Vilkikas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos į Lenkiją pabėgo dešimtys transporto įmonių

1517
(atnaujinta 13:39 2019.11.08)
Lietuvos teisės aktai, taikomi transporto sektoriui, verčia šalies vežėjus perkelti verslą į užsienį

VILNIUS, lapkričio 8 — Sputnik. "Savesta Consulting" atstovai Vytautas Turekas ir Ignas Volbikas pareiškė, kad jų įmonė dėl vyriausybės siūlomų pakeitimų jau yra perkėlusi apie 60 transporto įmonių iš Lietuvos į Lenkiją. Tai jie pareiškė Seime surengtoje spaudos konferencijoje.

Turekas akcentavo, kad Lenkijoje įsisteigimo sąnaudos yra ženkliai mažesnės, palyginti su Vokietija ar Olandija, o visiškai nauja įmonė turi šansus gauti finansavimą iš pat pradžių. Be to, Lenkijoje didelė ir konkurencinga draudimo rinka.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Ieva Valeškaitė teigė, kad dabar mokesčių pokyčiai taikomi tam tikriems sektoriams Lietuvoje.

"Kriterijai, kurie yra pasirinkti, irgi labai įdomūs. Prekybos centrai tapo diskusijų objektu dėl didelių savo apyvartų. Bankai, primityviai įsivaizduojama, sėdi ant kažkokio pinigų kapšo ir tiesiog iš ten galima juos paimti. Logistikos sektorius tapo auka, nes Lietuvoje jis pakankamai neblogai veikia, yra konkurencingas europiniame kontekste, veikia pelningai. Iš esmės yra rengiami tokie sektoriniai įstatymų projektai, nutaikyti į tam tikras šakas ir ūkines veiklas", — sakė Valeškaitė.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis atkreipė dėmesį, kad mokestinių įmokų suma transporto įmonėms gali siekti apie milijoną eurų per metus.

Anksčiau "Linava" susirūpino dėl vyriausybės sprendimo didinti šiuo metu galiojantį koeficientą nuo 1,3 iki 1,65 minimalaus atlyginimo. Šis koeficientas naudojamas apskaičiuojant viršutinę pajamų ribą, nuo kurios darbuotojui gali būti mokama neapmokestinama dienpinigių suma.

Pasak asociacijos vadovo Romo Austinsko, toks sprendimas Vyriausybėje buvo priimtas neatsižvelgus į Naujųjų metų jau ir taip su minimalaus mėnesio atlygiu augsiančią mokestinę naštą vežėjams bei Europos Sąjungos priimamą "Mobilumo paketą". Jis taip pat pažymėjo, kad tokie sprendimai skatina vežėjus ieškoti alternatyvų: arba steigti dukterines įmones kaimyninėse šalyse, arba savo veiklą perkelti į kitas valstybes.

Anksčiau vežėjai pareiškė, kad mokesčių pokyčiai Lietuvoje padarys sektorių nuostolingą, nes mokesčių našta taps didesnė nei pelnas.

1517
Tegai:
Lenkija, Lietuva
NATO vėliava

Leidimus dalyvauti NATO skelbiamuose konkursuose išduos Viešųjų pirkimų tarnyba

(atnaujinta 20:34 2020.08.14)
Pažymima, kad sutrumpinti atikimumo deklaracijų išdavimo terminai, o tai turėtų paskatinti juridinius asmenis aktyviau dalyvauti NATO skelbiamuose konkursuose

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Nuo 2021 m. sausio 1 d. patikimumo deklaracijas juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti NATO skelbiamuose prekių, paslaugų ar darbų pirkimo konkursuose, išduos Viešųjų pirkimų tarnyba, o ne Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kaip buvo iki šiol, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Tokiam pakeitimui pritarė Vyriausybė.

Vilnius vakare, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Primenama, kad patikimumo deklaracija patvirtinamas juridinio asmens, taip pat ir užsienio valstybės filialo, registruoto Lietuvos Respublikoje, ketinančio dalyvauti NATO skelbiamuose konkursuose, finansinis, techninis, profesinis ir saugumo patikimumas.

"Patikimumo deklaracijų išdavimo procesas tampa efektyvesnis, sutrumpinti jų išdavimo terminai, o tai turėtų paskatinti Lietuvos juridinius asmenis bei Lietuvoje registruotų užsienio valstybių filialus aktyviau dalyvauti NATO skelbiamuose prekių, paslaugų ar darbų pirkimo konkursuose", — sakoma pranešime.

Anot ministerijos, dabar patikimumo deklaracija bus išduodama ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo prašymo ir kartu teikiamų dokumentų gavimo įgaliotoje institucijoje dienos arba ne vėliau kaip per 12 darbo dienų nuo prašymo gavimo įgaliotoje institucijoje dienos, kai prašymas buvo svarstomas Komisijos posėdyje, arba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, kai prašymas teikiamas valstybės institucijoms dėl jų išvadų gavimo, kai juridinis asmuo neturi tiekėjo patikimumo pažymėjimo.

Nuo 2020 m. birželio 3 d. NATO konkursų dalyvių sąrašas nebesudaromas, todėl visi juridiniai asmenys, ketinantys dalyvauti NATO skelbiamuose konkursuose, gali iš karto kreiptis į įgaliotąją instituciją su prašymu išduoti patikimumo deklaraciją. Be to, sutrumpintas kartu su prašymu išduoti patikimumo deklaraciją pateikiamų dokumentų sąrašas.

Vidutiniškai per metus Ekonomikos ir inovacijų ministerija išduoda apie 20 patikimumo deklaracijų. 

Tegai:
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), Lietuva, NATO
Baltarusijos AE

Ekspertas: Lietuva nori prisidengti situacija Baltarusijoje BelAE klausimu

(atnaujinta 20:10 2020.08.14)
Oficialiojo Vilniaus ES nukreipti raginimai prašyti Minsko atidėti reaktoriaus paleidimą aiškinami vien politiniais motyvais, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Bet kokie politiniai įvykiai, vykstantys Baltarusijoje, nedaro jokios įtakos Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) paleidimui ir veikimui, interviu Sputnik Lietuva pasakė Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Europos Sąjunga turėtų priversti Baltarusiją pristabdyti pirmojo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) bloko paleidimą dėl nestabilios situacijos šalyje, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Kaip pažymima, "atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusį politinį nestabilumą Baltarusijoje, ES turi raginti Baltarusiją sustabdyti AE pirmojo bloko paleidimo procesą".

Ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad nesenoje istorijoje buvo net pavyzdžių, kai netoli veikiančių branduolinių objektų vyko karo veiksmai, tačiau net ir šiuo atveju niekas nereikalavo sustabdyti jų darbų.

"Manau, kad bet kokie politiniai įvykiai, vykstantys Baltarusijoje, nedaro jokios įtakos BelAE paleidimui ir veikimui. Tiesą sakant, man atrodo, tai labiau susiję su Lietuvos vadovybės noru pranešti apie BelAE, kuri kelia nerimą Lietuvos elitui. Bet jei kalbėti apie pavyzdžius, tai mes žinome, kad buvo šalių, kuriose politinė padėtis buvo labai nestabili ir net šalia atominių elektrinių vyko karo veiksmai, pavyzdžiui, Ukrainoje. Jokio AE sustabdymo nebuvo imamasi, be to, tuo metu ES šalys neragino imtis tokių veiksmų. Manau, kad ši situacija yra susijusi tik su Lietuvos vidaus politinės darbotvarkės tema", — pažymėjo ekspertas.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.

Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Putinas ir Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Putinas ir Lukašenka telefonu aptarė situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 14:01 2020.08.15)
Anksčiau Baltarusijos vadovas teigė, kad "iš esmės pagal scenarijų pasireiškia agresija" ir išreiškė norą aptarti tai, kas vyksta su savo kolega iš Rusijos

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Šeštadienį Baltarusijos ir Rusijos prezidentai Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas telefonu aptarė situaciją, kuri "vystosi Baltarusijos Respublikoje ir aplink ją", pranešė "BelTA" su nuoroda į Baltarusijos vadovo spaudos tarnybą.

"Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka kalbėjosi telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Prezidentai aptarė situaciją, besivystančią Baltarusijos Respublikoje ir aplink ją", — sakoma pranešime.

Anksčiau šeštadienį Lukašenka Minske vykusiame susitikime teigė, kad "iš esmės prieš Baltarusiją kyla agresija". Jis liepė susieti jį su Putinu, kad būtų galima derėtis dėl šio klausimo, nes "tai jau kelia grėsmę ne tik Baltarusijai".

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Nuo sekmadienio vyko nesankcionuotos akcijos, pirmosiomis dienomis jas griežtai slopino saugumo pajėgos, teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Didžioji dalis rugpjūčio 13–14 dienomis vykusių veiksmų vyko taikiai. Taigi rugpjūčio 14 dieną prie Vyriausybės rūmų Minske, kur, be kita ko, yra Baltarusijos CRK, įvyko daugybės tūkstančių žmonių protesto akcija. Demonstrantai reikalavo perskaičiuoti balsus per praėjusius rinkimus ir Lukašenkos atsistatydinimo, areštų nebuvo.

Tegai:
protestai, Rusija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų