Vilnius

"Swedbank" pateikė niūrią ekonominę prognozę Lietuvai

96
(atnaujinta 10:40 2019.11.08)
Anot banko vyriausiojo ekonomisto, Lietuvos valdžia turėtų susimąstyti apie neefektyviai naudojamus valstybės resursus, o ne didinti mokesčius lėto ekonomikos augimo sąlygomis

VILNIUS, lapkričio 8 — Sputnik. "Swedbank" ekonomistai papasakojo, kad kitais metais ekonomikos augimas Lietuvoje bus dvigubai lėtesnis nei šiemet ir bus lėčiausias per pastarąjį dešimtmetį, praneša banko spaudos tarnyba.

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis papasakojo, kad išankstiniai indikatoriai nerodo jokių pasaulinės prekybos pagerėjimo ženklų, ir jau beveik dvejus metus besitęsiantis ekonominis konfliktas tarp JAV ir Kinijos gali būti tik prigesintas, o ne užgesintas.

Ekonomikos augimas euro zonoje

"Swedbank" ekonomistai šių metų euro zonos augimo prognozę padidino viena dešimtąja iki 1,2 procento. Kitais metais euro zonos augimas, prognozuojama, turėtų būti dar vangesnis ir sieks tik 1,1 procento.

"Swedbank" vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pažymėjo, kad euro zonos ekonomikos perspektyvas kiek pagerino sumažėjusi chaotiško "Brexit" tikimybė, tačiau didelis neapibrėžtumas ir dėl prekybos karo recesijoje atsidūrusi Vokietijos pramonė stabdys ūkio plėtrą.

Vokietijai, kuri yra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė, dėl silpnos pasaulinės paklausos ir didelių vidaus struktūrinių iššūkių kitais metais planuojamas vos 0,6 proc. sieksiantis augimas.

Lietuvos eksporto rinkos silpnėjimas

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvos ekonomika augo 3,9 procento, tačiau trečiąjį šių metų ketvirtį jau buvo fiksuotas pastebimas augimo sulėtėjimas.

"Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad bendras šių metų augimas sieks 3,7 procento, o 2020 metais Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 2 procentų.

Anot Mačiulio, nepaisant silpnų eksporto rinkų, šiemet Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas vis dar augo daugiau nei 8 procentais. Tačiau daugėja ženklų, kad šis augimas išsikvėps ir kitais metais nebesieks 3 procentų.

Ekonomistai prognozuoja, kad vidaus paklausa galėtų ir toliau sparčiai augti, bet "niekur nepasiteisinę nauji eksperimentiniai mokesčiai" gali "slopinti įmonių apetitą investicijoms, stabdyti būsto rinką bei vartojimą apskritai".

"Neigiamas tendencijas darbo rinkoje jau pastebime — ir jas reikia slopinti, o ne stiprinti", — pabrėžė Mačiulis.

Užimtumo klausimas

"Swedbank" ekonomistai pažymi, kad beveik dešimtmetį Lietuva galėjo džiaugtis nuolat mažėjusiu nedarbo lygiu ir sparčiai augusiu vidutiniu darbo užmokesčiu. Tačiau pastaraisiais mėnesiais nedarbo lygis šoktelėjo iki 6,5 procento. Dar labiau neraminti turėtų tai, kad laisvų darbo vietų skaičius pastarąjį pusmetį yra net ketvirtadaliu mažesnis, nei buvo prieš metus.

"Užimtumo augimas jau sulėtėjo ir prognozuojame, kad kitais metais jis nebeaugs ir pradės mažėti", — pareiškė Mačiulis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dešimtmetį besitęsusi teigiama darbo rinkos banga atslūgsta. Darbo užmokesčio augimas privačiame sektoriuje jau yra pastebimai sulėtėjęs ir toliau lėtės, todėl ekonominę politiką reiktų sutelkti į užimtumo skatinimą bei dirbančiųjų mokestinės naštos mažinimą, o ne jos didinimą.

Be mokesčių didinimo

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas sako, kad vyriausybė turi nemažai neišnaudotų galimybių vykdyti socialinę politiką nedidinant mokesčių.

Didesni mokesčiai lėtėjant ekonomikos augimui ir augant nedarbui turėtų priešingą efektą — biudžeto pajamos greičiausiai nepadidėtų, o ekonomikos augimas būtų dar labiau prislopintas.

"Vertėtų įsiklausyti į Lietuvos valstybės kontrolės rekomendacijas ir išnaudoti galimybes išlaisvinti neefektyviai naudojamus viešuosius išteklius", — pabrėžė Mačiulis.

Anot ekonomisto, imantis struktūrinių reformų būtų galima ne tik optimizuoti neefektyvų viešųjų institucijų tinklą, bet ir atsisakyti be reikalo ekonomiką slopinančio biudžeto pertekliaus ir pasinaudoti galimybe skolintis už neigiamas palūkanas.

96
Tegai:
Lietuva, Swedbank, ekonomika, mokesčiai
Vilnius

Ekspertas: antroji COVID-19 banga gali smogti Baltijos šalims daug stipriau nei pirmoji

(atnaujinta 18:56 2020.05.29)
Jei epidemija pasikartotų, naujos ribojamosios priemonės galėtų visam laikui panaikinti Lietuvos patrauklumą investuotojams, mano ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Antrosios koronaviruso bangos atveju Baltijos šalys greičiau nesiims tų ribojamųjų priemonių, kurios yra šiandien, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis papasakojo, kad Vyriausybė ketina parengti planą antrosios koronaviruso bangos šalyje atvejui.

Jis pareiškė, kad tokios griežtos ekonominės veiklos ribojimo priemonės, kokios buvo kovo mėnesį, nebus įvestos visoje šalyje. Problemos bus sprendžiamos atskiruose židiniuose.

Ekonomistas Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Europos Sąjungos visuomenė, įskaitant Baltijos šalis, labai priklauso nuo visuomenės nuomonės, o jų politikai patiria informacinį spaudimą, todėl Lietuva negalėjo neįvesti griežtų apribojimų dėl koronaviruso.

"Tarkime, kad vasarį Lietuvos ar kitos Baltijos šalies, ar iš viso kitos Europos šalies ministras pirmininkas pareiškia, kad nesiims jokių priemonių. Jis iškart susiduria su kaltinimų lavina, kad jis yra savo šalies priešas, ir bet kuri šios šalies piliečio mirtis nepriimtinų priemonių fone reikš jo politinės karjeros pabaigą. Vienintelė šalis, kuri nesiėmė griežtų karantino priemonių, yra Švedija. Mes žinome, kad Vyriausybė ten patiria gana stiprų spaudimą. Bet kuris Europos biurokratas yra orientuotas į tai, kad sumažintų savo atsakomybę prieš tautą, prieš politines partijas, politinę sistemą, oponentus", — paaiškino jis.

Zubecas mano, kad dabar politikai yra priešingoje situacijoje, jei antrosios bangos atveju bus taikomi tie patys apribojimai, tada jiems vėl bus daromas spaudimas.

"Jei ta pati Lietuva infekcijos pasikartojimo atveju paskelbs tas pačias ribojamąsias priemones, žala Baltijos šalių ekonomikai, visoms trims valstybėms, tarp jų Lietuvai, bus daug didesnė nei pirmosios bangos metu. Investuotojai gali tiesiog atsikelti ir išeiti, nes jie nenori investuoti į šalį, kuri staiga be jokios priežasties nutraukia savo ekonomiką ir jie praranda daug pinigų. Patrauklumas investicijoms, kuris ir taip nedidelis, apskritai bus lygus nuliui. Nemanau, kad pasikartojimo atveju Baltijos šalys imsis tų priemonių, kurios yra šiandien", — pasakė ekspertas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkst. žmonių.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos galioja karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Penktadienio 10:55 valandos duomenimis, respublikoje patvirtinti 1662 koronaviruso atvejai, 1216 žmonių pasveiko, 68 pacientai mirė.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
Baltijos šalys, pandemija, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO pranešė apie rekordinį koronavirusinių infekcijų skaičių per parą
Kinija papasakojo, kaip apsisaugoti nuo antrosios koronaviruso bangos
Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje mažėja laisvų darbo vietų
Klaipėdos SGD terminalas

Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys Vysocko

(atnaujinta 15:55 2020.05.29)
Nuo praėjusio pavasario rusiškų dujų tiekimas tapo reguliarus. Laivas "Coral Fungia" turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų SGD

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu. Apie tai pranešė "Marinetraffic.com".

Laivas "Coral Fungia" praėjusį šeštadienį išplaukė iš Vysocko uosto ir penktadienį, 04:15, atplaukė į Klaipėdą. SGD terminalo operatoriaus "Klaipėdos nafta" duomenimis, tanklaivis turėtų pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Praėjusią savaitę į Lietuvą atkeliavo penktasis per visą šalies istoriją Amerikos suskystintų gamtinių dujų krovinys. Tanklaivis į šalį pristatė 155 tūkstančius kubinių metrų dujų.

KN duomenimis, per gegužės mėnesį Lietuva turėjo gauti 320 tūkstančių kubinių metrų SGD.

Lietuva nuosavą SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina brangiai: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų už jo nuomą. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.

Rusiško kuro tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusių metų pavasario. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, tai per Klaipėdos terminalo egzistavimo laiką buvo tik kelios jų partijos.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio energetinio saugumo fondo vyriausiasis analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Lietuva niekada neturėjo ilgalaikių sutarčių su JAV, juolab, kad šalis iš pradžių nebuvo laikoma pagrindine tiekėja.

Tegai:
Lietuva, Rusija, suskystintos gamtinės dujos (SGD)
Dar šia tema
Lietuvoje įvardijo padidėjusio SGD tiekimo iš JAV priežastį
PGNiG paskelbė apie Rusijos lyderystę dujų tiekime Lenkijai
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų
Vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas

Virusologas: vakcinų nuo COVID-19 sukūrime negali būti vienas laimėtojas

(atnaujinta 11:07 2020.05.30)
Įvairiose šalyse bus sukurtos skirtingos vakcinos ir jos bus naudojamos pirmiausia vietose, pažymėjo virusologas Anatolijus Alšteinas

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Nepakanka sukurti vakciną nuo COVID-19, ją dar reikia pagaminti, o tai yra gana lėtas procesas, interviu Sputnik Lietuva virusologas, medicinos mokslų daktaras, profesoriui Anatolijus Alšteinas.

Vakcinos kūrimas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Богодвид

"Kalbant apie vakcinų naudojimą, tai mūsų vakcinos bus naudojamos Rusijoje. Kuri iš vakcinų bus pasirinkta šiam tikslui, ar bus kelios vakcinos, pamatysime, tai laikas parodys. Kol kas pas mus vakcinos bandymai nebuvo atlikti žmonėms, tai tik priekyje. Kiek žinau, mes taip pat dar neturime užregistruotų vakcinų. Įvairiose ​​šalyse bus sukurtos skirtingos vakcinos, jos bus taikomos vietoje, savo šalyse jos bus taikomos pirmiausia. Ir jei šioje šalyje viskas susiklostys gerai, tada, žinoma, žmonės su šia vakcina perduos ją ten, kur dega gaisras, tačiau šioje situacijoje kažkokio vieno nugalėtojo, triumfatoriaus nebus", — pasakė jis.

Rusija pasiūlė Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) aštuonias vakcinas-kandidates nuo naujos koronavirusinės infekcijos, iš viso užregistruota daugiau kaip 120 vakcinų-kandidačių. Apie tai pareiškė PSO atstovė Rusijos Federacijoje Melita Vuinovič.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota beveik 5,7 milijono ligos atvejų, daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
vakcina, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paaiškėjo kovos su COVID-19 Lietuvoje pesimistinis scenarijus
Rusijoje įvardyta vakcinos nuo COVID-19 klinikinių tyrimų pradžios data
Biologė rekomenduoja nesistengti greičiau persirgti COVID-19
PSO papasakojo, nuo ko priklauso situacijos su koronavirusu vystymasis