Atsiskaitymas banko kortele

Lietuvoje per dešimtmetį padidėjo gyventojų išlaidos gyvenimo malonumams

(atnaujinta 01:32 2019.12.05)
Lietuviai pradėjo daugiau išleisti drabužiams, pomėgiams, pramogoms, gurmaniškiems skanėstams ir aksesuarams, tačiau kita vertus jie sako, kad gali sau leisti mažiau pirkinių nei prieš dešimt metų

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų padidėjo gyventojų išlaidos gyvenimo malonumams, praneša "Swedbank" spaudos tarnyba.

Taip pat per šį laikotarpį 12 procentų padaugėjo piliečių, priskiriančių save vidutiniam ir aukštesniam socialiniam sluoksniui. Skurdžiai gyvenančių gyventojų skaičius mažėja — per pastaruosius dešimt metų jis sumažėjo daugiau nei dvigubai iki 6 procentų.

"Swedbank" finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė papasakojo, kad per pastarąjį dešimtmetį įvyko teigiamas pokytis, kaip gyventojai vertina savo finansus — gyventojai mano, kad jų finansinė situacija pagerėjo.

"Swedbank" finansų instituto tyrimo duomenimis, padidėjo gyventojų išlaidos gyvenimo malonumams – laisvalaikio pramogoms, drabužiams, hobiams, saldumynams, taip pat gurmaniškiems skanėstams, aksesuarams.

Tuo pat metu Cvilikienė papasakojo, kad tyrimas atskleidė paradoksą. Nors gyventojai sako, kad gyvena geriau ir gali išleisti daugiau pinigų, tačiau dauguma jų įsitikinę, kad šiandien jie gali sau leisti mažiau.

Pesimizmą gyventojai demonstruoja ir vertindami tai, kiek per pastaruosius 10 metų augo jų pajamos, lyginant su prekių ir paslaugų kainomis, pažymi instituto vadovė.

"Gyventojai įsitikinę, kad per šį laikotarpį jų asmeninės pajamos paaugo vidutiniškai 67 procentais, tuo metu kainos, jų vertinimu, išaugo net 151 procentu. Tai akivaizdžiai parodo, koks gajus yra tikėjimas, jog kainos šalyse augo nekontroliuojamu greičiu, nors to statistikos skaičiais negalima pagrįsti", — pareiškė Cvilikienė.

Beveik 39 procentai gyventojų pasakė, kad šiuo metu gali įpirkti mažiau arba daug mažiau nei prieš dešimtmetį, o teigiančių, kad jie gali įpirkti daugiau, dalis siekia 35 procentus.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Statistikos departamento duomenys rodo, kad gyventojai dėl savo pajamų augimo yra gana teisūs — atlyginimai per 10 metų augo 77 proc., pensijos — 60 proc., sudarydamos beveik 69 proc. augimo vidurkį. Tačiau, kaip rodo "Swedbank" skaičiavimai, kainų augimo įvertinimas nuo realybės skiriasi daugiau kaip 7 kartus — infliacija per dešimtmetį rodė apie 20 proc. siekusį augimą.

Tyrimo duomenimis, 37 proc. gyventojų yra įsitikinę, kad šiandien finansus tvarkyti yra lengviau nei prieš 10 metų. Tokią nuomonę dažniau įvardija aukščiausio ir vidurinio išsilavinimo bei didžiausių pajamų atstovai.

Cvilikienė pažymėjo, kad technologiniai finansų planavimo įrankiai padeda racionaliau planuoti savo pinigus arba padeda žaismingai išmokti tai daryti patiems.

Kas gerai gyvena ES?
© Sputnik
Kas gerai gyvena ES?
Tegai:
išlaidos, Lietuva
Dar šia tema
Finansų ministerija žada, kad gyventojų pajamos augs sparčiau nei kainos
Lietuva atsidūrė tarp atsiliekančiųjų ES pagal pajamas iš mokesčių
"Swedbank" nebeteiks grynųjų pinigų užsienio valiuta paslaugų
Nord Stream-2

Ukraina pasirengė paleisti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 11:17 2021.03.02)
Ukrainos "Naftogaz" vadovas pripažino, kad dėl dujotiekio paleidimo šalis rizikuoja prarasti pajamas iš tranzito ir "saugumo komponento", tačiau tuo pat metu patikino, kad dujų šalyje netrūks

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Kijevas pasirengė paleisti dujotiekį "Nord Stream-2", interviu "Ukrainskaja Nedelia" sakė Ukrainos "Naftogaz" valdybos vadovas Andrejus Koboliovas.

"Jei pažvelgsite į šios vasaros duomenis, dėl mūsų požeminių saugyklų ir dėl visiškos integracijos į Europos dujų transportavimo sistemą, turėsime energijos išteklių balansą ir gausime juos už teisingą kainą", — sakė vyriausiasis vadovas.

Jis pripažino, kad dėl dujotiekio paleidimo Ukraina rizikuoja prarasti pajamas iš tranzito ir "saugumo komponento", tačiau tuo pat metu patikino, kad dujų šalyje netrūks.

"Dujų rinkoje esame santykinai apsaugoti ir netgi reeksportuojame dujas iš požeminių saugyklų. Tačiau elektros rinkoje dabar esame priklausomi nuo importo iš Baltarusijos. Jei rytoj dėl kokių nors priežasčių tiekimas iš ten nutrūks, šalyje gali įvykti nuolatinis elektros energijos tiekimo nutrūkimas", — pridūrė jis.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
Ukraina, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje dėl atšilimo elektros energijos kainos pasiekė rekordą

(atnaujinta 09:52 2021.03.02)
Kainų kritimą daugiau nei 30 procentų užfiksavo ir kaimyninių Baltijos šalių energetikos įmonės

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Atšilus orams elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu, ir kainos tapo mažiausiomis šiais metais, praneša energetikos bendrovės "Litgrid" spaudos tarnyba.

Bendrovės duomenimis, vasario 22–28 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje krito 33 % iki 42,1 euro už megavatvalandę. Toks pat kainų kritimas buvo Estijoje ir Latvijoje, kur savaitės kaina siekė 42,0 euro už megavatvalandę.

"Litgrid" strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius pažymėjo, jog Lietuvoje šiluminės elektrinės pagamino 60 procentų mažiau nei savaitę prieš tai. Daugiausiai elektros Lietuvoje buvo pagaminta vėjo ir hidroelektrinėse — atitinkamai 41 % ir 21 %.

Nors bendras importo srautas Lietuvoje išliko stabilus, buvo žymus srautų persiskirstymas, kai importo srautai per "Litpol Link" ir "NordBalt" sumažėjo atitinkamai 26 % ir 94 %, o per Latviją išaugo dviem trečdaliais.

"Tokį didelį importo augimą lėmė išaugę srautai iš šiaurės, nes Suomijoje elektros kainos buvo mažesnės nei Baltijos šalyse", — pridūrė Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 9 % ir siekė 259 gigavatvalandes. Elektros gamyba Lietuvoje smuko 12 %, o vietos elektrinės užtikrino 30 % šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 79 gigavatvalandes elektros energijos.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 18 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 41 %, hidroelektrinės — 22 %, kitos elektrinės — 20 % elektros energijos.

Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę sumažėjo 23 %, gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 93 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys mažėjo 60 %, o kitų elektrinių gamyba augo 1 %.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 83 %. Per "LitPol Link" į Lenkiją buvo nukreipta 99 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 0 %, o eksportas iš Lietuvos per "NordBalt" jungtį sudarė 1 %.

Tegai:
Lietuva, elektra
Kerčės gatvėje, archyvinė nuotrauka

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas paragino Kijevą liautis šantažuoti Krymą vandeniu

(atnaujinta 11:52 2021.03.02)
Regionas valdo tik savo išteklius ir visi probleminiai praėjusių metų klausimai bus išspręsti kaip įmanoma greičiau, sakė politikas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Valstybės Dūmos deputatas Michailas Šeremetas paragino Kijevo valdžią nutraukti Krymo šantažą dėl vandens tiekimo per Šiaurės Krymo kanalą, nes Krymo gyventojams nereikia Ukrainos išmaldos.

Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovas Arsenas Avakovas teigė, kad Ukraina neturėtų tiekti vandens į Krymą tol, kol pusiasalis bus grąžintas Kijevo kontrolei.

"Laikas jau šiems personažams liautis šantažuoti Krymą. Krymo gyventojams nereikia išmaldos iš Ukrainos. Septyneri metai nuo to laiko, kai Ukraina nustojo tiekti vandenį į Krymą. Regionas verčiasi tik savo ištekliais ir artimiausiu metu bus išspręsti visi probleminiai praėjusių metų klausimai. Kelis kartus tai jau perėjome", — sakė Šeremetas RIA Novosti.

Pasak jo, Krymas yra klestintis regionas, o tai Kijevo politikams kelia pavydą.

"Štai kodėl jie pila purvą ant Krymo ir Rusijos", — sakė deputatas.

Krymas
© Sputnik / Константин Михальчевский

Anksčiau Ukraina per Šiaurės Krymo kanalą, einantį nuo Dniepro, aprūpino iki 85 procentų Krymo gėlo vandens poreikio. Tačiau po Krymo suvienijimo su Rusija vandens tiekimas per kanalą į respubliką buvo vienašališkai visiškai nutrauktas. Vandens tiekimo klausimas išspręstas išgaunant vandenį iš požeminių šaltinių ir natūralių rezervuarų, kurie per pastaruosius metus dėl mažo kritulių kiekio tapo gerokai seklesni.

Dėl vandens trūkumo daugelyje Krymo regionų, tarp jų Simferopolio, Jaltos ir Aluštos regionuose, į namus buvo įvestas vandentiekis. Rusijos vyriausybė parengė išsamų planą, kaip užtikrinti patikimą vandens tiekimą pusiasaliui. Jam įgyvendinti buvo skirta apie 50 milijardų rublių.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6% Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".

Tegai:
vanduo, Ukraina, Rusija, Krymas
Dar šia tema
"Kieno Krymas?": Ukraina paskelbė Tichanovskajai ultimatumą
Kryme pareiškė, kad Šrėderis pamiršo svarbiausią dalyką vertindamas Krymo įvykius
Dėmesys Krymui. Kaip valdant Baidenui persitvarko NATO
Rusijos ambasada atsakė Lietuvos URM apie Krymo priklausymą