SGD laivas-saugykla Independence

Ekspertas: Lietuva gali rengti užkulisinius žaidimus aplink SGD terminalą

64
(atnaujinta 15:41 2019.11.06)
Gali būti, kad būsimasis sandoris dėl Vilniaus suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje pirkimo turi slaptą motyvą, tačiau visuomenė apie tai netrukus sužinos, mano ekspertas Jurijus Solozobovas

VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Lietuvos įmonės "Klaipėdos nafta" sprendimas įsigyti iš Norvegijos nuomojamą SGD terminalą Klaipėdoje ar kitą panašų plūduriuojantį laivą "turi užkulisinę pusę", interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos "Tarptautinės energetikos politikos" centro vadovas Jurijus Solozobovas.

Anksčiau AB "Klaipėdos nafta" pranešė, jog jos valdyba priėmė principinį sprendimą įsigyti nuomojamą suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą "Independence" arba kitą plūduriuojantį suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą (FSRU) ne vėliau nei iki 2024 metų gruodžio 31 dienos.

Preliminariai, pirkimas bus finansuojamas paskolomis ir kitomis priemonėmis. "Klaipėdos naftos" vadovybė įpareigota iki 2020 balandžio pabaigos su kredito įstaigomis susitarti dėl finansavimo laivo-saugyklos išpirkimui, o iki 2021 metų gegužės pabaigos — užsitikrinti atitinkamą valstybės pagalbos suderinimą..

"Pagrindinis vartotojas — mineralines trąšas gaminanti bendrovė "Achema" buvo sudominta mažesnės galios terminalu. Ir buvo svarstomas klausimas — ar nusipirkti šį terminalą, ar kitą. Dabar iš Lenkijos kyla didžiulė konkurencija — jie plečia savo terminalą Svinouscėje", — priminė ekspertas.

Anot jo, iš pradžių Lietuvos valdžia tikėjosi, kad Lietuva aprūpins Lenkiją ir Baltijos šalis per savo plaukiojantį terminalą "Independence".

"Gal čia yra kažkokie užkulisiniai susitarimai, gal kažkokia nuolaida, gal Norvegija ką nors pažadėjo — manau, kad artimiausiu metu mes tai sužinosime. Aišku viena: Lietuva neturi savo pinigų, ir Europos Komisijos pagalba jai yra kritiškai svarbi", — mano Solozobovas.

2014 metais Klaipėdoje pradėjo veikti SGD terminalas. Lietuvos valdžia teigia, kad jis leidžia Lietuvai atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolio". Lietuva SGD laivą-saugyklą nuomojasi iš Norvegijos, ir kasmet "Klaipėdos nafta" už tai moka po 60 milijonų eurų. Praėjusią vasarą valdžia nusprendė išpirkti dujų saugyklą, teigdama, kad terminalas bus naudingas ateityje.

Daugiausia SGD į Lietuvą atkeliauja iš Norvegijos ir iš Rusijos. Šalies valdžia atvirai nekalba apie sutartis su Rusijos "Novatek", tačiau toliau skelbia apie "energetinę nepriklausomybę".

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo ekspertas Aleksandras Nosovičius, rusiškų dujų tiekimas — vienintelis būdas Vilniui sustabdyti savo SGD terminalo bankrotą. Be to, ekspertas pabrėžė, kad rusiškas kuras yra naudingas Lietuvai, tačiau apskritai situacija yra absurdiška, nes Lietuva rado "alternatyvą" rusiškoms dujoms SGD iš Rusijos pavidalu.

Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
© Sputnik /
Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
64
Tegai:
suskystintos gamtinės dujos (SGD), SGD terminalas, SGD, Lietuva
UMLMA tanklaivis, archyvinė nuotrauka

Į Klaipėdą atplaukė antroji JAV naftos partija Baltarusijai

(atnaujinta 15:27 2020.08.09)
Tanklaivis atgabeno apie 80 tūkst. tonų naftos rūšies (dviejų Amerikos ir vienos Kanados) mišinys ir yra specialiai sukurtas Europos naftos perdirbimo įmonėms, orientuotoms į Rusijos "Urals"

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Į Klaipėdą atplaukė antras JAV naftos krovinys Baltarusijai, rašo portalas "Marinetraffic.com".

UMLMA tanklaivis į Klaipėdą atplaukė 11:32. Ir šiuo metu yra iškraunama Klaipėdos uoste. Su Kataro vėliava plaukiantis tanklaivis iš Teksaso valstijoje esančio Port Nečes uosto atvyko po 22 dienų kelionės.

Anksčiau buvo pranešta, kad tanklaivyje laikoma 80 tūkst. tonų "White Eagle Blend" (WEB) naftos. Tai yra trijų rūšių naftos (dviejų Amerikos ir vienos Kanados) mišinys ir yra specialiai sukurtas Europos naftos perdirbimo įmonėms, orientuotoms į Rusijos "Urals".

Iš Klaipėdos uosto partija bus išsiųsta geležinkeliu į "Naftan" perdirbimo gamyklą.

Tai jau antrasis naftos tiekimas šiais metais kaip Baltarusijos ir Amerikos bendradarbiavimo, susijusio su naftos tiekėjų diversifikacija, dalis.

Pirmasis tanklaivis su amerikiečių nafta Baltarusijai atvyko į Klaipėdos uostą birželio pradžioje. Laivas atgabeno 77 tūkst. tonų "Bakken" naftos.

Baltarusija pradėjo diversifikuoti naftos tiekėjus dėl periodinių kainų skirtumų su pagrindine ir tradicine tiekėja — Rusija. Dabar Minskas ir toliau perka dujas iš Rusijos Federacijos per "Družba" naftotiekį ir geležinkeliu, tačiau bendradarbiauja ir su alternatyviais tiekėjais. Visų pirma nafta tiekiama jūra per Klaipėdos ir Odesos uostus.

Tegai:
Baltarusija, JAV, Klaipėda, nafta
Dar šia tema
JAV Kongresas ragina didinti dujų eksportą NATO sąjungininkėms Europoje
Tarptautinis bendradarbiavimas Tolimuosiuose Rytuose: kaip derinami SGD projektai
Lietuva gavo Rusijos SGD partiją
Nord Stream-2

Vokietijoje JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2" išvadino nepriimtinais  

(atnaujinta 15:44 2020.08.07)
Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos premjerė Manuela Schleswig pasipiktino JAV grasinimais dėl dujotiekio "Nord Stream-2" darbų.

"Šios grėsmės [Vokietijos miesto Zasnico uosto, esančio Meklenburge-Pomeranijoje — Sputnik], operatoriui yra absoliučiai nepriimtinos", — "dpa" pasakojo ji.

Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą. Visų pirma, laiške teigiama, kad tęsdamas darbą Zasnico uostas susidurs su "finansiniu sunaikinimu".

Ji pridūrė, kad Vokietija "pati gali nuspręsti, kur ir kaip pasisemti energijos".

Anksčiau premjerė pabrėžė Berlyno laikraščiui "Tagesspiegel", kad Meklenburgas-Vorpommernas "tvirtai laikosi dujotiekio tiesimo", tikisi iš Vokietijos vyriausybės "ryžtingo atsakymo, susijusio su JAV šantažo bandymais".

Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims teritorines arba išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas klojime dalyvavusių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio statybų sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, JAV, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietija nepasiduos JAV šantažui dėl "Nord Stream-2"
JAV grasina Vokietijos uostui sankcijomis dėl "Nord Stream-2"  
Aleksandras Lukašenka

Lukašenka paskelbė pirmąjį savo pareiškimą po prezidento rinkimų

(atnaujinta 10:54 2020.08.10)
Vakare, pasibaigus balsavimui, Minske ir kituose dideliuose miestuose prasidėjo masiniai nesankcionuoti protestai

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka savo pirmąjį pareiškimą po rinkimų padarė savo vizito Baltarusijos nacionalinėje biotechnologijų korporacijoje metu.

Kaip pažymėjo dabartinis valstybės vadovas, "politika turėtų būti tik viena — žmonės".

Sekmadienį įvyko Baltarusijos prezidento rinkimai. Pirminiais CRK duomenimis, Lukašenka gavo 80,23 proc. rinkėjų balsų.

"Turėtų būti viena politika — žmonės", — Lukašenką cituoja valstybinės agentūros "BelTA" korespondentas.

Vakare, pasibaigus balsavimui, Minske ir kituose dideliuose miestuose prasidėjo masiniai nesankcionuoti protestai. Protestuotojai Baltarusijos sostinės centre iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir svaiginančias granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Vykdant veiksmus yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.

Vienos iš kandidatų į pagrindinius postus šalyje būstinė Svetlana Tichanovskaja teigė nepripažįstanti oficialių CRK duomenų, nes visų respublikos regionų rinkimų apylinkių duomenys parodė, kad jai skirta 70–80 proc.

Anot RIA Novosti, atsakydama į argumentą, kad būstinė turi duomenų tik apie kai kurias apygardas, kurios neatspindi viso vaizdo, Tichanovskajos atstovė Olga Kovalkova prieštaravo, kad "tai yra visas vaizdas, nes apygardos yra visoje Baltarusijoje. "Negali būti, kad vienoje apygardoje Svetlaną palaiko 90 procentų rinkėjų, o kitoje — trys, šeši, ar aštuoni procentai", — pridūrė ji.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Baltarusijoje vyksta prezidento rinkimai
Kilometrinė eilė: kaip Baltarusijos piliečiai balsuoja rinkimuose Maskvoje
Baltarusijos vidaus reikalų ministerija kontroliuoja situaciją po protestų