Maskvos Raudonoji aikštė, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalys neteko mokinės: Moldova vėl pradėjo bendradarbiauti su Rusija

(atnaujinta 14:25 2019.11.29)
"Sanitarinio kordono" prieš Rusiją kuratorius įvykiai Moldovoje turėtų siutinti: šalis aiškiai parodo, kad geri santykiai su didele Rytų kaimyne gali būti naudingi, ir tai yra labai pavojingas pavyzdys užkietėjusiems rusofobams

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Prorusiškų jėgų atėjimas į valdžią Moldovoje davė žaibišką efektą. Naujoji vyriausybė nedelsdama atkūrė tarpvyriausybinį dialogą su Maskva, gavo nuolaidą dujoms ir dabar planuoja paversti šalį milžiniška statybų aikštele per Rusijos investicijas ir pajamas iš Moldovos produktų eksporto į rytus, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

"Sanitarinio kordono" prieš Rusiją kuratorius įvykiai Moldovoje turėtų įsiutinti: šalis aiškiai parodo, kad geri santykiai su didele Rytų kaimyne gali būti naudingi, ir tai yra labai pavojingas pavyzdys užkietėjusiems rusofobams.

Rusija buvo pirmoji šalis, kurią aplankė naujasis Moldovos ministras pirmininkas Jonas Kiku (Ion Chicu). Jo vizitas buvo pirmoji Moldovos vyriausybės vadovo kelionė į Maskvą per septynerius metus, o ši kelionė įvyko praėjus vos kelioms dienoms po Majos Sandu (Maia Sandu) vyriausybės atsistatydinimo ir visiško vykdomosios valdžios suteikimo prorusiškam Moldovos prezidentui Igoriui Dodonui.

Kišiniove po susitikimo su Dmitrijumi Medvedevu Moldovos ministras pirmininkas grįžo įkvėptas ir pareiškė, kad dabar, atkuriant visavertį ekonominį bendradarbiavimą su Rusija, Moldova taps milžiniška "statybų aikštele".

Maskva suteikia Moldovai nuolaidą dujoms, yra pasirengusi suteikti pusės milijardo dolerių paskolą, svarsto galimybę panaikinti visus Moldovos eksporto į Rusijos rinką tiekimo apribojimus — todėl užteks laisvų pinigų Moldovos ekonomikai atkurti ir visai šaliai modernizuoti.

Tarpvyriausybinio dialogo atnaujinimas pajudino iš aklavietės Rusijos ir Moldovos santykius prekybos, energetikos, žemės ūkio ir humanitarinių santykių srityse. Kelių savaičių intensyvaus darbo pakaks, kad po daugelio metų neveikimo būtų pasiekti konstruktyvūs susitarimai šiais klausimais. Tačiau jau yra lūžis: tiek dujos, tiek paskola.

"Dabar abiejų šalių finansų ministerijos turėtų aptarti šios paskolos suteikimo sąlygas. Paskola bus paimta, jei jos sąlygos bus naudingos Moldovos Respublikai. Užtikrinu jus, kad netrukus šalis taps viena didele statybų aikštele", — sakė Jonas Kiku.

Pastebėtina, kad niekas nei iš Moldovos, nei iš Rusijos vadovybės nekalba apie kokį nors geopolitinį Moldovos perversmą, europietiškos krypties pasirinkimo atmetimą ir tai, kad Kišiniovas dabar atgaivins Sovietų Sąjungos dvasią kartu su Kremliumi.

Moldovos ministras pirmininkas, priešingai, pabrėžia, kad santykiai su Europos Sąjunga išlieka absoliučiu Kišiniovo prioritetu.

Tiesą sakant, kalbama apie antirusiškos politikos, kuri daugelį metų buvo primesta buvusioms sovietinėms respublikoms kaip europietiška, atmetimą.

Buvo teigiama, kad kelias į Europą gali būti tik toks: nutraukti kuo daugiau senų ryšių ir sugriauti santykius su Rusija. Žinoma, tai labai skausminga ir brangu, bet kas svarbiau — rusiški pinigai ar europietiškos vertybės? Nori tapti Europos dalimi? Atsisakyk bendros istorijos su Rusija, kurk sovietinės okupacijos muziejus, vykdyk antirusišką politiką.

ES Rytų partnerystės programa tapo šio požiūrio instituciniu įsikūnijimu, kurio esmė buvo atitraukti buvusias sovietines respublikas nuo Rusijos pagal "Europos vertybių pasirinkimo" programą. Dėl suprantamų priežasčių Rumunija buvo "Rytų partnerystės" vykdytoja Moldovos atžvilgiu, o Baltijos šalys — "Europos vertybių pasirinkimo" modelis.

Ne tik dėl to, kad visos posovietinės respublikos įstojo tik į Europos Sąjungą, bet todėl, kad būtent jos idealiai atitiko pagrindinius programos principus. Baltijos šalys aiškiai suprato Europos pasirinkimą kaip antirusišką; Lietuva, Latvija ir Estija nesilaikė jokių tarybiniais laikais buvusių ryšių, o, priešingai, įnirtingai juos naikino ir niekada nesiekė palaikyti gerus santykius su Rusija.

Tiesa, jos niekada neatsisakydavo galimybės užsidirbti pinigų rytinės kaimynės sąskaita, tačiau mokėti už tai atsisakydami antirusiškos politikos nenorėjo ir visada pasirinkdavo rusofobiją bet kurioje situacijoje, kai pasirinkimas buvo tarp galimo pelno ir rusofobijos.

Baltijos šalių "demokratijos mokytojai" iš tikrųjų ruošė jauną kovotoją "Kremliui sulaikyti".

Pagrindiniai "limitrofai" išmokė posovietines šalis suvokti savo egzistavimą tarptautinėje arenoje kaip Rusijos egzistavimo darinį. Rusija egzistuoja, todėl yra Ukraina, Baltarusija, Moldova ir kitos šalys, kurių tikslas yra kartu sukurti "sanitarinį kordoną", kuris suvaržys rusų ekspansiją į Vakarus ir neleis imperijai atgimti.

Tokia koncepcija, be abejo, nereiškė jokių minimaliai priimtinų ryšių su "izoliuojamu" objektu. "Europietiško pasirinkimo" lygis buvo atvirkščiai proporcingas santykių su Rusija lygiui, todėl Ukraina ir Moldova, apimtos korupcijos, oligarchijos ir banditizmo, buvo laikomos išsiskiriančiomis Rytų partnerystės šalimis, kai tuo tarpu nuo stabilios ir saugios Baltarusijos traukėsi, kadangi ji nenorėjo atsisakyti sąjungos su Maskva.

Šiandien užkietėję rusofobai praranda vieną geriausių mokinių — Moldovą.

O tai, kad Kišiniovo vyriausybė neatsisako bendrauti su ES, tolesni žingsniai siekiant suartėjimo su Europos Sąjunga tam tikra prasme jiems yra dar pavojingesni. Tai labai blogas pavyzdys Ukrainai ir net pačioms Baltijos šalims. Pasirodo, kad ir tai yra įmanoma.

Visiškai nebūtina skaidyti visuomenės ir griauti ekonomikos, kad galėtume pasirinkti Europą. Nereikia prašytis į Rusijos sudėtį, kad būtų galimybė gauti pigias rusiškas dujas. Pakanka neburnoti, nenutraukinėti derybų ir netarškėti apie "teroristinę valstybę", kalbant apie šalį, iš kurios norite gauti nuolaidų.

Neramumai Kijeve 2014 metų vasario 20 dieną
© Sputnik / Андрей Стенин

Žmonėms, kurie uždirba pinigus iš konfliktų su Rusija ir negalvoja apie konflikto ribas, Moldovos procesai yra nepageidaujami.

Dabar jie darys viską, kad pakeistų šiuos procesus.

Bus šaukiama, kad Moldavija yra okupuota Rusijos, kad Kremliaus agentai užgrobė valdžią šalyje. Vyks provokacijos, tarptautinis šantažas, bandymai įvykdyti perversmą, "demokratinę revoliuciją". Bet kokios priemonės yra priimtinos, kad tik būtų atkurta antirusiškų gretų vienybė.

Tegai:
santykiai, Moldova, Rusija
Dar šia tema
Nausėda su Popiežiumi aptarė "Rusijos veiksmus" Baltijos šalyse
Linkėjimai iš Lietuvos pelkių. Vilniuje įvyko nuobodžių rusofobų sąskrydis
Laidotuvės kaip rusofobinės politikos ir gyvenimo prasmė
Joti ant seno arkliapalaikio. Estijos politikai apžergė aneksiją
Nord Stream-2 statyba

Vokietijos deputatas pranašauja tamsą šaliai, jei bus atsisakyta "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:13 2020.10.20)
Parlamentaro teigimu, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie dujų tiekimo iš JAV lems staigų energijos kainų padidėjimą, kas smogs paprastiems šalies gyventojams

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Berlyno parlamento deputatas iš partijos "Alternatyva Vokietijai" Gunaras Lindemanas (Gunnar Lindemann) pareiškė, kad "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas yra reikalingas Vokietijai.

Jo nuomone, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie "mėlynojo kuro" tiekimo iš Jungtinių Valstijų lems staigų energijos kainų padidėjimą, o tai palies paprastus Vokietijos piliečius, kurių pajamos jau nukentėjo dėl apribojimų, susijusių su koronaviruso pandemija.

"Tik pigesni dujų tiekimai iš Rusijos gali užtikrinti energijos tiekimą ilgalaikėje perspektyvoje. Būtent to "Alternatyva Vokietijai" jau seniai reikalauja. Vokietijai reikalingas "Nord Stream-2". Nes be rusiškų dujų vokiečiai bus tamsoje", — interviu su "Večerniaja Maskva" pasakė Lindemanas.

Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad elektra ir kiti ištekliai Vokietijoje jau dabar yra dvigubai brangesni nei kitose ES šalyse.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

Dujotiekio Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio klojimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria kitą sankcijų išplėtimą šiam projektui.

Dėl situacijos su Aleksejumi Navalnu, kuris, Bundestago manymu, buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia "Novičiok" grupės medžiaga, nemažai Vokietijos politikų ragino apriboti dujotiekio statybos dalyvius.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Rusija, Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu
Danija leido eksploatuoti "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" užbaigti galintis laivas priartėjo prie Kaliningrado
Novakas: "Nord Stream-2" neturi įtakos dujų tiekimui per Ukrainą
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seimui pristatytas 2021 metų valstybės biudžeto projektas

(atnaujinta 12:45 2020.10.20)
Prognozuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų. Kitų metų šalies biudžeto projektą svarstys naujos sudėties Seimas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Antradienį finansų ministras Vilius Šapoka Seimui pristatė 2021 metų valstybės biudžeto projektą, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Kitų metų biudžetas parengtas esant tikrai labai dideliam neapibrėžtumui dėl ateities tiek pandemijos, tiek dėl ekonomikos perspektyvų pasaulyje, tiek ES, tiek, žinoma, ir Lietuvoje, pristatydamas biudžeto projektą teigė Vilius Šapoka.

"Ateinančių metų biudžetas suformuotas remiantis labai aiškiais prioritetais. Pirma, kai yra didelis netikrumas dėl ateities, tikrai privalome vykdyti ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus, ypatingą dėmesį skirdami pažeidžiamiausioms grupėms. <...> Antra, krizinė situacija pasaulyje atveria taip pat ir galimybes sparčiau transformuoti šalies ekonomiką, todėl būtina investuoti į ateitį, ateities ekonomikos DNR. Tai yra investuoti į žmogišką kapitalą, mokslą ir inovacijas, ekonomikos skaitmenizaciją, žaliąjį kursą, ateities ekonomikos infrastruktūrą", — pabrėžė Šapoka.

2021 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sudarys 7,9 proc.

Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pajamos į biudžetą

Numatoma, kad iš keturių pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), kurie sudaro 91,2 proc. valstybės biudžeto pajamų be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta beveik 8,320 mlrd. eurų arba 8,8 proc. daugiau, nei numatoma gauti 2020 metais.

2021 metų biudžete prognozuojamos pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sudarys 4,138 mlrd. eurų, pajamos iš akcizų sudarys 1,573 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio numatoma gauti 762,8 mln. eurų.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžetą prognozuojama gauti 3,477 mlrd. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

2021-aisiais valstybės biudžeto pajamas sieks daugiau kaip 9,121 mlrd. eurų, t. y. bus 7,4 proc. didesnės, nei numatoma gauti šiemet. Prognozuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų arba 8,7 proc. daugiau nei numatoma surinkti 2020 metais.

Išlaidos

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai (įskaitant ir "Sodros" biudžetą) — 7 335 mln. eurų. Palyginti su 2020 m., socialinei sričiai papildomai numatoma skirti 783 mln. eurų. Taip pat žymiai daugiau bus skiriama ekonomikai — iš viso 3,578 mlrd. eurų, ar 1,053 mlrd. eurų daugiau.

Švietimui skiriamos lėšos taip pat augs — 683 mln. eurų, iš viso skiriant 3 064 mln. eurų. Sveikatos apsaugai numatyta skirti 2,732 mlrd. eurų, t. y. 396 mln. eurų daugiau nei 2020 metų patvirtintame plane.

Kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti visuomenės apsaugai ir viešajai tvarkai 939 mln. eurų (13 mln. eurų daugiau) bei kultūrai ir religijai — 621 mln. eurų (26 mln. eurų daugiau). Gynybai biudžeto projekte numatyta skirti 1,117 mlrd. eurų (16 mln. eurų daugiau), aplinkos apsaugai — 417 mln. eurų (3 mln. eurų daugiau).

Planuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto asignavimai kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 15,490 mlrd. eurų arba beveik 2,712 mlrd. eurų daugiau negu 2020 metais. Valstybės biudžeto asignavimai neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, sudarys 11,643 mlrd. eurų.

Palyginti su 2020 m., kitąmet planuojama skirti 321 mln. eurų daugiau socialinėms išmokoms. Vaiko pinigai didės 10 eurų, t. y. nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams — nuo 100 iki 110 eurų. Anot finansų ministro V. Šapokos, tam ateinančių metų biudžete numatyta skirti 63 mln. eurų.

Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės 27 eurais (nuo 377 iki 404 eurų), o turintiems būtinąjį stažą ji padidės 30 eurų (nuo 399 iki 429 eurų). Bendrai pensijų didinimui 2021 m. biudžete planuojama skirti 258 mln. eurų.

Dirbantiesiems taip pat numatyta, kad jų minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių padidės 35 eurais (nuo 607 iki 642 eurų). Kaip pažymėjo ministras, tai papildomai biudžetui kainuotų 13 mln. eurų.

Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti 2021 m. biudžeto projekte numatyta papildomai 27,5 mln.

Siekiant sparčių ir efektyvių investicijų į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams 2021 metų valstybės biudžete numatomos didelės investicijos — planuojama skirti 2 mlrd. eurų.

Tam, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę, Ateities ekonomikos DNR plano naujoms investicijoms 2021 m. valstybės biudžete numatyta skirti apie 1,6 mlrd. eurų (1,3 mlrd. eurų sudarys ES lėšos, 29 mln. — eurų bendrojo finansavimo lėšos, dar 199 mln. eurų — valstybės biudžeto lėšos).

Kitų metų šalies biudžeto projektą, kuris antradienį pateiktas Seimui, toliau svarstys naujos sudėties parlamentas.

Pirmasis šio dokumento svarstymas Seime planuojamas lapkričio 24 dieną, antrasis svarstymas — gruodžio 17 dieną.

Tegai:
biudžetas, Seimas
Dar šia tema
Prasidėjo išankstinis Seimo rinkimų balsavimas
Lietuva per aštuonis šių metų mėnesius į biudžetus gavo mažiau pajamų nei planuota
VRK patvirtino Seimo rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui
Mačiulis apie koronakrizę: niekam nebeįdomūs biudžetų deficitai ir valstybių skolos
Taimso aikštė Niujorke, archyvinė nuotrauka

JAV nusprendė, kad pasaulį valdo "komunizmo šmėkla"

(atnaujinta 17:18 2020.10.20)
"Kaip komunizmo šmėkla valdo mūsų pasaulį": tai knygos pavadinimas... Na, iš tikrųjų, ką tik išleistos JAV trijų tomų propagandinės brošiūros antraštė

Dešimt metų senumo duomenimis, šioje šalyje per metus buvo išleista 316 480 knygų pavadinimų; dabar, matyt, ne mažiau. Bent jau šiuo atžvilgiu JAV išlaiko pirmąją vietą pasaulyje. Taigi leidinys apie komunizmo šmėklą nėra didingas įvykis, tačiau vis tiek nepaprastas: prieš mus — labai primityvus agitacinis leidinys, paaiškinantis, kaip turėtų mąstyti žmogus iš respublikinės, dešiniosios šalies pusės. (Ir juk dauguma taip ir masto).

Pažymėtina ir leidykla — "The Epoch Times". Prieš dešimt metų respublikonų žiniasklaidoje nebuvo tokio sprogimo, koks yra šiandien JAV, tada atrodė, kad demokratai turėjo visišką žodžio ir minties monopolį visų rūšių transliacijose ar popieriuje. Šiandien tai toli gražu ne taip. Respublikonai sukaupė jėgas, ėmė urgzti ir užpildyti žiniasklaidos erdvę. Ir vargu ar ši situacija pasikeis, net jei lapkričio mėnesio rinkimuose jie sulauks blogiausio rezultato. Bet kuo jie užpildo, yra kitas klausimas.

Mes žiūrime knygą apie komunizmo šmėklą: bendra pažįstama esmė. Ar dar kas nors prisimena, kiek tomų parašė Marksas, Engelsas, Leninas, Trockis ir daugelis kitų (kiekvienas — nuo knygų spintos sienos iki sienos)? Ir akivaizdu, kad labai mažai komunistų visa tai skaitė. Tačiau mažas lankstinukas "Komunistų manifestas" yra kitas dalykas. Beje, jis prasidėjo, kaip žinia, žodžiais, kad po Europą klaidžioja šmėkla, komunizmo šmėkla. Dabar mes matome amerikietišką Markso ir Engelso plagiatą su priešingu ženklu.Taip pat atrandame, kad šmėkla nebeklaidžioja, o valdo visą pasaulį ("prasiskverbė beveik į visas šiuolaikinės visuomenės sferas") ir — svarbiausia — jis labai pasikeitė. Net nėra prasmės lyginti Markso komunizmo su tuo, kaip jį apibūdina dabartiniai Amerikos kovotojai su šmėklomis.

Jų komunizmas visų pirma yra tradicinės kultūros ir visuomenės žlugdymas: žinoma, kad taip yra. Bet tai taip pat kelias nuo prezidento Ruzvelto "Naujojo kurso" (1930 metai) iki antikarinių ir žmogaus teisių judėjimų (1960 metai), o vėliau — prie modernaus progresyvizmo. Tai yra politkorektiškumo atsiradimas (kai daugelio dalykų negalima pasakyti atvirai, nesulaužant kalbos), ir bažnyčios silpnėjimas bei "religinis chaosas", kai kiekvienas gali susikurti sau religiją. Šeimos sunaikinimas, kuris prasidėjo nuo "seksualinio išsivadavimo", po kurio kilo vyrų persekiojimas.

Taip pat — meno (pirmiausia kino, su šiuo jūsų Holivudu) ir švietimo, o ypač masinės žiniasklaidos, naikinimas. Žiniasklaida, skaitome mes, tam tikru momentu buvo visiškai užvaldyta liberalais ir progresyvistais ir tapo pagrindiniu viso pasaulinio karo frontu.

Gali atrodyti, kad tokia knyga galėjo būti išleista 50-ųjų aukso amžiuje, kai Elvis buvo gyvas, amerikiečiai važinėjo ilgomis atviromis mašinomis, varė juos į kino teatrus po atviru dangumi ir džiaugėsi — tačiau jie labai bijojo Maskvos ir jos sąjungininkų. Bet ne, dabar kitas amžius. Mes turime bijoti Kinijos, nes Maskva nebėra komunistinė. Tiesa, Kinija taip pat turi tik istorinį ryšį su klasikiniu komunizmu, tačiau mūsų trijų tomų brošiūros auditorija apie tai neturėtų žinoti.

Skaitytojui skyrius po skyriaus pasakojama, kaip ne TSRS, o, pasirodo, Kinija dešimtmečiais skverbėsi su savo ideologija į visas Vakarų visuomenes. Ir dar į Aziją, Afriką, Lotynų Ameriką (kodėl gi ne mes, bet jie ir jų Mao Dzedongas? Net įžeidžia). Ir šiandien ji "įgijo jėgų kovoje dėl visuotinės hegemonijos", sumenkindama JAV ir visus Vakarus.

Apskritai jau aišku, kad visas šis niūrus vaizdas labai primena kažką. Ir knyga apie šmėklą to neslepia, tačiau nuo pat pirmų eilučių mums viską paaiškina: tai tas pats velnias. Komunizmas yra velnias ir jis yra. Velnias ilgisi žmonijos sunaikinimo, jis turi daug veidų ir vaizdų, iš pradžių vilioja romantiškomis komunizmo versijomis ... O paskui — tai, ką jūs ir matote.

Trumpai tariant, viskas, apskritai viskas, kas bloga pasaulyje, yra iš velnio. Jei nori —vadink tai komunizmu, koks skirtumas.

Mes matome kažką panašaus dar vieno visuotinai pripažinto keiksmažodžio atžvilgiu. Kraštutinis politinio ir moralinio bjaurumo laipsnis mūsų šalyje vadinamas fašizmu (rečiau — nacizmu). Tiesą sakant, jei jau tikrai prisikabinti prie masinio  tokio termino vartojimo, pasinaudojus gerai apgalvotais sociologiniais klausimais, greitai paaiškės, kad rusui fašizmas yra užsienio okupacijos sinonimas, po kurio nustatomas didžiulis nepaaiškinamai griežtų ir svetimų kasdienio elgesio taisyklių rinkinys, kuris, be to, verčia koncertuokite ne tik pirmą kartą ir dėl išvaizdos, bet ir beveik visada. Ir tik antroje vietoje — tai karas su jo sunaikinimais (kuriuos, pažymime, gali sukelti ne tik fašistai).

Tuo pačiu metu ne tiek daug žmonių supranta ideologinio kokteilio ir administracinės praktikos komponentus, išsivysčiusius į italų kalbos fenomeną (fašizmas kaip toks) ir į vokišką variantą (nacionalsocializmas). Taigi, prieš mus yra tas pats velnias, viso blogo, kuris gali būti žmonių visuomenėje ir gyvenime, personifikacija. Be jo niekaip. Dabar pažiūrėkime, kas iš tikrųjų parašyta visuose trijuose knygos apie šmėklą tomuose. Kinija, kaip ir anksčiau TSRS, yra visiškai mitinis ir geografiškai tolimas blogio šaltinis. O štai artimi demokratai su visomis "komunistinėmis" virtusiomis idėjomis ir kampanijomis nėra mitas. Tai yra velnias, koks jis yra, tiksliau sakant, tai yra satanistai, ir su jais teks susidoroti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
komunizmas, JAV