Mašinų stovėjimo aikštelė

Ekspertas įstatymą dėl tūkstančio eurų paramos vairuotojams pavadino "kvailu"

62
(atnaujinta 20:37 2019.11.07)
Ekonomisto manymu, ši iniciatyva nepriartins Lietuvos prie "gerovės valstybės" ir nesumažins aplinkos taršos

VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. "Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuvos valdžios institucijų iniciatyvą kompensuoti mažiau teršiantį automobilį vairuotojams pavadino "viena kvailiausių Lietuvos istorijoje". Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

"Lietuvos valdžia akivaizdžiai surenka per daug mokesčių, nes tik labai turtingos (arba labai kvailos) šalys gali sau leisti "perskirstyti" 30 milijonų mokesčių mokėtojų pinigų, padalinant juos po 1000 eurų naujų/apynaujų automobilių pirkėjams", — rašė jis.

Mauricas pabrėžė, kad ši iniciatyva nepriartins Lietuvos prie "gerovės valstybės". Anot jo, kompensacijų mokėjimas automobilių savininkams didins socialinę atskirtį, turto nelygybę ir "neteisybės jausmą", nes mažesnes pajamas gaunantys gyventojai negali sau leisti nusipirkti naujo ar apynaujo automobilio už 5–25 tūkstančius eurų. Be to, pagal naująjį įstatymą, automobilis turi būti ne senesnis nei 7 metų.

Ekspertas pridūrė, kad tūkstančio eurų kompensacija nesumažins taršos, nes subsidija bus taikoma tik automobilio įsigijimui. Pavyzdžiui, mokėjimas nebus teikiamas, jei asmuo nuspręs pasirinkti dviratį ar elektrinį paspirtuką, persėsti į viešąjį transportą ar vaikščioti pėsčiomis.

Be to, kompensacijos pakaks tik 30 tūkstančių automobilių, kurie sudaro tik du procentus Lietuvos automobilių parko. Anot ekonomisto, dėl to bendras aplinkos taršos lygis Lietuvoje greičiausiai nemažės, todėl Vilnius turės mokėti baudas ES.

Mauricas taip pat mano, kad subsidija paskatins "kaupti ir pirkti metalo laužą" tikintis gauti subsidiją iš valstybės.

Ekspertas iškritikavo kriterijus, pagal kuriuos bus mokama išmoka. Visų pirma, Mauricas atkreipė dėmesį į tai, kad kompensacija nemokama vairuotojams, norintiems nusipirkti automobilį, veikiantį dyzeliniu varikliu.

"Čia gudrus ėjimas, nes benzinu varomi automobiliai sumažina akcizo vagysčių atvejų skaičių (žymėto dyzelino į benzinu varomą automobilį neįsipilsi...) ir papildo biudžeto pajamas iš akcizo (benzino akcizas Lietuvoje yra didesnis nei dyzelino). Bet tą patį poveikį galima pasiekti padidinant dyzelino akcizą lengviesiems automobiliams (krovininio kelių transporto įmonėms taikant dalinį akcizo grąžinimą)", — rašė ekonomistas.

Spalį Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, pagal kurį Lietuvos gyventojams, įsigijusiems mažiau teršiantį aplinką automobilį, bus paskirta tūkstančio eurų kompensacija.

Kompensacinės išmokos bus mokamos iš Klimato kaitos programos lėšų ir bus skiriamos asmenims pagal nustatytus kriterijus. Visų pirma jie turi būti ne mažiau kaip 12 mėnesių buvę M1 klasės transporto priemonės (TP), kurios techninė apžiūra galiojo iki Klimato kaitos programos lėšų naudojimo metinės sąmatos detalizuojančio plano patvirtinimo įsigaliojimo datos, savininkais.

TP turi būti ne mažiau kaip 12 mėnesių registruota Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ir priduota sunaikinti pagal Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisykles. Paraišką kompensacinei išmokai galima teikti tik gavus Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą ir ją išregistravus iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro.

Įstatymo projekte taršiomis laikomos tos TP, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos TP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km.

62
Dar šia tema
Dalis parlamentarų nepritaria metinio automobilių taršos mokesčio įvedimui
Lietuva pateko į ES lyderių pagal aplinkos taršą sąrašą
Lietuvoje išgalvojami nauji mokesčiai apsaugai nuo "Rusijos agresijos"
Oro tarša, archyvinė nuotrauka

Analitikas: Europos Sąjunga siekia Baltijos šalių pramonės likvidavimo

(atnaujinta 19:04 2020.07.14)
Už "žaliosios energetikos" šiuo metu slypi Rytų Europos pramonės potencialo sunaikinimo planas, mano "IFC Markets" analitikas Dmitrijus Lukašovas

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Europos Komisija (EK) rudenį ketina pateikti šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą sumažinimo planų vertinimą. Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad įsipareigojimas dėl spartesnio taršos mažinimo Lietuvai gali būti per didelis iššūkis, praneša RuBaltic.ru su nuoroda į "Baltic Course".

Ši EK programa buvo planuojama jau seniai ir buvo vykdoma etapais, primena "IFC Markets" analitikas Dmitrijus Lukašovas. Pasak jo, už "žaliosios energetikos" slypi ketinimas sumažinti Rytų Europos pramonės potencialą.

"Tas pats procesas vyksta beveik 30 metų nuo 1990-ųjų. Jis susideda iš pramonės įmonių ir Rytų Europos pramonės potencialo išardymo, siekiant išplėsti gamybą Vakarų Europos šalyse. Iš esmės tai yra ilgalaikė Rytų Europos, buvusios socialistinės stovyklos, pramonės įmonių likvidavimo programa", — interviu Sputnik Lietuva sakė Lukašovas.

Jo manymu, labai lengva įgyvendinti planus pagal "žaliosios energetikos" programą, tereikia pašalinti pramonę, nes ji yra pagrindinė tų išteklių, skatinančių šiltnamio efektą sukeliančių anglies dioksido išmetimą, vartotoja.

Automobiliai sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

"Manau, kad viskas vyksta nuosekliai ir bus pasiekta galutinai panaikinus pramonę Rytų Europos šalyse, įskaitant Baltijos šalis", — padarė išvadą analitikas.

Europos Komisija rudenį ketina įvertinti siūlymus CO2 išmetimus į atmosferą iki 2030 metų sumažinti ne 30 proc., kaip yra numatyta dabar, o 50–55 procentais.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi CO2 išmetimus į atmosferą iki 2030 metų, palyginti su 2005 metais, sumažinti 9 procentais.

Gegužės statistiniais duomenimis, Lietuva buvo tarp tų ES šalių, kuriose 2019 metais padidėjo anglies dioksido (CO2) išmetimo lygis.

Lietuva bando sumažinti CO2 išmetimą. Nuo šių metų balandžio 1 dienos įsigaliojo transporto priemonių registravimo mokesčio įstatymo pataisos. Pagal pataisas apmokestinimo objektas bus M1 ir N1 klasių transporto priemonių (lengvųjų automobilių ir autobusų), išskyrus istorines motorines transporto priemones, kurias įregistravo savininkas, angliavandenilių išmetimas (CO2).

Mokestis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio tipo ir jo išmetamo anglies dioksido (CO2), jei šis skaičius viršija 130 gramų CO2 vienam kilometrui.

Tegai:
ES, Baltijos šalys, pramonė
Dar šia tema
Mokslininkai įrodė žmogaus įtaką globaliam atšilimui
"Gazprom" įvardijo neginčijamą Rusijos dujų pranašumą prieš JAV SGD
Meteorologai papasakojo apie klimato pokyčius per ateinančius penkerius metus
Dujų kompresorių stotis, archyvinė nuoytauka

Kritusios pasaulinės dujų kainos augino dujų srautus į Baltijos šalis

(atnaujinta 18:35 2020.07.14)
Šių metų pirmąjį pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 15,3 TWh gamtinių dujų, arba beveik 10 proc. daugiau nei pernai

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Nusistovėjus ypač žemoms dujų kainoms pasaulio rinkose, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" pastarąjį pusmetį jų transportavo daug daugiau jungtimi į Latviją, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai. 

Šių metų pirmąjį pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 15,3 teravatvalandžų (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų transportavimo į Kaliningrado sritį. Tai beveik 10 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai į Lietuvą buvo transportuota 14 TWh gamtinių dujų. 

Dujotiekių jungtimi Latvijos kryptimi buvo transportuota 2,5 TWh gamtinių dujų, tai yra dvigubai daugiau, palyginti su 2019 metų I pusmečiu, kai šia kryptimi buvo transportuota 1,2 TWh dujų.

Lietuvoje augo elektros gamybos apimtys 

Nors pirmąjį metų ketvirtį dėl šiltos žiemos dujų suvartojimas Lietuvoje buvo sumenkęs, pusmečio duomenys rodo, kad per šešis mėnesius dujų šalyje buvo suvartota tiek pat, kiek ir pernai tuo pačiu metu — 12,6 TWh. 

Suvartojimą Lietuvoje ženkliai didino elektros energiją pastarąjį laiką intensyviai generuojantys "Ignitis gamybos" įrenginiai. Didesnį nei įprasta dujų kaip elektros gamybos šaltinio panaudojimą lėmė itin žemos dujų kainos bei palanki situacija elektros rinkoje. 

"Iš itin konkurencingų dujų pastaruoju metu gaminama elektros energija kompensavo mažesnes šiltų žiemos mėnesių dujų transportavimo apimtis. Kritusi dujų sandorių kaina skatina ne tik didesnį dujų vartojimą, bet ir veikia kaip paskata aktyviai talpinti dujas į Inčukalnio dujų saugyklą Latvijoje. Saugyklos paklausa šiemet gerokai viršija jos techninius pajėgumus", — sako "Amber Grid" vadovas Nemunas Biknius. 

Per praėjusį pusmetį iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir Baltijos šalių vartotojams buvo patiekta 72 proc. viso dujų kiekio, o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos — 28 proc. Per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamų dujų kiekis buvo beveik du kartus, tai yra 85 proc. didesnis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 

2019 metų I pusmetį  iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir Baltijos šalių vartotojams buvo patiekta 43 proc. viso dujų kiekio, o vamzdynais — 57 proc.

Dujų transportavimas iš Baltarusijos per Lietuvą į Kaliningrado sritį per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 12,4 TWh ir buvo 8 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai per Lietuvą tranzitu į Kaliningradą buvo perduota 13,5 TWh gamtinių dujų. 

Dujos į Lietuvą tiekiamos per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą ir iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. 

2022 metais pradėjus veikti dujotiekių jungčiai tarp Lenkijos ir Lietuvos, bus sukurtas dar vienas alternatyvus dujų tiekimo šaltinis, užtikrinsiantis dujų tiekimą iš įvairių dujų šaltinių per Lenkiją į Lietuvą, kitas Baltijos šalis ir Suomiją. 

Tegai:
dujos, kainos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Premjeras pažadėjo, kad nuo liepos pigs elektra ir dujos
Ekspertas: Lietuvoje vienos rusiškos dujos pakeičia kitas rusiškas dujas
Įvardytos šalys, kurių gyventojams dujos prieinamiausios
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 15-osios šventės

(atnaujinta 22:45 2020.07.14)
Liepos 15 yra 196-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, nuo šios dienos iki metų galo lieka 169 dienos

Šią dieną 1410 metais Žalgirio mūšyje Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sutriuškino Kryžiuočių ordiną, o 1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas iš Niujorko lėktuvu "Lituanica" pakilo į skrydį per Atlanto vandenyną.

Vardadienius švenčia Enrikas, Gerimantė, Henrieta, Henrikas, Herkus, Mantas, Rozalija.

Katalikai šią dieną mini Šv. Bonaventūrą. Jis buvo filosofas scholastikas, teologas, pranciškonas. 1257 metais — Pranciškonų ordino generolas, o nuo 1273 metų — kardinolas ir popiežiaus legatas Lione. Su šv. Tomu Akviniečiu laikomas vienu žymiausių visų laikų teologų. 1482 metais paskelbtas šventuoju, o 1588-aisiais — Bažnyčios mokytoju.

Tegai:
kalendorius