Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

Ukraina įvardijo naują būdą užblokuoti "Nord Stream-2"

86
(atnaujinta 08:05 2019.11.08)
Ukrainos prekybos atstovas Tarasas Kačka pavadino situaciją aplink "Nord Stream-2" Rusijos bandymu "išsaugoti pasenusį dujų santykių modelį"

VILNIUS, lapkričio 8 — Sputnik. Ukraina ketina kreiptis į Europos Sąjungos teismą dėl galimo Vokietijos valdžios institucijų sprendimo padaryti išimtį Europos Komisijos taisyklėms dėl dujotiekio "Nord Stream-2", sakė Ukrainos prekybos atstovas Tarasas Kačka. Jo žodžius cituoja "Evropejskaja pravda".

"Toks sprendimas prieštarauja Europos Komisijos sprendimui ir Vokietijos įsipareigojimams, todėl jis tikrai bus apskųstas. Tai gali būti mūsų skundas arba Lenkijos ir kitos šalies skundas", — pareiškė Kačka konferencijos "Prekybos karai: gynybos menas" metu.

Šiuo atžvilgiu prekybos atstovas priminė ginčą dėl dujotiekio "Opal". Jis priminė, kad rugsėjį ES teismas Lenkijos ieškinyje panaikino 2016 metų Europos Komisijos sprendimą, pagal kurį "Gazprom" galėjo šimtu procentų naudotis magistrale. Dabar kontroliuojančioji bendrovė gali išnaudoti tik pusę jos pajėgumų.

Kačka pavadino situaciją aplink "Nord Stream-2" Rusijos bandymu "išsaugoti pasenusį dujų santykių modelį". Be to, anot jo, Kijevas "turi daugiau pranašumų" palyginti su Maskva, nes "jis modernizuojasi atsižvelgdamas į naujus energijos reikalavimus".

Gegužę įsigaliojo Dujų direktyvos pakeitimai, kuriuose numatyta nemažai ES energetikos įstatymų taisyklių jūriniams dujotiekiams, einantiems į Sąjungą iš trečiųjų šalių. Šios taisyklės apima dujų gamybos ir transportavimo atskyrimą, tai yra, įmonė negali gaminti dujų ir tuo pat metu turėti dujotiekio į ES, per kurį jos tiekiamos. Tarp reikalavimų taip pat yra konkurencingų tarifų už dujų siurbimą ir patekimą į trečiųjų šalių vamzdynus nustatymas.

Bundestagas ketina svarstyti įstatymo projektą, kuriuo į teisės aktus būtų įtraukta atnaujinta ES Dujų direktyva. Kaip pranešė laikraštis "Bild", direktyvos taikymo išimtis galima išplėsti. Tuomet jos reikalavimai nebus taikomi ne tik vamzdynams, kurie jau nutiesti iki 2019 metų gegužės 23 dienos, bet ir toms investicijoms, kurios buvo padarytos iki šios datos, kaip buvo "Nord Stream-2" atveju.

"Nord Stream-2" statybos

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Dujotiekis eis per teritorinius vandenis arba išskirtines Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos ekonomines zonas.

Prieš projektą pasisako JAV ir Ukraina. Vašingtonas ketina skatinti Europos rinką pirkti JAV suskystintas dujas, o Kijevas nenori prarasti pajamų iš Rusijos dujų tranzito. Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politizuotu, taip pat nepritaria dujotiekio tiesimui.

Tarp tų, kurie palaiko "Nord Stream-2", yra Vokietija ir Austrija, suinteresuotos patikimu dujų tiekimu į Europą. Norvegija taip pat domisi sėkmingu projekto įgyvendinimu, nes vyriausybė valdo 30 procentų "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.

Rusija ne kartą ragino nevertinti dujotiekio kaip įtakos priemonės. Pasak Vladimiro Putino, Maskva projektą traktuoja tik kaip ekonominį.

Politologas, Sibiro vadybos instituto Politikos ir tarptautinių ryšių fakulteto dekanas Sergejus Kozlovas pareiškė, kad Rusijos dujotiekio dujos yra išsigelbėjimas Europai. Jo manymu, JAV turėtų pripažinti, kad joms nepavyko sustabdyti dujotiekio tiesimo.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"
86
Tegai:
Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (300)
Dar šia tema
Ekspertas atskleidė, kodėl Lietuva įsikišo į teisminį ginčą dėl "Nord Stream"
Lietuva dalyvaus "Nord Stream" bylose ES Bendrajame Teisme
Ekspertas: Danija buvo paskutiniu uždelsimu "Nord Stream-2" statybose
Mergina parduotuvėje

Lietuvoje išaugo vartotojų pasitikėjimas

(atnaujinta 12:44 2020.05.31)
Pažymima, kad šio parametro padidėjimą lemia optimistiškesnės namų ūkių finansinės padėties ir ekonominės padėties šalyje prognozės

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Statistikos departamento duomenimis, gegužę vartotojų pasitikėjimo rodiklis išaugo penkiais procentais.

Pažymima, kad pasitikėjimo rodiklis 2020 metų gegužės mėnesį buvo –11 ir, palyginti su balandžio mėnesiu, padidėjo 5 procentais.

Gegužės mėnesį gyventojai namų ūkio finansinės padėties pokyčius per pastaruosius 12 mėnesių įvertino šiek tiek prasčiau, tačiau į ateitį žvelgė optimistiškiau.

Taip pat, palyginti su balandžio mėnesiu, 6 procentais (nuo aštuonių iki 14 procentų) padidėjo žmonių, manančių, kad ekonominė padėtis pagerės, dalis, manančių, kad situacija blogės, sumažėjo 14 procentinių punktų (nuo 73 iki 59 proc).

Namų ūkių finansinės padėties prognozės taip pat buvo kiek optimistiškesnės nei balandžio mėnesį. Žmonių, manančių, kad jų namų ūkių finansinė būklė pagerės, dalis padidėjo nuo 13 iki 18 procentų, o manančių, kad padėtis blogės, sumažėjo 10 procentų (nuo 33 iki 23 procentų).

Gegužę, kaip ir balandį, 26 procentai gyventojų nurodė, kad ateinančiais metais ketina išleisti daugiau pirkimui, pavyzdžiui, baldams ar buitinei technikai, nei per pastaruosius 12 mėnesių. Kaip ir balandį, 24 procentai gyventojų ketino išleisti mažiau tokių daiktų įsigijimui.

Gegužės mėnesį padidėjusį vartotojų pasitikėjimą miesto ir kaimo vietovėmis lėmė optimistiškesnės namų ūkių finansinės padėties ir ekonominės padėties šalyje prognozės

Tegai:
vartotojai, pasitikėjimas, Lietuva
Dar šia tema
Paaiškėjo, kurios šalies gyventojų grupės Lietuvoje dažniausiai ieško darbo
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19

(atnaujinta 10:36 2020.05.31)
Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, vyriausybės priemonės turėtų būti nukreiptos ne tik į paklausos skatinimą respublikoje

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis papasakojo apie ekonominę situaciją Baltijos šalyse, kurią sukėlė COVID-19 pandemijos sukelta krizė, rašoma banko spaudos tarnybos pranešime.

Ekonomistas pažymėjo, kad pandemijos sukeltas ekonominis šokas yra didelis, tačiau tai suteikia daug galimybių išbristi iš jos, sukurti konkurencingesnę, dinamiškesnę ir darnesnę ekonomiką, taip pat supratingesnę ir darnesnę visuomenę.

Mačiulis pažymėjo, kad Lietuva yra geresnėje padėtyje nei daugelis Vakarų Europos šalių ir turi rekordiškai aukštą užsienio prekybos balansą, subalansuotus valstybės finansus, mažą privačią ir valstybės skolą, mažą infliaciją ir stabilų finansų sektorių.

Anot Mačiulio, dėl subalansuotos ekonomikos ir narystės euro zonoje Lietuva dabar gali imti paskolas labai pigiai, o vidaus rinkoje valdžia gali imti paskolas kelerius metus net ir esant neigiamoms palūkanų normoms. Be to, tikėtina, kad artimiausiu metu Europos Vadovų Taryba patvirtins pusės trilijono finansinį planą, kuriame bus teikiama finansinė pagalba krizės paveiktoms šalims ne tik paskolų, bet ir dotacijų forma.

Vis dėlto, anot "Swedbank" ekonomisto, Lietuvos skola šiemet gali padidėti daugiau nei keturiais milijardais eurų.

"Šiuo metu jau reikia galvoti ne tik apie tai, kaip sušvelninti COVID-19 krizės pasekmes šiais metais, bet ir kaip išspręsti įsisenėjusias problemas bei sukurti ilgalaikį augimo potencialą", — sakė jis.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu nemaža dalis pinigų išleidžiama tik padariniams sušvelninti, valstybė negalvoja apie tai, kaip gyvens gyventojai.

Mačiulis paminėjo socialinių išmokų padidėjimo, laikino pajamų mokesčio (GPM) sumažinimo ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) padidinimo pavyzdį. Anot jo, tai padidins vartojimą ir dėl padidėjusios gyventojų perkamosios galios, ir dėl išaugusių lūkesčių.

Tačiau tai bus tik laikina paskata, kuri gali būti impulsas kurti darbo vietas į vidaus rinką orientuotuose sektoriuose, tačiau nesukurs tvarios gerovės potencialo.

Mačiulis taip pat teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį investicijos į Lietuvos viešąjį sektorių sudarė apie 3,5 procento BVP per metus. Tai yra žemiausias rodiklis tarp Šiaurės Europos ir Baltijos šalių ir beveik dvigubai mažesnis nei Estijos viešajame sektoriuje.

Todėl, ekonomisto teigimu, turėtų būti sveikintinas naujasis Finansų ministerijos ilgalaikių investicijų planas, kuris stimuliuoja ekonomiką ir numato papildomus 1,8 milijardo eurų.

Be to, tapo akivaizdu, kad privatus kapitalas yra efektyvesnis nustatant sritis, kuriose didžiausias neišnaudotas potencialas.

Pasak Mačiulio, paskolų garantijos "neturėtų būti laidojamos" kartu su visomis ekonominių paskatų priemonėmis.

"Ši krizė neturėtų tapti iššvaistyta galimybe. Finansiniai ištekliai turi būti nukreipti ne tik į trumpalaikį paklausos skatinimą, kuris metų pabaigoje išblės, bet išspręsti įsisenėjusias socialines bei struktūrines problemas, transformuoti ekonomiką ir pakelti ilgalaikį jos augimo potencialą", — teigė jis.

Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius siekė 1670, 1229 pacientai pasveiko, o 70 žmonių mirė. Karantinas respublikoje galioja iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia pamažu panaikina apribojimus.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 362 tūkst. žmonių.

Tegai:
krizė, Lietuva, koronavirusas, ekonomika
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas siūlo įsteigti dar vieną aukšto lygio oficialų postą
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu
Vyras prie kompiuterio, archyvinė nuotrauka

Ekspertas papasakojo, kaip apsaugoti asmeninius duomenis per konferenciją "Zoom"

(atnaujinta 10:32 2020.05.31)
Norint išsaugoti asmeninius duomenis naudodamiesi "Zoom" vaizdo konferencijomis, šią programą patartina atsisiųsti tik iš oficialios svetainės, o mobiliesiems telefonams naudoti "App Store" arba "Google Play"

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Kad jūsų duomenys būtų saugūs, verta atsisiųsti "Zoom" tik iš patikrintų šaltinių, apsaugoti konferencijas slaptažodžiu ir atidžiai stebėti, kas pasakoma ir skelbiama skambučio metu, intelektualiojo rezervo direktorius ir partneris Pavelas Miasojedovas sakė agentūrai "Prime".

"Visų pirma, norėdami išsaugoti asmeninius duomenis naudodamiesi "Zoom" vaizdo konferencijomis, šią programą turėtumėte atsisiųsti tik iš oficialios svetainės, o mobiliesiems telefonams naudoti "App Store" arba "Google Play", — sakė jis.

"Antras žingsnis siekiant užtikrinti jūsų duomenų apsaugą yra naudoti patikimą, sudėtingą slaptažodį. Taip pat nebendraukite su visais saitais į konferenciją ar asmeniniu konferencijos identifikatoriumi (PMI) — žinodami šį slaptažodį pašaliniai asmenys gali prisijungti prie konferencijos", — pridūrė jis.

Tegai:
konferencija, kibernetinis saugumas
Dar šia tema
Kinijos URM JAV išvadino didžiausia "programišių imperija" pasaulyje
Geriau amerikietiškas. JAV paragino pasaulį atsisakyti "nepatikimo" "Huawei"