Saulės baterijos, archyvinė nuotrauka

ES pasiteisindama aplinkos apsauga, žlugdo Lietuvos ekonomiką, teigia ekspertas

50
(atnaujinta 18:32 2019.11.14)
Perėjimas prie alternatyvių energijos šaltinių nulems tai, kad Lietuvos pramonė gali visiškai sužlugti, mano ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, lapkričio 14 — Sputnik. Perėjimas prie alternatyvios energijos yra turtingų ir klestinčių ES valstybių, kurioms Lietuva nepriklauso, "žaisliukas", teigia ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

Anot jo, vienintelė tokios energijos plėtros galimybė Lietuvoje yra perėjimas prie dujų gamybos, tačiau tai valstybei kainuos daugiau nei anglis ar nafta.

"Reikėtų suprasti, kad tai staigiai padidins šilumos gamybos sąnaudas Lietuvos teritorijoje. Tai reikš, kad šalies ekonomika bus mažiau konkurencinga nei dabar. Tai iš tikrųjų, pasinaudojusios pretekstu dėl aplinkos apsaugos, turtingos ir ekonomiškai išsivysčiusios šalys <...> žudo energetiką ir pramonę tose šalyse, kurios gali tapti konkurentės Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos pramonei", — interviu Sputnik Lietuva sakė Zubecas.

Jis pridūrė, kad net norint sukurti naują alternatyvią energiją, techniškai to neįmanoma padaryti.

Kelias Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Tai tiesiog paskatins tai, kad Lietuvos pramonė, taip pat ir kitų Baltijos šalių, kur įvedamos lygiai tokios pačios ES aplinkos apsaugos direktyvos, degraduos", — apibendrino jis.

Lietuvos vyriausybė preliminariai patvirtino integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, į kurį įtraukta nemažai "kovos su globaliais klimato pokyčiais" priemonių. Iki 2030 metų Vilnius tikisi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 40 procentų (palyginti su 2005 metais), padidinti energijos vartojimo efektyvumą bent 32,5 procento ir padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį bendrame energijos balanse iki 32 procentų.

Bendra numatytų tikslų iki 2030 metų įgyvendinimo kaina siekia 14 milijardų eurų. Neįvykdžius įsipareigojimų, Lietuvai teks sumokėti 300 milijonų eurų.

50
Tegai:
atsinaujinantys energijos šaltiniai, alternatyvieji degalai, Lietuva, ES
Dar šia tema
Prekybininkams bus skiriamos baudos už nemokamus plastikinius maišelius
Greta Thunberg pažemino Britaniją ir padėjo Rusijai užsidirbti
Ekspertas įstatymą dėl tūkstančio eurų paramos vairuotojams pavadino "kvailu"
Seime reikalaujama nustatyti smarkiai padidėjusios taršos Klaipėdoje kaltininkus
Vilnius

Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse

(atnaujinta 17:39 2020.11.25)
"Luminor" ekonomistas pažymėjo, jog šalis laikosi teisingos krypties, nors pasiektas rezultatas kol kas tai tik lašas jūroje, jei palyginti su finansinių paslaugų eksporto lyderiais

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, jog Lietuvos FinTech sektorius jau duoda savo vaisius — Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse.

Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

"Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos finansinių paslaugų eksportas sudarė 96 mln. eurų — beveik tiek pat, kiek Latvija ir Estija kartu sudėjus. Neblogas pasiekimas, turint omenyje, kad iki 2018 metų Lietuva šioje kategorijoje buvo aiški autsaiderė", — parašė Mauricas.

Kartu ekonomistas pažymėjo, jog jei palyginti su finansinių paslaugų eksporto lyderiais, Lietuvos pasisiekimas — tai vis dar "tebėra lašas jūroje". Pasak Maurico, Liuksemburgas finansinių paslaugų eksportuoja apie 300 kartų daugiau nei Lietuva, Šveicarija — apie100 kartų daugiau, o Airija — apie 70 kartų daugiau.

Nepaisant to, Maurico teigimu, Lietuvos pasirinkta kryptis yra teisinga, nes Lietuva jau lenkia ne tik kaimynines Baltijos šalis, bet ir nemažai Centro ir Rytų Europos (CRE) šalių (Slovakiją, Kroatiją, Slovėniją, Bulgariją).

Tegai:
Fintech, Baltijos šalys, Lietuva
Baltarusijos AE

Lietuva nori pinigų avarijos Baltarusijos AE atveju

(atnaujinta 17:38 2020.11.25)
Respublika jau prisijungė prie Vienos konvencijos ir pasirašė, bet dar neratifikavo protokolo dėl konvencijos

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuva nori gauti žalos atlyginimą, jei Baltarusijos atominėje elektrinės (BelAE) įvyks avarija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui prisijungti prie Konvencijos dėl papildomos kompensacijos už branduolinę žalą, pagal kurią, įvykus avarijai, susitarimo šalys įnešti piniginius įnašus iki maždaug 360 milijonų eurų.

Tai padidins avarijos metu nukentėjusiems gyventojams ar verslui galimybę gauti žalos atlyginimą.

Lietuvai ratifikavus šios tarptautinės sutarties, atsirastų pagrindas pasitelkiant kitas šios Konvencijos valstybes (tarp jų —  JAV, Japonija, Kanada) siekti, kad ir kitos regiono šalys, tarp jų ir Baltarusija, didintų civilinės atsakomybės garantijas dėl branduolinės žalos.

Lietuva  jau yra prisijungusi prie Vienos konvencijos ir pasirašiusi, tačiau iki šiol neratifikavusi Protokolo dėl Vienos konvencijos. Tai reiškia, kad kyla rizika, jog įvykus branduolinei avarijai branduoliniuose objektuose Lietuvos gyventojai galėtų gauti mažesnes kompensacijas.

"Prisijungimas prie tarptautinių susitarimų dėl žalos atlyginimo sustiprins mūsų galimybes reikalauti atlyginti žalą, jeigu įvyktų branduolinė avarija, ir kartu mes įgysime politinį instrumentą dar platesniu tarptautiniu lygiu reikalauti atsakomybės iš Baltarusijos", — pareiškė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Galutinai ratifikuoti Vyriausybės pasiūlymą turi Seimas.

Įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimus turės būti apdrausta VĮ Ignalinos atominės elektrinės civilinė atsakomybė. Ekspertiniu vertinimu, tai gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų.

Vilniaus ir Minsko ginčas dėl BelAE

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tuo pačiu metu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energetinis blokas buvo įtrauktas į vieningą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Lietuva papildomai įrengs 40 modernių sirenų "avarijų BelAE" atvejui
Lietuvos energetikos ministerija įtaria tiekėjus energijos iš BelAE pardavimu
Pirmasis BelAE energijos blokas atnaujino elektros energijos gamybą
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 26 dienos šventės

(atnaujinta 18:42 2020.11.25)
Nuo lapkričio 26 dienos iki metų galo lieka 35 dienos. Savo vardadienį šiandien švenčia Dobilas, Dobilė, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, Vygantė, Vygintė

Lapkričio 26 yra 330-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 331-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 35 dienos.

2020 metų lapkričio 26 dieną saulė teka 08:07, leidžiasi 16:04, dienos ilgis — 07val. 57min.

Šv. Silvestras

Bažnyčios istorijoje yra du šventieji Silvestro vardu — popiežius Silvestras I, miręs 335 m., ir vienuolyno abatas Silvestras, gyvenęs maždaug 1177-1267 m.

Pirmojo liturginė diena yra lapkričio (XI. 26), o antrojo — gruodžio mėnesį, Naujųjų metų išvakarėse (XII. 31). Iš turimos liaudies tikėjimų medžiagos sunku spręsti, kuriose šalies vietose kuris šių šventųjų labiau gerbtas.

Šiaip ar taip, jie abu buvo tapę Lietuvos merginų tekybos vilčių išpildytojais: tų dienų liaudies tikėjimai, kiek mums šiandien žinoma, siejasi su vedybinės laimės būrimais. Daugiausia šių tikėjimų yra užrašyta Klaipėdos krašte ir Suvalkijoje, mažiau – Rytų Lietuvoje.

Švenčioniškės merginos šv. Silvestro dienos išvakarėse, išbėgusios kieman, apkabindavo kiek pajėgia daugiau tvoros statinių ir skaičiuodavo — pora ar liekas. Jei pora, — greitai ištekės, jei vienas atliko, teks dar bent metus piršlių palūkėti. Suvalkietės šv. Silvestro dienos vakare į vandens sklidiną dubenį įmesdavusios porą angliukų, pirštu juos pasukinėdavusios, žiūrėdavo, ar jie suplauks draugėn. Jei suplaukė, gal Dievas duos dar šią žiemą ištekėti.

Savo vardadienį šiandien švenčia Dobilas, Dobilė, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, Vygantė, Vygintė.

Ši diena pasaulio istorijoje

1764 metais Prancūzijoje buvo uždraustas Jėzuitų ordinas.

1922 metais Egipte atidarytas karaliaus Tutanchamono kapas.

1939 metais Josifas Stalinas užpuolė Suomiją, pradėdamas 105 dienų trukusį Žiemos karą.

1940 metais pusė milijono žydų buvo patalpinti aptvertame Varšuvos žydų gete.

1941 metais Libanas įgijo nepriklausomybę nuo Prancūzijos.

1950 metais Kinija pradėjo Korėjos karą.

1976 metais Naujojoje Meksikoje įregistruota tuomet dar mažai žinoma Microsoft kompanija.

2000 metais respublikonų kandidatas Džordžas V. Bušas paskelbė laimėjęs JAV prezidento rinkimus po to, kai jam atiteko 25 lemiami Floridos rinkikų balsai.

2010 metais pilotuojamas kosminis aparatas "Sojuz TMA-19" su Rusijos kosmonautu Fiodoru Jurčichinu ir NASA astronautais — Daglasu Viloku ir Šenonu Volkeriu sėkmingai nusileido Kazachstane, už keliasdešimties kilometrų nuo Arkalyko miesto.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai