Talinas

Ekspertas: "mini AE" Estijoje gali sukelti dviprasmišką reakciją Lietuvoje

66
(atnaujinta 20:56 2019.11.12)
Ekonominiu požiūriu toks projektas būtų naudingas Talinui, nes nėra kur statyti įprastos atominės elektrinės, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, lapkričio 12 — Sputnik. Buvęs "Eesti Energia" vadovas ir vienas iš "Fermi Energia" įkūrėjas Sandor Liive mano, kad branduolinės energijos ateitis yra susijusi su naujais standartiniais mažaisiais reaktoriais, galinčiais konkuruoti tiek su tradicinėmis jėgainėmis, tiek su vėjo generatorių ir saulės baterijų parkais, praneša Sputnik Estija.

Pasak jo, tokio tipo reaktoriaus statyba bus naudinga Estijai.

Jei Talinas imsis savo idėjos realizacijos, daugelis kaimyninių šalių, tarp jų ir Lietuva, gali būti nepatenkintos "mini AE" statyba regione, sakė Rusijos energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas interviu Sputnik Lietuva metu.

"Norint pradėti statyti šį reaktorių, Estijos atveju pirmiausia reikės jį parengti, išbandyti ir pereiti daugelį patvirtinimo etapų, kurie bus griežtesni nei Astravo AE atveju. Astravo AE bus įvestas evoliucinis reaktorius, tai yra, išbandyta technologija ir ištobulinta bėgant daugybei metų. Čia reikės įrodyti tokio tipo įrangos naudojimo patikimumą ir saugumą", — teigė ekspertas.

Taip pat Kondratjevas mano, kad ekonominiu požiūriu toks projektas būtų naudingas Estijai, nes statyti įprastą atominę elektrinę ten nėra kur, o kartu su ja atsirastų įvairių problemų ir rizikų, susijusių su elektros kaina.

Anksčiau Sputnik Lietuva pranešė, kad Estija gali apsvarstyti galimybę pastatyti modulinį branduolinį reaktorių. EBPO branduolinės energijos agentūros rektorius Williamas Magwoodas teigė, kad pirmasis iš jų pasirodys artimiausiais metais. Jis pažymėjo, kad jų sauga priklauso nuo reguliavimo institucijų.

Interviu Sputnik Lietuva branduolinės energetikos ekspertas, Pilietinių iniciatyvų tyrimų ir plėtros fondo "Osnovanije" prezidentas Aleksejus Anpilogovas teigė, kad Lietuva gali užmerkti akis į tai, kad iš tikrųjų kaimyninėje Estijoje atsiras nereferencinis reaktorius, tai yra, reaktorius, dėl kurio gali kilti kokių nors netikėtumų, tuo tarpu Astravo AE reaktorius statomas pagal patikrintą projektą.

Taip pat ekspertas pridūrė, kad šiuo atveju Lietuva užima veidmainišką poziciją.

66
Tegai:
atominė elektrinė, Estija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva prieš Astravo AE: kodėl Vilnius ieško sąjungininkų boikotui
Latvija gali pirkti elektros energiją iš Astravo AE apeidama Lietuvą
ES partnerystės susitarimas su Minsku priklauso nuo Astravo AE
Рота почетного караула и флаги стран Балтии и США

Europa neskirs lėšų Baltijos šalims paremti

(atnaujinta 11:15 2020.05.26)
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasiūlė sukurti specialų 500 milijardų eurų fondą, tačiau vadinamasis "taupusis ketvertas" — Austrija, Danija, Nyderlandai ir Švedija — tam griežtai pasipriešino

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Europos Sąjungoje nesibaigia ginčai dėl to, koks turėtų būti koronaviruso ekonominių padarinių įveikimo planas. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasiūlė sukurti specialų 500 milijardų eurų fondą, tačiau vadinamasis "taupusis ketvertas" — Austrija, Danija, Nyderlandai ir Švedija — tam griežtai pasipriešino. O "naujosios" Europos gavėjai, tokie kaip Lenkija ir Baltijos šalys, paprastai toli nuo esminių diskusijų. Juos domina tik vienas dalykas: kaip neprarasti galimybės patekti prie "lovio tokiomis sąlygomis, kai jų europietiško "pyrago" gabalas apipjaustomas vis labiau", rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.

ES vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Pranešimas apie laikinojo ES ekonomikos atkūrimo fondo, kurio pradinis kapitalas yra pusė trilijono eurų, sukūrimą gali būti laikomas posūkiu didelėje Europos diskusijoje apie kovos su koronaviruso padariniais metodus.

Kaip žinote, anksčiau šiuo klausimu nesutarė ne tik visas ES valstybių blokas, bet ir jo prancūzų-vokiečių "branduolys". Kilus ginčui tarp šiauriečių ir pietų šalių, Makronas staiga perėmė pastarųjų pusę, viešai pareikšdamas, kad ES turėtų eiti  "koronabondų" — visos Europos skolinių įsipareigojimų — išleidimo keliu. Spauda tai laikė Prancūzijos prezidento bandymu vadovauti pietinių valstybių blokui ir pasipriešinti Angelai Merkel.

Galų gale konfliktas baigėsi taikiai.

Vokiečiai atmetė Ispanijos ir Italijos pasiūlymą išleisti "koronabondą", tačiau sutiko prisidėti prie Europos ekonomikos gelbėjimo kitu būdu — sukurdami kitą "bendrą fondą".

"Mums reikia atkuriamojo fondo, o kaip šis fondas gali atrodyti, Vokietija ir Prancūzija intensyviai diskutavo. Tuo siekiama užtikrinti, kad Europa darniai ir kartu išeitų iš šios krizės. Mes žinome, kad virusas paveikė mūsų šalis skirtingais būdais, ir kyla grėsmė ES sanglaudai dėl šio viruso poveikio ekonomikai", — sako Angela Merkel.

Pagal Prancūzijos ir Vokietijos vadovų planus, naujasis fondas po pasitarimo su kitomis ES valstybėmis narėmis bent jau padvigubės ir taps patikimu Europos ekonomikos "atkūrimo" įrankiu. Pinigai iš jo bus skiriami ne paskoloms, o neatlygintinai, vadovaujantis komunistų šūkiu: "Kiekvienam pagal poreikius".

Tų, kuriems reikia pagalbos, sąrašą turi patvirtinti Europos Komisija.

ES ekonomikos atkūrimo fondo idėjos pagrindas yra vienintelis įmanomas principas — sėkmingos šalys "traukia" atsiliekančias.
Jie remia stiprios ir stabilios Europos Sąjungos sukūrimą. Merkel niekada neatsisakė šios naštos. Jai tereikėjo rasti sprendimą, kuris tenkintų tiek krikščionių demokratų sąjungos (CDU) oponentus Vokietijoje, tiek užsispyrusius pietų gyventojus.

Atrodė, kad išeitis buvo rasta. ES ekonomikos atkūrimo fondo idėja ne tik suvienijo Merkel ir Makroną, bet ir rado palaikymą tarp tų, kurie iš pradžių reikalavo išleisti "koronabondą".

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanšesas, kuris pats anksčiau buvo pateikęs neatšaukiamų dotacijų idėją, pasveikino Prancūziją ir Vokietiją sudarius susitarimą. "Dabar atėjo laikas ES pasiūlyti tinkamą finansinį paketą. Turime toliau judėti į priekį", — pabrėžia Ispanijos vyriausybės vadovas.

Iš dalies jo pozicijai pritaria Italijos ministras pirmininkas Džiuzepė Kontė. Net atsižvelgiant į Vokietijos ir Prancūzijos fondą, išteklių, kuriuos Europos Sąjunga investuoja įveikdama krizę, kiekis jam atrodo nepakankamas — Roma reikalauja "nekartoti praeities klaidų per mažai daryti arba reaguoti per lėtai". Tačiau vadina Merkel ir Makrono idėją žingsniu teisinga linkme.

Tai yra, Prancūzija, Vokietija, Ispanija ir su tam tikromis išlygomis Italija pasisako už fondo sukūrimą. Bet net tai nėra sėkmės garantija.

Kai tik buvo rastas kompromisinis sprendimas, naujas blokas — Austrija, Danija, Nyderlandai ir Švedija iš karto tam pasipriešino.
Vadindamos save "taupiu (ekonomišku) ketvertu", šios šalys pateikė alternatyvų planą išgelbėti Europos ekonomiką. Pagal jų planą specialiojo fondo trukmė turėtų būti apribota tik dvejais metais, o neatidėliotiną pagalbą labiausiai nukentėjusioms šalims siūloma skirti kaip vienkartines paskolas.

Šią idėją galima apibūdinti dviem žodžiais: jokių dovanų! Būkite malonūs,  per dvejus metus įveikite koronaviruso padarinius ir kai atsigausite, apmokėkite sąskaitas.

"Mes norime parodyti solidarumą su šalimis, kurios ypač nukentėjo nuo krizės, tačiau manome, kad teisingas kelias yra paskolos, o ne subsidijos. Manome, kad galima stimuliuoti Europos ekonomiką vengiant skolų apibendrinimo", — sakė Austrijos kancleris Sebastianas Kurcas.

Dar viena "taupiojo ketverto" sąlyga: pinigai turėtų būti išleidžiami ne šiaip sau, bet užtikrinant tam tikras struktūrines reformas.

Praktiškai tai reiškia, kad diskusija, beveik tris mėnesius vedama pakeltu tonu, grįžo į savo pradinį tašką.
Austrija, Nyderlandai ir Vokietija iš pradžių pasiūlė paskirstyti 540 milijardų eurų pagalbos paketą per Europos stabilizacijos mechanizmą (ESM), tai yra paskolų pavidalu. Iš jų 100 milijardų turėtų būti skirta lengvatinėms paskoloms darbdaviams, 200 milijardų — paskoloms verslui ir 240 milijardų — kreditams konkrečioms valstybėms paremti.

Nepaisant Italijos ir Ispanijos nepasitenkinimo, balandžio mėnesį ši programa buvo patvirtinta. Dabar Vokietija atsisako tradicinių "taupiųjų" sąjungininkų ir pradeda kurti naują pagalbos mechanizmą nukentėjusioms ES šalims, kuriam netaikomos kreditinės sudedamosios dalys. Sudėtis keičiasi, tačiau konfrontacijos pobūdis išlieka tas pats.

Būdinga tai, kad Rytų Europos šalių balsai šioje diskusijoje yra praktiškai negirdimi.
Jie negeneruoja jokių savo idėjų — kalba tik apie įvairius pasiūlymus. Vengrija prisijungė prie "taupiojo ketverto" stovyklos (kuri vis dėlto netapo "penketuku"). Kitos Rytų Europos regiono valstybės siekia Prancūzijos ir Vokietijos tandemo.

Tačiau jiems svarbiausias klausimas yra, kokiais principais ES vadovausis "pjaustydama: visos Europos "pyragą".
Šiuo atveju pavyzdys yra Lenkijos valdžios institucijos, kurios paragino paaiškinti lėšų paskirstymo mechanizmo darbą. Tik tada Varšuva bus pasirengusi įvertinti Merkel ir Makrono idėją. Tai suprantama, nes Lenkija nepatenka į šalių, kurias labiausiai paveikė koronavirusas, sąrašą.

Kodėl Varšuva turėtų palaikyti naujo fondo sukūrimo idėją, jei nieko iš to negaus?
Panašiai kalba ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, koronaviruso epidemija turėtų skatinti didinti daugiametį ES biudžetą, iš kurio maitinasi Baltijos šalys. Bet prieš tai jiems reikia išmesti šiek tiek pinigų iš Prancūzijos ir Vokietijos fondo.

"Svarbu pasikliauti objektyviais ekonominiais kriterijais ir sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms, kad jos galėtų pasinaudoti Europos ekonomikos atkūrimo fondo finansiniais ištekliais", — sako Nauseda.

Straipsnio autoriaus teigimu, už pokalbių apie "vienodas sąlygas" akivaizdžiai slypi banali baimė.

Lenkijoje ir Baltijos šalyse bijo, kad jiems nebus leista prieitiprie visos Europos "lovio", net jei Vokietija, Prancūzija ir kiti ES rėmėjai pripildys jį sklidinai.

Tam yra tam tikra logika. Dar prieš koronaviruso epidemiją buvo parengta nauja ES septynerių metų finansinė programa, tikintis, kad svarbiausias Briuselio prioritetas turėtų būti Pietų Europa. Šiandien jis yra dar labiau dėmesio centre. O subsidijų išlaikymo lenkams, lietuviams ir kitiems rytinio periferijos gyventojams klausimo nebėra darbotvarkėje.

Tegai:
subsidijos, Angela Merkel, Emanuelis Makronas
Klaipėdos uostas

Analitikas: Lietuvai naudinga išlaikyti Baltarusiją kaip "įkaitę" naftos klausimu

(atnaujinta 22:26 2020.05.25)
Lietuvoje susiklostė patogi situacija — žaliavos pristatomos per Klaipėdos uostą, mano analitikas Igoris Juškovas

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Baltarusijai būtų ekonomiškai tikslingiau tiekti žaliavas per Latvijos dujotiekį, nei naudoti geležinkelį ir tuo pačiu metu būti Lietuvos "įkaite" naftos klausimu, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinio energetinio saugumo fondo vyriausiasis analitikas Igoris Juškovas.

Vargu, ar Lenkijos bendrovė "Orlen" išdrįs investuoti į Baltarusijoje esančią Mozyrio naftos perdirbimo gamyklą, nes ji turi neuždarytas "uodegas" bendrovės "Gomeltransneft Družba" atžvilgiu, RIA Novosti pareiškė "Belneftechim" atstovas Aleksandras Tiščenka.

Baltarusijos koncernas, komentuodamas galimas Lenkijos investicijas į vietinę naftos perdirbimo gamyklą, pareiškė, kad "Orlen" vargu ar būtų žengęs tokį žingsnį. Lietuvos padalinys ilgą laiką bylinėjosi su "Gomeltransneft Družba" dėl iš "Družbos" išpumpuotos technologinės naftos.

Analitikas Igoris Juškovas papasakojo, kad Lietuvai nenaudinga išspręsti šią situaciją.

"Lietuvai, be abejo, naudinga situacija, kuri yra dabar, nes joje Baltarusija tampa įkaite, ir ji pumpuoja naftą per Klaipėdą, toliau geležinkeliu per Lietuvą. Todėl Lietuvai status quo yra naudingas, nes dabar viskas, kas pristatoma iš alternatyvių šaltinių į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas iš šiaurės, kaip tik Novopolocko naftos perdirbimo gamyklai, kaip tik eina per Lietuvą. Todėl Lietuvai, be abejo, nenaudinga kažkokiu būdu išspręsti šią situaciją", — pažymėjo analitikas.

Anot Juškovo, neaišku, dėl kokios priežasties Baltarusija ir Latvija negali susitarti, nes ekonomiškai tikslingiau tiekti žaliavas per dujotiekį nei naudoti geležinkelį. Be to, dalį naftos galima tiekti jūra, o paskui per dujotiekį, ir tokio pristatymo išlaidos bus mažesnės.

"Visi tie kiekiai, kurie šiuo metu perkami, greičiau yra bandymas daryti spaudimą Rusijai, kad gautų palankesnes sąlygas Rusijos naftai tiekti per naftotiekį "Družba", — sakė analitikas.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, nafta
Dar šia tema
"Družba" — geras ženklas, bet nafta atskirai. Kodėl Minskas nepasieks tiesos Lietuvoje?
JAV pradėjo tiekti naftą Baltarusijai
Naftos rinka tango ritmu: Saudo Arabijos klaidos brangiai atsiėjo
Parduotuvė

Klaipėdoje jaunuolių grupė sumušė pardavėją ir apvogė parduotuvę

(atnaujinta 10:47 2020.05.26)
Vagystę įvykdė du jaunuoliai ir viena mergina, nukentėjusi pardavėja dėl kūno sumušimų pristatyta į ligoninę

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Klaipėdoje jaunuolių grupė apvogė parduotuvę, praneša Lietuvos policijos spaudos tarnyba.

Incidentas įvyko gegužės 26-ąją 1:44 nakties.

Anot policijos, į Taikos prospekte esenčią parduotuvę užėjo du jaunuoliai ir viena mergina, kurie sumušė pardavėją bei pagrobė alkoholinius gėrimus ir pinigus iš kasos aparato.

Pažymima, kad moteris dėl kūno sumušimų pristatyta į ligoninę.

Tegai:
Lietuva, Klaipėda, vagystė
Dar šia tema
Mutuoja ne tik koronavirusas. Lietuva bijo grįžti į niūriuosius 90-uosius
Vilniaus apskrityje sulaikyti trys vyrai, bandę apvogti parduotuvę
Klaipėdoje du vyrai buvo sužaloti bandydami įsibrauti į svetimą namą
Įžūlus apiplėšimas Lietuvos keliuose: nukentėjusysis atsidūrė ligoninėje