategija yra ypač aiški ir logiška (paleisti maksimalius dujų kiekius apeinant Ukrainą), tai Kijevas neturi jokios strategijos. Yra tik aklas tikėjimas, kad Ukrainos dujų transportavimo sistema — nepakeičiama. Ir įsitikinimas, kad nutraukti dvišalius santykius su Maskva yra jų išskirtinė teisė.

Tačiau įprastas pasaulio vaizdas žlunga, kai Rusija savarankiškai atleidžia savo kaimynus nuo būtinybės plėtoti verslą su "agresore".

Baltijos šalių pavyzdys yra bene iškalbingiausias. Niekas neišstūmė Lietuvos, Latvijos ir Estijos iš BRELL energetinio žiedo — patys panoro. Tačiau jų elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa procesas šiek tiek atidėtas. Paskutinį etapą planuojama baigti ne anksčiau kaip 2025 metais. (O galbūt ir vėliau).

Ironiška, bet tie, kam energijos žiedas netrukdo, jau pasirengę jį sunaikinti. Rusija visiškai išsprendė Kaliningrado srities, kuri anksčiau buvo priklausoma nuo Lietuvos, energijos tiekimo problemą (čia atsirado net pertekliniai pajėgumai). Techniškai tai leidžia Rusijai kad ir rytoj išeiti iš BRELL ir įgyvendinti seną Lietuvos svajonę apie "energetinę nepriklausomybę".

Džiaugtis ja Lietuvai teks tamsoje, nes šalis neturės kuo kompensuoti prarastų Rusijos atsargų.

Bet tikėtina, kad ir po 2025 metų vis dar išliks atskiros tarpvalstybinės elektros linijos tarp Rusijos, Baltarusijos ir Baltijos šalių. Bent jau Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai tam pritarė BRELL energetikos sistemų komiteto posėdyje. Europos Sąjunga tam taip pat neprieštarauja.

Priešinsis tik Baltijos šalių politikai, kuriems visiškas BRELL panaikinimas tapo garbės reikalu. Jie turės paaiškinti gyventojams, kodėl elektra brangesnė Europoje, o elektros jungtys su Lenkija ir Švedija reguliariai sugenda.

Rusija yra pasirengusi atleisti Ukrainą nuo poreikio kreiptis į "Gazprom" tarnybas ir išlaisvinti Baltijos šalis iš "okupacinio" energijos žiedo.

Tačiau  Ukrainai ir Baltijos šalims tai kažkodėl nesuteikia džiaugsmo. Galbūt todėl, kad dabartinėmis "energetinės nepriklausomybės" kainomis vis dar yra naudingiau likti "vergijoje"?

Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
© Sputnik /
Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
115
Tegai:
BRELL, Baltijos šalys, vergija, energetika, Ukraina, Maskva
Dar šia tema
Latvijos valstybės saugumo tarnyba sunerimo dėl Baltijos šalių išėjimo iš BRELL
Rusija nori tiekti Baltijos šalims elektrą, joms pasitraukus iš BRELL
"Litgrid" pradėjo keturis projektus, susijusius su Lietuvos pasitraukimu iš BRELL
Kaliningrade įvertinta elektros tiekimo problemų tikimybė, Lietuvai išėjus iš BRELL
UMLMA tanklaivis, archyvinė nuotrauka

Į Klaipėdą atplaukė antroji JAV naftos partija Baltarusijai

(atnaujinta 15:27 2020.08.09)
Tanklaivis atgabeno apie 80 tūkst. tonų naftos rūšies (dviejų Amerikos ir vienos Kanados) mišinys ir yra specialiai sukurtas Europos naftos perdirbimo įmonėms, orientuotoms į Rusijos "Urals"

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Į Klaipėdą atplaukė antras JAV naftos krovinys Baltarusijai, rašo portalas "Marinetraffic.com".

UMLMA tanklaivis į Klaipėdą atplaukė 11:32. Ir šiuo metu yra iškraunama Klaipėdos uoste. Su Kataro vėliava plaukiantis tanklaivis iš Teksaso valstijoje esančio Port Nečes uosto atvyko po 22 dienų kelionės.

Anksčiau buvo pranešta, kad tanklaivyje laikoma 80 tūkst. tonų "White Eagle Blend" (WEB) naftos. Tai yra trijų rūšių naftos (dviejų Amerikos ir vienos Kanados) mišinys ir yra specialiai sukurtas Europos naftos perdirbimo įmonėms, orientuotoms į Rusijos "Urals".

Iš Klaipėdos uosto partija bus išsiųsta geležinkeliu į "Naftan" perdirbimo gamyklą.

Tai jau antrasis naftos tiekimas šiais metais kaip Baltarusijos ir Amerikos bendradarbiavimo, susijusio su naftos tiekėjų diversifikacija, dalis.

Pirmasis tanklaivis su amerikiečių nafta Baltarusijai atvyko į Klaipėdos uostą birželio pradžioje. Laivas atgabeno 77 tūkst. tonų "Bakken" naftos.

Baltarusija pradėjo diversifikuoti naftos tiekėjus dėl periodinių kainų skirtumų su pagrindine ir tradicine tiekėja — Rusija. Dabar Minskas ir toliau perka dujas iš Rusijos Federacijos per "Družba" naftotiekį ir geležinkeliu, tačiau bendradarbiauja ir su alternatyviais tiekėjais. Visų pirma nafta tiekiama jūra per Klaipėdos ir Odesos uostus.

Tegai:
Baltarusija, JAV, Klaipėda, nafta
Dar šia tema
JAV Kongresas ragina didinti dujų eksportą NATO sąjungininkėms Europoje
Tarptautinis bendradarbiavimas Tolimuosiuose Rytuose: kaip derinami SGD projektai
Lietuva gavo Rusijos SGD partiją
Nord Stream-2

Vokietijoje JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2" išvadino nepriimtinais  

(atnaujinta 15:44 2020.08.07)
Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos premjerė Manuela Schleswig pasipiktino JAV grasinimais dėl dujotiekio "Nord Stream-2" darbų.

"Šios grėsmės [Vokietijos miesto Zasnico uosto, esančio Meklenburge-Pomeranijoje — Sputnik], operatoriui yra absoliučiai nepriimtinos", — "dpa" pasakojo ji.

Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą. Visų pirma, laiške teigiama, kad tęsdamas darbą Zasnico uostas susidurs su "finansiniu sunaikinimu".

Ji pridūrė, kad Vokietija "pati gali nuspręsti, kur ir kaip pasisemti energijos".

Anksčiau premjerė pabrėžė Berlyno laikraščiui "Tagesspiegel", kad Meklenburgas-Vorpommernas "tvirtai laikosi dujotiekio tiesimo", tikisi iš Vokietijos vyriausybės "ryžtingo atsakymo, susijusio su JAV šantažo bandymais".

Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims teritorines arba išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas klojime dalyvavusių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio statybų sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, JAV, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietija nepasiduos JAV šantažui dėl "Nord Stream-2"
JAV grasina Vokietijos uostui sankcijomis dėl "Nord Stream-2"  
Darbininkai Vilniaus gatvėse, archyvinė nuotrauka

ULAC vadovas: ar teisinga dėl koronaviruso neįsileisti darbo jėgos trečiųjų šalių

(atnaujinta 08:27 2020.08.10)
Jo manymu, ekonomiką reikia kuo greičiau gaivinti, mažinti karantino pasekmes žmonėms, netrukdyti verslui ir neklampinti ateities kartų į skolas

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Saulius Čaplinskas Facebook paskyroje svarsto, ar teisinga dėl koronaviruso neįsileisti darbo jėgos iš trečiųjų šalių.

Pasak jo, vis pasigirsta tokių siūlymų.

"Iš karto sakau – nepritariu tokiems draudimams. Koronaviruso yra visur. Jau seniai aišku, kad vietinių užsikrėtimo atvejų yra daugiau, negu įvežtinių", — rašo ULAC vadovas.

Jo teigimu, prioritetas yra akcentuotis į vietinius viruso nešiotojus suteikiant žmonėms galimybę sužinoti savo COVIDo statusą, nustatant viruso cirkuliavimo grandines. O atvykstančius žmones reikia tinkamai testuoti įvairiais tyrimo metodais.

"Tai reiškia – keisti testavimo strategiją. Mano manymu, ekonomiką reikia kuo greičiau gaivinti, mažinti karantino pasekmes žmonėms, netrukdyti verslui ir neklampinti ateities kartų į skolas", — apibendrina Čaplinskas.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar Lietuvoje galioja ekstremali situacija. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik /
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ULAC vadovas įvardijo pagrindines koronaviruso plitimo Lietuvoje problemas
VMVT ignoruoja zoologijos soduose uždarytų gyvūnų riziką užsikrėsti koronavirusu
Ekologas įvertino Geitso žodžius apie "nelaimę, blogesnę nei koronaviruso pandemija"