Baigtų prekių išpilstymo parduotuvė Rusijos degtinės gamybos įmonėje, archyvinė nuotrauka

Įvardyta Baltijos šalis, daugiausia perkanti rusiškos degtinės

56
(atnaujinta 12:55 2019.11.06)
Rusijos eksporto centras degtinę laiko pačiu perspektyviausiu alkoholiniu gėrimu rinkoje galimam proveržiui

VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik.  Latvija tapo viena iš pagrindinių rusiškos degtinės vartotojų, rašo Sputnik Latvija.

Šiuo metu pagrindiniai rusiškos degtinės vartotojai yra Latvija, Vokietija, Didžioji Britanija, Kazachstanas ir Armėnija. Be to, Latvija pateko į geriausiųjų penketuką dėl reeksporto į kitas Baltijos šalis.

Rusijos eksporto centras (REC) pasiūlė suteikti lengvatines eksporto paskolas degtinės ir alaus gamintojams, kad atsargos užsienyje padidėtų 1,5–3 kartus.

Dabartinis biudžeto kodeksas nustato alkoholio eksportuotojų subsidijavimo apribojimus, tačiau pokyčiai įsigalios 2020 metais, o tai visų pirma leis gamintojams naudotis reklamos mechanizmais užsienio rinkose, būtent prekės ženklais "Made in Russia" ir "GoodFoodRussia".

REC mano, kad degtinė turi geriausias eksporto perspektyvas. Šiuo metu bendras šios rūšies alkoholio eksportas pasaulyje siekia apie 36 mlrd. eurų, tačiau Rusijos gamintojų pasiūla 2018 metais sudarė tik 150 mln. Centre mano, kad šis santykis rodo potencialiai didžiulę pardavimo nišą.

REC vadovas Andrejus Slepnevas teigė, kad degtinės rinką suformavo Rusijos degtinė "Smirnoff" ir sovietinė "Stoličnaja". Tačiau jis apgailestavo, kad tik nedidelė dalis visame pasaulyje žinomų prekės ženklų priklauso Rusijos bendrovėms.

Remiantis Alkoholio gamintojų sąjunga, pagalba reklamuojant rusiškos degtinės prekės ženklą ir subsidijos padidins šio gėrimo pasiūlą daugiau nei tris kartus — iki 450 milijonų eurų iki 2024 metų.

56
Tegai:
eksportas, Baltijos šalys, Latvija, Rusija, degtinė
Dar šia tema
Pekinas leidžia Lietuvai eksportuoti į Kiniją daugiau žuvies produkcijos
Pradėta kovoti su gudriu alkoholio pirkimo neleistinu laiku metodu
Nord Stream-2 statybos, archyvinė nutrauka

Ekspertas: Vokietija nepasiduos JAV šantažui dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 19:00 2020.08.06)
Vokietijos pusė suinteresuota nebrangios dujomis iš Rusijos ir stebi santykių su JAV pablogėjimą, teigė ekspertas Eduardas Popovas

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Interviu Sputnik Radijui Visuomenės ir informacinio bendradarbiavimo centro "Europa" direktorius Eduardas Popovas teigė, kad Vokietija nori pelningai išnaudoti oportunistinę JAV teikiamą galimybę.

"Vokietija paskelbė, kad nepasiduos JAV šantažui ir toliau statys dujotiekį "Nord Stream-2", kuris yra išimtinai ekonominis projektas. Jis nesukelia geopolitinės naštos. Be to, kad Vokietija, kaip ES ekonomikos lokomotyvas, tikiai gauti nebrangių Rusijos energijos išteklių. Tokiais gali aprūpinti tik pirmoji ir antroji "Nord Stream" linijos. Vokietija vis dar nori pasinaudoti JAV suteikta oportunistine galimybe. Prezidento [Donaldo] Trampo vykdoma politika, kuria siekiama sustiprinti konfrontaciją su Europos sąjungininkais, atveria galimybių langą Berlynui", — teigė ekspertas.

Anot Popovo, JAV iš principo kuria su Vokietija ir apskritai su Europa santykius, kurie nėra visiškai giminingi dvasios, formos ir turinio atžvilgiu.

"Be to, JAV artėja prezidento rinkimai, todėl amerikiečių dėmesį pirmiausia domins šis svarbus įvykis, ir, pasikartosiu, tai yra puiki galimybė Vokietijai. Čia viskas susipynė į vieną rutulį: Vokietijos susidomėjimas nebrangiomis dujomis iš Rusijos ir nenutrūkstamais tiekimais (jei to nepadarys, Vokietija praras savo konkurencinį pranašumą ir išaugs gaminių kainos) ir pablogės santykiai su vyresniuoju Amerikos broliu", — teigė ekspertas.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės iki Baltijos jūros ir Vokietijos.

Jam aktyviai priešinasi JAV, kurios ketina parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos Sąjungoje. Vašingtonas gruodį paskelbė taikysiąs sankcijas projektui, reikalaudamas, kad įmonės, susijusios su projektu, nedelsdamos nutrauktų statybą. Šveicarijos "Allseas" beveik iš karto paskelbė apie darbo sustabdymą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad projektas yra tik komercinio pobūdžio ir naudingas Europos partneriams.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, dujos, Rusija, Vokietija, Nord Stream-2
Dar šia tema
"Gazprom" sureagavo į baudą, kurią skyrė Lenkija prieš "Nord Stream-2"
Laivo "Fortūna" nuomininkas atsisakė dalyvauti užbaigiant "Nord Stream-2"
Ekspertas: Danijos sprendimas padidina galimybę laiku užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV "nepakeis" Vokietijos elgesio dėl "Nord Stream-2"
Elektros perdavimo tinklai

"Litgrid" pirmą šių metų pusmetį uždirbo 9,7 % daugiau pajamų

(atnaujinta 16:40 2020.08.06)
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, "Litgrid" pirmą šių metų pusmetį uždirbo 9 mln. eurų daugiau pajamų

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" paskelbė pirmojo 2020 metų pusmečio rezultatus.

Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, "Litgrid" pirmą šių metų pusmetį uždirbo 9,7 % arba 9 mln. eurų daugiau pajamų, kurios siekė 101,5 mln. eurų.

Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2019 metų pirmu pusmečiu, padidėjo 18 proc., iki 40,9 mln. eurų ir sudarė 40,4 proc. visų "Litgrid" pajamų. Šiuo periodu pajamų augimą nulėmė 23 proc. didesnė vidutinė faktinė elektros energijos perdavimo kaina, o perduotos elektros energijos kiekis dėl aukštesnės žiemos sezono temperatūros nei daugiametis vidurkis, taip pat  COVID-19 pandemijos įtakos sumažėjo 4,2 proc. ir sudarė 4 932 mln. kWh.

Pajamos už sistemines paslaugas padidėjo 21 proc. iki 42,9 mln. eurų (nuo 2020 metų sausio 1 dienos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta 28 proc. didesnė sisteminių paslaugų kaina, sisteminių paslaugų apimtis per atskaitinį periodą sumažėjo 4,6 proc.). Dėl mažesnės vidutinės pardavimo kainos disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos sumažėjo 26 proc. iki 10,1 mln. eurų.

Bendrovei pavyko išlaikyti stabilias ir mažesnes nei pernai sąnaudas — jos per 2020 metų pirmą pusmetį buvo 86,2 mln. eurų, arba 3 proc. mažesnės palyginus su 2019 metais. Tai nulėmė 8 proc. mažesnės elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos, kurios sudarė 62,3 mln. eurų.

Disbalanso ir balansavimo elektros sąnaudos sumažėjo 26 proc. iki 9,9 mln. eurų, o sisteminių paslaugų sąnaudos padidėjo 12 proc. iki 41,2 mln. eurų. Elektros energijos pirkimo technologiniams nuostoliams perdavimo tinkle kompensuoti sąnaudos dėl mažesnės pirkimo kainos sumažėjo 45 proc., iki 6,2 mln. eurų.

Kitos sąnaudos augo daugiausia dėl planuotų ir atliktų tinklo priežiūros ir remonto darbų siekiant užtikrinti elektros tiekimo patikimumą  (+44 proc. palyginus su pernai), jos išaugo 27 proc., nuo 11 mln. iki 14 mln. eurų.

2020 metų pirmo pusmečio EBITDA buvo 26,2 mln. eurų ir palyginus su praėjusių metų pirmu pusmečiu išaugo 12,9 mln. eurų, arba 97 proc., EBITDA marža augo iki 25,8 proc. (2019 metais buvo 14,4 proc.). 2020 metų pirmo pusmečio bendrovės grynasis pelnas buvo 13,6 mln. eurų (2019 metais — 2,8 mln. eurų). "Litgrid" EBITDA augo dėl 6,2 mln. eurų didesnių elektros perdavimo pajamų, 5 mln. eurų mažesnių technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudų, 1,7 mln. eurų teigiamo sisteminių paslaugų pajamų ir sąnaudų saldo.

Visos "Litgrid" 2020 metų pirmo pusmečio investicijos siekė 17,5 mln. eurų, iš jų 53 proc. strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 47 proc. — perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai.

Tegai:
ekonomika, Litgrid
Dar šia tema
"Litgrid" užbaigė linijos Pagėgiai–Bitėnai statybą
Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai
Kaliningrado sritis ruošiasi rudenį vyksiantiems energetikos sistemos bandymams
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, archyvinė nuotrauka

Rusijos saugumo taryba paaiškino neonacistinių nuotaikų augimą Baltijos šalyse

(atnaujinta 17:33 2020.08.06)
Patriševas teigia, kad dirvą tokiems judėjimams sukuria kitaip manančių persekiojimas, propaganda ir agresyvaus nacionalistinio turinio šūkiai

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia atvirai skatina nacizmo reinkarnaciją, sakė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Apie tai jis papasakojo interviu "Rossijskaja Gazeta".

"Kitaip manančių slopinimas, begėdiška propaganda, agresyvaus nacionalistinio turinio šūkių sukuria dirvą nevaržomiems neonacių judėjimams. Nėra jokių kliūčių sistemingiems SS legionierių eitynėms, aktyviai primetama mintis, kad šios grupės gali užkirsti kelią išgalvotai "galimai Rusijos invazijai"? — pabrėžė jis.

Tuo pačiu metu, kaip pažymi Patruševas, skirtingai nei Ukrainoje ir Baltijos šalyse, kitose Europos valstybėse ir visame pasaulyje neofašizmas yra suvokiamas kaip marginalus politinio gyvenimo reiškinys, tačiau dėl neatsakingos politikos jokia valstybė nebus apdrausta nuo jos atgimimo.

Baltijos šalių valdžia pastaraisiais metais vykdo rusofobinę politiką ir viešai cenzūruoja tuos, kurie teigiamai kalba apie šių šalių sovietinę praeitį.

Lietuva taip pat vykdo nacizmo reabilitacijos politiką. Šalyje "miško broliai" laikomi "nacionaliniais didvyriais", nepaisant įrodymų, kad jie dalyvavo nusikaltimuose prieš žmones. Piliečiai, nesutinkantys su oficialia Vilniaus pozicija, yra persekiojami.

Lietuva aštriai kritikuoja 1939 metų Molotovo ir Ribentropo paktą tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, teigdama, kad jis buvo sudaryats siekiant "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos valstybių valstybingumą".

Tuo pat metu Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maas bandymus perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją pavadino "nesąžiningu", primindamas, kad ją pradėjo nacistinė Vokietija, o bandymai kaltinti kitas šalis tik suskaldщ Europą.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė Europos valdžia 1930-aisiais, kuri priešinosi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo paktas su Vokietija buvo sukurtas siekiant nustumti karo grėsmę nuo šalies sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą ragino kaimynines šalis išsaugoti faktais grįstą istorinę tiesą ir atviru būdu aptarti praeities įvykius.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
Tegai:
neonacizmas, miško broliai, Rusija, Baltijos šalys
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis
Dar šia tema
"Kaip tai įvyko?" Vanagaitė pristatė naują knygą apie Holokaustą Lietuvoje
Titovui pagrasino bauda už prašymą pagerbti "miško brolių" aukų atminimą
Titovas: Lietuvoje paleista teisminė mašina, skirta išbraukti mane iš politikos
RF saugumo tarnyba paaiškino neonacistinių nuotaikų Baltijos šalyse augimą