Krovininis traukinys su krovininiais konteineriais, archyvinė nuotrauka

Ambasadorius Kazachstane pasigyrė Lietuvos tranzitiniu patrauklumu Azijoje

38
(atnaujinta 14:37 2019.11.06)
Pasak Vasiliaus, abi respublikos turi didelį bendradarbiavimo potencialą, visų pirma krovinių tranzito ir logistikos srityse

VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Lietuvos ambasadorius Kazachstane Gintautas Vasilius pareiškė, kad Vilniaus ir Astanos santykiai vystosi teigiama linkme, o ekonominė ir kultūrinė šalių sąveika auga. Apie tai pranešė "The Astana Times".

Anot Vasiliaus, abi šalis sieja ilgalaikiai istoriniai ryšiai, tame tarpe lietuvių gyvenimo Sibire ir Kazachstane po Antrojo  Pasaulinio karo fone. Pasak diplomato, tokiuose miestuose kaip Almata, Karaganda ir kai kuriuose kituose yra lietuvių bendruomenės, kurios Kazachstaną laiko savo namais.

Taip pat sėkmingai vystosi ir prekyba tarp šalių, pažymėjo Vasilius. Dabar apyvarta siekia apie 1,3 milijardo eurų ir turi augimo potencialą. Vilnius ir Astana sudarė daugiau nei 20 susitarimų tokiose srityse kaip transportas, aviacija, prekyba, turizmas.

Anot Lietuvos ambasadorius Kazachstane, ypač svarbi sąveikos sritis yra krovinių tranzitas.

"Tradiciškai turime puikius ryšius transporto ir logistikos srityje. Krovinių srautai iš Kinijos į Vakarų Europą per Kazachstaną ir Lietuvą stabiliai auga. Žemės ūkis, trąšos, maistas ir statybinės medžiagos — ne tik nusistovėjusios, bet ir turi didelį mūsų bendradarbiavimo potencialą. Be to, gali būti paminėtas ir bendradarbiavimas aukštųjų technologijų srityje", — leidinyje cituojamas Vasilius.

Pasak diplomato, tolimesni planai susiję su vartojimo prekių pristatymų į dvi šalis ir į regionus, Kazachstano geografinės padėties tarp Kinijos ir Europos Sąjungos dėka.

"Kazachstanas, PPO narys, devintoji pagal dydį šalis pasaulyje, yra sparčiai besivystančiame Vidurinės Azijos regione. Todėl Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimas transporto srityje turėtų išlikti mūsų prioritetų viršūnėje. Kazachstanas save laiko Azijos ir Europos, Berlyno ir Pekino sankryžą. Lietuviškasis verslas Kazachstaną suvokia kaip raktą visam Vidurinės Azijos regionui. Lietuva, ypač transporto ir logistikos sektoriuje, yra pasirengusi tapti Europos rinkų raktu verslui iš Kazachstano", —pareiškė diplomatas.

Lietuva, praradusi didelę Rusijos tranzito dalį dėl aktyvios savo uostų plėtros Rusijoje ir iliuzinių santykių su Baltarusija perspektyvų, ieško naujų įplaukų iš valstybės biudžeto.

Anksčiau Sputnik Lietuva pranešė, kad Vilnius siekia išplėsti transporto paslaugas Kazachstano ir Uzbekistano rinkose. Susisiekimo viceministro Vladislavo Kondratovičiaus vadovaujama delegacija lankėsi Uzbekistane bei Kazachstane. Susitikimuose su šių šalių atstovais buvo aptartos glaudesnio dvišalio bendradarbiavimo, krovinių tranzito per Lietuvą galimybės.

Kaip pažymėjo Kondratovičius, bendradarbiavimo su Uzbekistanu ir Kazachstanu potencialas nepakankamai išnaudojamas.

Tačiau, pasak eksperto Aleksandro Nosovičiaus, Vilnius negalės užmegzti partnerystės su Centrine Azija, aplenkdamas Rusiją, su kuria visiškai sugriovė santykius. Pasak eksperto, neaišku, kaip Lietuva savo logistika ketina apeiti Rusijos Federacijos teritoriją. Tokiu būdu, dėl sugadintu santykių su Maskva Lietuva neturės nei Vidurinės Azijos, nei Kinijos tranzito.

38
Tegai:
tranzitas, ekonomika, Kazachstanas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva priėmė pusantro karto daugiau SGD, nei reikia vartotojams
Vilnius pakvietė Japonijos investuotojus dalyvauti Lietuvai pasitraukiant iš BRELL
Ekspertas: Lietuvos svajonės tapti "SGD centru" niekada neišsipildys
Nord Stream-2 statybos, archyvinė nutrauka

Ekspertas: Vokietija nepasiduos JAV šantažui dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 19:00 2020.08.06)
Vokietijos pusė suinteresuota nebrangios dujomis iš Rusijos ir stebi santykių su JAV pablogėjimą, teigė ekspertas Eduardas Popovas

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Interviu Sputnik Radijui Visuomenės ir informacinio bendradarbiavimo centro "Europa" direktorius Eduardas Popovas teigė, kad Vokietija nori pelningai išnaudoti oportunistinę JAV teikiamą galimybę.

"Vokietija paskelbė, kad nepasiduos JAV šantažui ir toliau statys dujotiekį "Nord Stream-2", kuris yra išimtinai ekonominis projektas. Jis nesukelia geopolitinės naštos. Be to, kad Vokietija, kaip ES ekonomikos lokomotyvas, tikiai gauti nebrangių Rusijos energijos išteklių. Tokiais gali aprūpinti tik pirmoji ir antroji "Nord Stream" linijos. Vokietija vis dar nori pasinaudoti JAV suteikta oportunistine galimybe. Prezidento [Donaldo] Trampo vykdoma politika, kuria siekiama sustiprinti konfrontaciją su Europos sąjungininkais, atveria galimybių langą Berlynui", — teigė ekspertas.

Anot Popovo, JAV iš principo kuria su Vokietija ir apskritai su Europa santykius, kurie nėra visiškai giminingi dvasios, formos ir turinio atžvilgiu.

"Be to, JAV artėja prezidento rinkimai, todėl amerikiečių dėmesį pirmiausia domins šis svarbus įvykis, ir, pasikartosiu, tai yra puiki galimybė Vokietijai. Čia viskas susipynė į vieną rutulį: Vokietijos susidomėjimas nebrangiomis dujomis iš Rusijos ir nenutrūkstamais tiekimais (jei to nepadarys, Vokietija praras savo konkurencinį pranašumą ir išaugs gaminių kainos) ir pablogės santykiai su vyresniuoju Amerikos broliu", — teigė ekspertas.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės iki Baltijos jūros ir Vokietijos.

Jam aktyviai priešinasi JAV, kurios ketina parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos Sąjungoje. Vašingtonas gruodį paskelbė taikysiąs sankcijas projektui, reikalaudamas, kad įmonės, susijusios su projektu, nedelsdamos nutrauktų statybą. Šveicarijos "Allseas" beveik iš karto paskelbė apie darbo sustabdymą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad projektas yra tik komercinio pobūdžio ir naudingas Europos partneriams.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, dujos, Rusija, Vokietija, Nord Stream-2
Dar šia tema
"Gazprom" sureagavo į baudą, kurią skyrė Lenkija prieš "Nord Stream-2"
Laivo "Fortūna" nuomininkas atsisakė dalyvauti užbaigiant "Nord Stream-2"
Ekspertas: Danijos sprendimas padidina galimybę laiku užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV "nepakeis" Vokietijos elgesio dėl "Nord Stream-2"
Elektros perdavimo tinklai

"Litgrid" pirmą šių metų pusmetį uždirbo 9,7 % daugiau pajamų

(atnaujinta 16:40 2020.08.06)
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, "Litgrid" pirmą šių metų pusmetį uždirbo 9 mln. eurų daugiau pajamų

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" paskelbė pirmojo 2020 metų pusmečio rezultatus.

Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, "Litgrid" pirmą šių metų pusmetį uždirbo 9,7 % arba 9 mln. eurų daugiau pajamų, kurios siekė 101,5 mln. eurų.

Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2019 metų pirmu pusmečiu, padidėjo 18 proc., iki 40,9 mln. eurų ir sudarė 40,4 proc. visų "Litgrid" pajamų. Šiuo periodu pajamų augimą nulėmė 23 proc. didesnė vidutinė faktinė elektros energijos perdavimo kaina, o perduotos elektros energijos kiekis dėl aukštesnės žiemos sezono temperatūros nei daugiametis vidurkis, taip pat  COVID-19 pandemijos įtakos sumažėjo 4,2 proc. ir sudarė 4 932 mln. kWh.

Pajamos už sistemines paslaugas padidėjo 21 proc. iki 42,9 mln. eurų (nuo 2020 metų sausio 1 dienos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta 28 proc. didesnė sisteminių paslaugų kaina, sisteminių paslaugų apimtis per atskaitinį periodą sumažėjo 4,6 proc.). Dėl mažesnės vidutinės pardavimo kainos disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos sumažėjo 26 proc. iki 10,1 mln. eurų.

Bendrovei pavyko išlaikyti stabilias ir mažesnes nei pernai sąnaudas — jos per 2020 metų pirmą pusmetį buvo 86,2 mln. eurų, arba 3 proc. mažesnės palyginus su 2019 metais. Tai nulėmė 8 proc. mažesnės elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos, kurios sudarė 62,3 mln. eurų.

Disbalanso ir balansavimo elektros sąnaudos sumažėjo 26 proc. iki 9,9 mln. eurų, o sisteminių paslaugų sąnaudos padidėjo 12 proc. iki 41,2 mln. eurų. Elektros energijos pirkimo technologiniams nuostoliams perdavimo tinkle kompensuoti sąnaudos dėl mažesnės pirkimo kainos sumažėjo 45 proc., iki 6,2 mln. eurų.

Kitos sąnaudos augo daugiausia dėl planuotų ir atliktų tinklo priežiūros ir remonto darbų siekiant užtikrinti elektros tiekimo patikimumą  (+44 proc. palyginus su pernai), jos išaugo 27 proc., nuo 11 mln. iki 14 mln. eurų.

2020 metų pirmo pusmečio EBITDA buvo 26,2 mln. eurų ir palyginus su praėjusių metų pirmu pusmečiu išaugo 12,9 mln. eurų, arba 97 proc., EBITDA marža augo iki 25,8 proc. (2019 metais buvo 14,4 proc.). 2020 metų pirmo pusmečio bendrovės grynasis pelnas buvo 13,6 mln. eurų (2019 metais — 2,8 mln. eurų). "Litgrid" EBITDA augo dėl 6,2 mln. eurų didesnių elektros perdavimo pajamų, 5 mln. eurų mažesnių technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudų, 1,7 mln. eurų teigiamo sisteminių paslaugų pajamų ir sąnaudų saldo.

Visos "Litgrid" 2020 metų pirmo pusmečio investicijos siekė 17,5 mln. eurų, iš jų 53 proc. strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 47 proc. — perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai.

Tegai:
ekonomika, Litgrid
Dar šia tema
"Litgrid" užbaigė linijos Pagėgiai–Bitėnai statybą
Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai
Kaliningrado sritis ruošiasi rudenį vyksiantiems energetikos sistemos bandymams