Koferdamas Rusijos pakrantėje, archyvinė nuotrauka

Bundestago parlamentarai paragino apsaugoti "Nord Stream-2" nuo JAV sankcijų

57
(atnaujinta 10:24 2019.11.08)
Politikai pabrėžė, kad projektas įgyvendinamas atsižvelgiant į Vokietijos ir Europos interesus, o atidėta vamzdyno eksploatavimo pradžia kelia grėsmę Vokietijos energijos tiekimui

VILNIUS, lapkričio 8 — Sputnik. Partijos "Alternatyva Vokietijai" parlamentarai paragino Vokietijos vyriausybę apsaugoti Europos bendroves, dalyvaujančias "Nord Stream-2" projekte. Apie tai teigiama Bundestago tinklalapyje.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad projektas yra "nepakeičiamas Vokietijos energijos tiekimo elementas", ir jį įgyvendinant atsižvelgiama į Vokietijos ir Europos interesus.

Deputatai pažymėjo, kad delsimas pradėti eksploatuoti dujotiekį kelia grėsmę Vokietijos energijos tiekimui ir to reikėtų vengti.

"Federalinė vyriausybė kartu su kitomis Europos šalimis turi paruošti priemones, kurios sankcijas padarys neveiksmingas", — sakoma pranešime.

Politikas taip pat paragino Vokietijos valdžios institucijas rezervuoti lėšas iš Vokietijos plėtros banko, jei padidėtų dujotiekio statybos išlaidos.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Dujotiekis eis per teritorinius vandenis arba išskirtines Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos ekonomines zonas.

Prieš projektą pasisako JAV ir Ukraina. Vašingtonas ketina skatinti Europos rinką pirkti JAV suskystintas dujas, o Kijevas nenori prarasti pajamų iš Rusijos dujų tranzito. Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politizuotu, taip pat nepritaria dujotiekio tiesimui.

Tarp tų, kurie palaiko "Nord Stream-2", yra Vokietija ir Austrija, suinteresuotos patikimu dujų tiekimu į Europą. Norvegija taip pat domisi sėkmingu projekto įgyvendinimu, nes vyriausybė valdo 30 procentų "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.

Rusija ne kartą ragino nevertinti dujotiekio kaip įtakos priemonės. Pasak Vladimiro Putino, Maskva projektą traktuoja tik kaip ekonominį.

Politologas, Sibiro vadybos instituto Politikos ir tarptautinių ryšių fakulteto dekanas Sergejus Kozlovas pareiškė, kad Rusijos dujotiekio dujos yra išsigelbėjimas Europai. Jo manymu, JAV turėtų pripažinti, kad joms nepavyko sustabdyti dujotiekio tiesimo.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"
57
Tegai:
Europa, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (302)
Dar šia tema
Ekspertas: Danija buvo paskutiniu uždelsimu "Nord Stream-2" statybose
Greta Thunberg pažemino Britaniją ir padėjo Rusijai užsidirbti
Ukraina įvardijo naują būdą užblokuoti "Nord Stream-2"
Vyriausybės pastatas, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė pritarė Nausėdos siūlymui dėl NPD, bet ne dėl GPM

(atnaujinta 16:32 2020.06.03)
Kaip pažymėjo finansų ministras, mažinant gyventojų pajamų mokesčio tarifą didžiausią naudą pajustų daugiau uždirbantys gyventojai

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 50 eurų — iki 400 eurų, tačiau nepritarė jo iniciatyvai laikinai 5 procentiniais punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). 

Ministrų kabinetas pritarė Finansų ministerijos parengtai išvadai, kurios prašė Seimo valdyba. 

"Siūlome nutarime pritarti pataisoms dėl NPD didinimo, kadangi didžiausią naudą pajustų mažiausiai uždirbantys asmenys, tai tikrai tikslingiau prisidėtų prie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo ir atitinkamai, galėtų pateisinti ir pagrįsti tuos papildomus 84 mln. eurų biudžeto pajamų netekimus", — trečiadienio posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka. 

Pasak jo, ministerija palaiko su darbo santykiais susijusios mokestinės naštos mažinimo kryptį, tačiau siūlo nemažinti gyventojų pajamų mokesčio. 

"Tarifo mažinimas visiems gyventojams neatitiktų nei Vyriausybės programos, nei tarptautinių institucijų rekomendacijų dėl skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo mokestinių priemonių pagalbą. Mažinant tarifą didžiausią naudą pajustų daugiau uždirbantys gyventojai", — sakė Šapoka. 

Kaip pažymėjo ministras, minimaliąją mėnesinę algą (MMA) uždirbančiam asmeniui GPM tarifo mažinimo nuo liepos 1 dienos nauda 2020 metais siektų 77 eurus, o uždirbančiam 4 tūkst. eurų — 1117 eurų, t. y. beveik 14,5 karto daugiau nei uždirbančiam MMA. 

Anot Šapokos, įstatymo projektu siekiama paskatinti vartojimą, tačiau būtent mažas pajamas gaunantys asmenys išleidžia didžiąją dalį papildomų pajamų, kai gaunantieji daugiau orientuojasi į taupymą.

"Biudžeto pajamų netekimai pusei metų sudarytų apie 400 mln. eurų, o įvertinus pagrįstą riziką, kad tarifo sumažinimo laikotarpis gali būti pratęstas — paprastai iki šiol Lietuvoje taip ir vykdavo — netekimai visiems metams sudarytų apie 715 mln. eurų", — teigė Šapoka. 

Pasak ministro, tokį netekimą tektų kompensuoti smarkiai didinant valstybės skolinimąsi, dėl ko tikrai išaugtų ne tik pati skola, bet ir jos tvarkymo išlaidos, kadangi investuojantys į Vyriausybės vertybinius popierius įvertintų rizikos padidėjimą, o tai ateityje atsispindėtų arba mokesčių didinimu, arba viešųjų išlaidų mažinimu. 

Anksčiau prezidentas siūlė laikinai sumažinti GPM tarifą visoms pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių nuo 20 iki 15 proc. Taip pat šalies vadovas siūlo padidinti NPD nuo 350 iki 400 eurų šiais metais. 

Tegai:
Gitanas Nausėda, vyriausybė, gyventojų pajamų mokestis, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD)
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Arctic Discoverer, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą atvyko pirmasis SGD tanklaivis per birželio mėnesį

(atnaujinta 15:02 2020.06.03)
Anot SGD terminalo operatoriaus, tanklaivis turėtų pristatyti 140 tūkstančių kubinių metrų degalų

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Norvegijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu. Apie tai pranešė "Marinetraffic.com".

Tanklaivis "Arctic Discoverer" išplaukė iš Norvegijos Melkojos uosto ir atvyko į Klaipėdos oro uostą trečiadienį, 8:23.

Pagal "Klaipėdos naftos" grafiką, krovinių tūris yra 140 tūkstančių kubinių metrų.

Gegužės pabaigoje Lietuva gavo rusiškų suskystintų gamtinių dujų krovinį. "Coral Fungia" pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų degalų.

Iš viso šalis tikisi birželio mėnesį gauti 320 tūkst. kubinių metrų SGD.

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai atsieina: kasmet "Klaipėdos nafta" Norvegijai moka 60 milijonų eurų už nuomą. 2018 metų vasarą buvo nuspręsta išpirkti terminalą.

Kroviniai daugiausia atvežami iš Norvegijos ir Rusijos. Taip pat per visą Klaipėdos terminalo egzistavimą buvo gauta tik keletas Amerikos SGD partijų.

Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai nenaudingi kuro tiekimai iš JAV. Be to, net pačioje Lietuvoje pripažįstama, kad Rusijos SGD padėjo respublikos energetikos rinkai. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, po "Novatek" dujų patekimo į rinką kainos krito.

Tegai:
SGD, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų
Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys iš Vysocko
Ekspertas: Lenkija turi pasirinkti — arba apdūmyti Europą, arba pirkti dujas iš Rusijos
Stokholmas, archyvinė nuotrauka

Švedija apgailestauja dėl sprendimo neskelbti karantino dėl koronaviruso

(atnaujinta 18:38 2020.06.03)
Švedija atsisakė nustatyti griežtus apribojimus. Nors infekcija plito, šalyje ir toliau veikė paslaugų įmonės, mokyklos ir darželiai, valdžia apsiribojo gyventojų raginimu imtis atsargumo priemonių

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnelis pripažino, kad mirtingumas nuo koronaviruso šalyje buvo per didelis. Tai jis teigė interviu "Sveriges Radio".

"Jei mes būtume susidūrę su šia liga, žinodami viską, ką žinome dabar, manau, mes būtume užėmę tarpinę poziciją tarp dabartinės Švedijos strategijos ir to, ką padarė likęs pasaulis", — teigė ekspertas.

Jis pridūrė, kad Švedija turėjo papildyti apribojimus kitomis priemonėmis. Tegnelis pripažino, kad šalyje per daug priešlaikinių mirčių buvo per daug, ir to buvo galima išvengti.

Tuo tarpu epidemiologas mano, kad neteisinga įvesti visas priemones iš karto, kaip tai darė kitos šalys, nes tai neleidžia suprasti, kurios iš jų buvo veiksmingos, o kurios nenaudingos.

"Galbūt sužinosime dabar, kai apribojimai bus pradėti panaikinti po vieną, ir galbūt iš dalies suprasime, ką galėtume padaryti papildomai visiškai neuždarę visuomenės", — padarė išvadą Tynell.

Koronaviruso pandemija apėmė beveik visą pasaulį. Iš viso buvo užsikrėtę daugiau kaip 6,2 milijono žmonių, iš jų 379 tūkstančiai mirė.

Švedija dėl epidemijos atsisakė nustatyti griežtus apribojimus. Nepaisant infekcijos plitimo, šalyje ir toliau veikė paslaugų įmonės, mokyklos ir darželiai. Valdžia apsiribojo gyventojų raginimu imtis atsargumo priemonių.

Šiuo metu šalyje užregistruota apie 38 tūkst. užsikrėtusiųjų, iš jų daugiau nei keturi tūkstančiai mirė. Pagal užkrėstų ir aukų skaičių šalis yra kelis kartus didesnė nei jos kaimynės — Danija, Norvegija ir Suomija.

Kova su koronavirusu Baltijos šalyse ir ES: sienų uždarymas ir kitos priemonės
© Sputnik /
Kova su koronavirusu Baltijos šalyse ir ES: sienų uždarymas ir kitos priemonės
Tegai:
karantinas, Švedija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje