Lemputės, archyvinė nuotrauka

Lietuva neišvengiamai pasiprašys atgal į BRELL, teigia ekspertas

96
Anot politikos analitiko Aleksandro Nosovičiaus, visi Lietuvos bandymai išvengti bendradarbiavimo su Rusijos Federacija energetikos srityje yra pasmerkti nesėkmei

VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Kai tik Baltijos šalys išeis iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija), jos iškart pradės prašytis atgal. Tokią nuomonę interviu Sputnik Lietuva išsakė politologas Aleksandras Nosovičius.

Anot eksperto, toks scenarijus neišvengiamas. Kaip pavyzdį Nosovičius paminėjo Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo situaciją, kai šiuo laivu-saugykla Vilnius norėjo atsikratyti Rusijos "Gazprom" monopolio. Tačiau net ir toliau Lietuva perka rusišką kurą.

"Kaip parodė Lietuvos SGD terminalo istorija, visi bandymai atsikratyti Rusijos energetikos sektoriuje — tai tik vaikščiojimas ratu. Taigi jos [Baltijos šalys] grįžta prie atspirties taško, prie bendradarbiavimo su Rusija energetikos srityje, bet jau brangiau ir kitais būdais. Kalbant apie dujas, tai buvo suskystintos gamtinės dujos, kurios vėl tiekiamos iš Rusijos. Elektros energijos atveju tai bus grįžimas į vieną ar kitą BRELL formatą, tačiau jau kartu su alternatyviais elektros energijos tiekimo kanalais, tomis pačiomis jungtimis su Lenkija ir Šiaurės šalimis Baltijos jūros dugne", — sakė jis.

Baltijos šalių vadovybė reguliariai rengia įstatymo projektus, skirtus užtikrinti jų "energetinę nepriklausomybę". Konkrečiai šiuo tikslu Vilnius iš Norvegijos nuomojasi dujų saugyklą, kurios išlaikymas SGD terminalo operatoriui kainuoja 60 milijonų eurų per metus. Nepaisant to, Lietuva ir toliau perka energijos šaltinius iš Rusijos.

Praėjusį mėnesį Klaipėdos terminalas priėmė tris laivus su rusiškomis suskystintomis gamtinėmis dujomis. Nors Vilnius atvirai neskelbia sutarties su "Novatek", tačiau akivaizdu, kad reguliarūs dujų tiekimai į Lietuvą vyksta nuo pavasario.

Lietuva, Latvija ir Estija planuoja palikti BRELL energijos žiedą iki 2025 metų. Anot Baltijos šalių valdžių, tai leis užtikrinti "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos ir prisijungti prie žemyninės Europos tinklų. Tikimasi, kad tai bus padaryta per dvi elektros jungtis — jau pastatytą "LitPol Link" ir statomą kabelį jūroje "Harmony Link".

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad atsijungimas nuo BRELL neturės jokios ekonominės naudos Baltijos valstybėms, ir, atvirkščiai, sukels ypač aukštus tarifus paprastiems vartotojams.

Tuo tarpu naujausiais energetikos holdingo "Inter RAO" duomenimis, per devynis šių metų mėnesius elektros eksportas į Lietuvą padidėjo 50,1 procento ir sudarė 4,360 milijardo kilovatvalandžių.

96
Tegai:
Baltijos šalys, BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (88)
Dar šia tema
Įrenginys iš Ignalinos AE bus panaudotas elektros tinklams sinchronizuoti su ES
Lietuviai, pasirūpinkite žvakėmis. Greit elektros nebus
Ekspertas: Lietuva kitame pasaulio krašte ieško pagalbos dėl pasitraukimo iš BRELL
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Klaipėdos uostas skiria dėmesį aplinkosaugai ir Lietuvai reikšmingų projektų vystymui

(atnaujinta 16:46 2020.07.01)
Kartu taryba aptars, kokiais būdais galima pagerinti valstybei reikšmingų projektų vystymo uoste sąlygas

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič iniciatyva liepos 7 dieną Klaipėdoje vyksiančiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje bus svarstomos galimybės stiprinti aplinkos apsaugos bei taršos prevencinių priemonių koordinavimą, praneša Susisiekimo ministerija.

Kartu taryba aptars, kokiais būdais pagerinti valstybei reikšmingų projektų vystymo uoste sąlygas.

Pabrėžiama, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba svarstys galimybes išplėsti vykdomą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringą bei stiprinti jo koordinavimą tarp uoste veiklą vykdančių kompanijų.

Pasak susisiekimo ministro, šiandien aplinkosauga yra vienas jautriausių klausimų, todėl jam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

"Siekdami konstruktyvaus bendradarbiavimo, sprendžiant itin jautrius ir aktualius aplinkos apsaugos klausimus, sieksime sutelkti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir uosto įmonių pajėgumus bendrai veiklai", — teigė susisiekimo ministras.

Be to, uosto plėtojimo taryboje numatoma apsvarstyti galimybes plėtoti uosto infrastruktūrą, svarbią aplinkosaugos ir atsinaujinančios energetikos veiklai bei veikloms uoste, generuojančioms reikšmingą socioekonominę grąžą valstybei bei Klaipėdos regionui.

Tegai:
aplinkos saugojimas, Klaipėda
Dar šia tema
Paplūdimys Lukiškių aikštėje gali kelti epidemiologinę riziką
Senatas įtraukė sankcijas prieš "Nord Stream-2" į JAV biudžeto projektą
Širinskienė pateikė skundą ET dėl Žalimo ir konservatorių santykių
Amber Grid, archyvinė nuotrauka

"Amber Grid" pasirašė iki 65 mln. eurų vertės paskolos sutartį su EIB

(atnaujinta 18:49 2020.07.01)
Anksčiau Europos investicijų bankas taip pat finansavo Lietuvos–Lenkijos elektros tinklų jungtį "LitPol Link"

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" pasirašė iki 65 mln. eurų vertės paskolos sutartį su Europos investicijų banku (EIB) dėl dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje statybos finansavimo, pranešė bendrovės spaudos tarnyba.

Dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL "užtikrins gamtinių dujų perdavimą aukšto slėgio vamzdynais, veiksmingai integruojant Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į bendrą ES rinką bei diversifikuojant dujų tiekimo šaltinius. Projektu taip pat siekiama užtikrinti dujų tiekimo saugumą bei patikimumą Lietuvai ir Baltijos regionui".

"Energijos tiekimo saugumas yra dažna EIB investicijų Baltijos šalyse tema. Ši dujų jungtis su Lenkija yra svarbus žingsnis link pilnos Europos energetikos rinkos integracijos, nes tai leis visoms trims Baltijos šalims ir Suomijai prisijungti prie Europos dujų perdavimo sistemos tinklo", — sakė EIB viceprezidentas Thomas Östros.

Projekto techninio įgyvendinimo metu bus nutiestas 700 mm skersmens ir 165 km ilgio dvikryptis, požeminis dujotiekis, užtikrinantis gamtinių dujų perdavimą aukšto slėgio vamzdynais, kurio maksimalus pajėgumas bus 27 TWh per metus. Dujotiekis bus ištiestas nuo Lietuvos sienos su Lenkija Lazdijų rajone iki Jauniūnų dujų kompresorių stoties Širvintų rajone, į šiaurę nuo Vilniaus. 

Anksčiau Europos investicijų bankas taip pat finansavo Lietuvos-Lenkijos elektros tinklų jungtį "LitPol Link".

Tegai:
dujotiekis, paskola, Amber Grid
Dar šia tema
Nė gabalėlio Rusijos geležies. Lietuvoje dujotiekis apsaugotas nuo rusiškos dvasios
Lietuva dėl kovos su Rusija brenda į skolas
Pradedami dujotiekio GIPL tiesimo po Nerimi darbai
Medicininės kaukės, archyvinė nuotrauka

Lietuva rengiasi antrai COVID-19 bangai: perkama įranga ir apsaugos priemonės

(atnaujinta 21:57 2020.07.01)
Gydymo įstaigas planuojama aprūpinti papildomais dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatais, švirkštinių pompų sistemomis ir asmens apsaugos priemonėmis. Taip pat į valstybės medicinos atsargų rezervą planuojama įsigyti AAP už 14 mln. eurų

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Ruošdamasi galimai antrai koronaviruso bangai, Sveikatos apsaugos ministerija perka daugiau apsaugos priemonių, medicinos įrangos ir medikamentų. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Gydymo įstaigoms perkama 100 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ir 300 švirkštinių pompų sistemų, taip pat papildomos būtinų vaistų atsargos.

Asmens apsaugos priemonių rezervas bus papildytas FFP2 respiratoriais, vienkartinėmis kaukėmis, kombinezonais ir antbačiais, kurių vertė apie 11 mln. eurų.

Ruošiantis galimai antrai koronaviruso bangai, į valstybės medicinos atsargų rezervą planuojama įsigyti AAP už 14 mln. eurų, kurių užtektų aprūpinti sveikatos priežiūros sistemą 30-čiai dienų.

Šiuo metu atviro konkurso būdu yra vykdomi keturi tarptautiniai pirkimai, atplėšus vokus yra vertinami tiekėjų pateikti pasiūlymai.

Liepos mėnesį Lietuvą taip pat turi pasiekti paskutiniai trys konteineriai su AAP, anksčiau įsigytomis Kinijoje.

Pasibaigus karantinui gydymo įstaigos nebegauna AAP iš valstybės rezervo ir pačios privalo aprūpinti darbuotojus kasdienėmis apsaugos priemonėmis, organizuoti jų pirkimą ir sandėliavimą.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė nuo kovo 16 dienos įvestą karantiną, tačiau vis dar galioja nepaprastoji padėtis.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje buvo nustatyta daugiau kaip 1800 COVID-19 atvejų, 78 pacientai mirė.

Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 9,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 484 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija
Dar šia tema
Nauja tvarka: guldant į ligoninę ne visiems reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19
Dezinformacijos apie COVID-19 sumažėjo dvigubai
Ukmergėje sergančios COVID-19 moters nepriėmė į ligoninę, ji mirė prie durų
Lietuvos finansų ministerija pateikė ekonomikos atsigavimo po COVID-19 scenarijų