Manometras, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasiūlė Ukrainai alternatyvų dujų tiekimą

Lietuva priminė apie veikiantį suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje ir tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesiamą dujų jungtį

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė Ukrainai Lietuvos infrastruktūrą kaip alternatyvų dujų tiekimo kanalą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Lietuva taip pat yra pasirengusi pasiūlyti Ukrainai alternatyvų dujų tiekimą, išnaudojant esamą ir būsimą infrastruktūrą – tiek veikiantį suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, tiek Lenkijos ir Lietuvos dujų jungtį", — rašoma pranešime.

Trečiadienį Prezidento rūmuose, Vilniuje, vyko Ukrainos ir Lietuvos verslo forumas, kuris buvo organizuotas kaip Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio oficialaus vizito Lietuvoje dalis. Jame dalyvavo daugiau nei šimtas įmonės atstovų.

Nausėda pabrėžė, kad šalis sieja bendras tikslas — sukurti tvarią verslo rinką regione. Jis sakė, kad Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Ukrainos noro tapti konkurencingesne dalyve regioninėje rinkoje.

Be to, Lietuvos prezidentas pažymėjo dvišalio bendradarbiavimo energetikos, energetinio saugumo ir branduolinės saugos srityse svarbą. Pasak Nausėdos, Ukraina turėtų ir toliau siekti "energetinės nepriklausomybės bei elektros tinklų sinchronizacijos su Europos sistemomis", kad galėtų geriau atsispirti Rusijos "įtakai".

Tranzito sutartis

Tranzito sutartys tarp Maskvos ir Kijevo baigia galioti šių metų pabaigoje. Šalys dar nesudarė naujo susitarimo. Maskva, Kijevas ir Briuselis rengia trišalius susitikimus šiuo klausimu, tačiau dar nepasiekė jokių rezultatų.

Lapkritį "Gazprom" pasiūlė "Naftogaz" metams pratęsti dabartinę sutartį arba sudaryti naują. Rusijos pasiūlytos sąlygos apėmė visų tarptautinių arbitražo bendrovių tarpusavio pretenzijų atmetimą ir visų teisminių procesų nutraukimą. Į šiuos reikalavimus Rusijos koncernas taip pat įtraukė Ukrainos antimonopolinio komiteto sprendimo taikyti "Gazprom" baudą už "ekonominės konkurencijos pažeidimą" panaikinimą ir "Naftogaz" peticijos inicijuoti Europos Komisijos tyrimą dėl Rusijos koncerno atsiėmimą.

Ukrainos energetikos ministerijos vadovas Oleksijus Orželis laiko Maskvos pasiūlymą nepriimtinu. Tačiau vėliau "Naftogaz" pareiškė, kad šalys turėtų toliau aptarti tranzito susitarimą pagal Europos taisykles trišaliu formatu, dalyvaujant Europos Komisijai.

Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pasiūlė ES paraginti Ukrainos bendrovę priversti ją užmegzti tam tikrą konstruktyvų dialogą su "Gazprom". Tačiau, pasak eksperto, vis dar nėra aiškumo dėl sutarties sudarymo perspektyvų, nes pagal Europos taisykles "Naftogaz" privalo atiduoti savo dujų perdavimo sistemą nepriklausomam operatoriui. Kol kas tai dar neįvyko.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Šalys aiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.

Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad sinchronizacijos projektas kainuos beveik 1,5 milijardo eurų, nors iš pradžių buvo kalbama apie 1 milijardą.

Rusija taip pat aktyviai ruošiasi desinchronizacijai, nes siekia užtikrinti Kaliningrado srities energetinį saugumą. Ateityje energiją regionui gamins keturios naujos elektrinės, kurių bendras pajėgumas sieks apie vieną gigavatą.

Be to, Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms tęsis.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

Tegai:
Ukraina, dujos, Lietuva
Dar šia tema
Ukraina atsakė į "Gazprom" pateiktus dujų tranzito siūlymus
Nausėda ragina paspartinti Lietuvos pasitraukimą iš BRELL
Ekspertas: be BRELL Baltijos šalys praras galimybę tapti energijos tiltu
LTG Cargo traukiniu iš Klaipėdos į Vilnių nugabeno pirmąją puspriekabę
 

Susisiekimo ministerija: pagrindinėje šalies automagistralėje mažės vilkikų

(atnaujinta 12:21 2020.09.29)
Teigiama, kad šiuo metu automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda per parą pervažiuoja apie 3 tūkst. vilkikų su puspriekabėmis. Tuo tarpu "LTG Cargo" vienas traukinio sąstatas gali pervežti apie 40 puspriekabių

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Praėjusią savaitę Vilniaus intermodalinį terminalą (VIT) pasiekė pirmoji traukiniu atvežta vilkiko puspriekabė iš Klaipėdos jūrų uosto, praneša Susisiekimo ministerija.

Pažymima, kad bandomojo vežimo metu iš Danijos keltu atgabenta puspriekabė Centriniame krovos terminale (CKT) buvo pakrauta ant specialios "LTG Cargo" traukinio platformos ir išgabenta į VIT. Vilniuje į puspriekabę buvo pakrautas krovinys ir ji išgabenta atgal į Klaipėdos jūrų uostą.

"Atlikdami technologinius bandymus siekiame kuo geriau pasiruošti reguliariems puspriekabių pervežimams. Šiemet jau sėkmingai pervežėme puspriekabes iš Vokietijos į Lietuvą, dabar atliekame bandymus ir Lietuvoje, o visoje krovinio logistikos grandinėje apjungiame geležinkelio ir jūros transportą", — teigia "LTG Cargo" generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Pabrėžiama, kad reguliarius puspriekabių vežimus "LTG Cargo" planuoja pradėti dar šiemet, o klientams bus siūlomas susisiekimas ir su Skandinavijos šalių uostais — Kyliu, Karlshamu, Treleborgu.

"Centrinis Klaipėdos terminalas suinteresuotas nuolat plėsti ir tobulinti savo teikiamas paslaugas. Siekiame neatsilikti nuo kitų Europos ro-ro terminalų, tad moderniais sprendimais ir inovacijomis privalome išlikti patrauklūs savo klientams. Šiandien žengtas pirmas žingsnis leidžia praverti "žaliojo uosto" koncepcijos duris, tęsiant sunkiasvorio transporto srautus Klaipėdoje mažinančius uosto projektus", — sakė CKT generalinis direktorius Karolis Grigalauskas.

Teigiama, kad šiuo metu automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda per parą pervažiuoja apie 3 tūkst. vilkikų su puspriekabėmis. Tuo tarpu "LTG Cargo" vienas traukinio sąstatas gali pervežti apie 40 puspriekabių.

Tegai:
krovinių vežimas, Susisiekimo ministerija, LG CARGO
Dar šia tema
Ekonomistas papasakojo, kuo įdomi yra 2020-ųjų metų krizė
Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu
Nord Stream-2

Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu

(atnaujinta 10:44 2020.09.29)
Pasak Bundestago ekonomikos tarnybos, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, yra politinių sprendimų pasekmė

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė rimtai abejoja, ar JAV sankcijos dujotiekio "Nord Stream-2" projektui atitinka tarptautinę teisę, sakė Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert).

Jis pakomentavo Bundestago ekonomikos tarnybos pranešimą, kuriame pažymima, jog, nepaisant aiškios Vokietijos ir Briuselio pozicijos, kad ekstrateritorinės sankcijos pažeidžia tarptautinę teisę, "negalima visiškai ignoruoti JAV argumentų".

Anot RIA Novosti, pasak pranešimo autorių, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, gali "atrodyti išgalvotas", tačiau šio principo taikymas yra politinių sprendimų, kuriems nėra taikomi tokie teisiniai apribojimai, pasekmė, o tarptautinėje teisėje nėra objektyvių kriterijų, kurie reglamentuotų šio principo taikymą.

"Vyriausybė turi rimtų abejonių dėl to, ar tokios ekstrateritorinės sankcijos atitinka tarptautinę teisę. Mes išsamiai išnagrinėsime ir įvertinsime šią ataskaitą", — sakė jis pirmadienį vykusioje trumpojoje konferencijoje, atsakydamas į klausimą, ar Vokietijos vyriausybė mano, kad JAV sankcijos prieš "Nord Stream-2" pažeidžia tarptautinę teisę.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Rusija, JAV, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Kodėl "įpėdinis Frydrichas" meluoja vokiečiams apie Putiną
Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Andrejus Kartapolovas, archyvinė nuotrauka

RF Gynybos ministerija: NATO siekia sunaikinti karinį Rusijos ir Baltarusijos aljansą 

(atnaujinta 17:38 2020.09.29)
Rusijos kariuomenė Baltarusiją laiko ne tik artimiausia kaimyne, bet ir "patikima karine sąjungininke"

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Su savo kariuomene netoli Baltarusijos ir Rusijos sienų NATO siekia sunaikinti karinį šių dviejų šalių aljansą, sakė Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Andrejus Kartapolovas, praneša Sputnik Baltarusija.

"NATO toliau stiprina savo kovinį potencialą ir aktyvumą Europoje. NATO karinės infrastruktūros diegimas pagreitintu tempu vykdomas Baltijos šalyse. Pagrindinis karinės veiklos išplėtimo tikslas — Baltarusijos ir Rusijos karinio aljanso naikinimas", — Baltarusijos ir Rusijos regionų forume sakė jis.

Kartapolovas pranešė, kad Rusija vykdys savo įsipareigojimus saugoti Sąjunginę valstybę bet kokiomis sąlygomis, ir pridūrė, kad imasi atsakomųjų priemonių NATO karių dislokavimui. Kaip pavyzdį jis pateikė pratybas "Sčit Sojuza" ("Sąjungos skydas") ir "Slavianskoje bratstvo" ("Slavų brolija").

Kalbėdamas apie Baltarusiją, Andrejus Kartapolovas ją pavadino ne tik artimiausia Rusijos kaimyne, bet ir "patikima karine sąjungininke". Jis taip pat sakė, kad spalio mėnesį respublikoje vyks pratybos "Nerušymoje bratstvo" ("Nesunaikinama brolija").

NATO nuolat didina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, NATO